"Jo dėka komercinės bendrovės pagaliau gauna prieigą prie gilaus kosmoso. Prieiga prie tarpplanetinių trajektorijų - ir sprendimai, kur vykti - to dėka jau nebėra apriboti tik vyriausybių biurokratų kabinetais. Muskas nori paimti žmones į Marsą, o ir gilaus kosmoso turizmas staiga tampa realia galimybe [1]."Kartu tai mums visiems pademonstravo privataus verslo jėgas. Jas išlaisvinti nuo saujelės kyšininkų Lietuvoje yra visų mūsų, lietuvių, artimiausias darbas.
"Pirma – kyla kainos, pardavimai krenta, žmonių mažėja. Antra – į Lietuvą veržiasi užsienio prekybos tinklai. Jie pasiima savo rinkos dalį. Tačiau jų lentynose ne mūsų gamintojų prekės. Negalime pykti. Lygiai taip pat mes stumiame latvius ir estus. Kartu su „Maxima LT“ tinklo plėtra ten ėjo ir mūsų perdirbėjai. Dabar plėtra sulėtėjo. Ji nebepakeičia praradimų viduje. Eksportas? Ne visi sektoriai gali rasti savo nišas. Pavyzdžiui, mėsos perdirbėjai, net patys didžiausi, europiniu mastu gana maži. Mūsų produktai pritaikyti lietuviškam skoniui ir sukurti gaminius, kurie įtiktų vokiečiams ar prancūzams sudėtinga.
Neseniai atleistas vienos iš didžiausių perdirbimo įmonių vadovas. Neoficialiomis žiniomis, darbo rezultatai netenkino akcininkų. Šis vadovas pavėlavo imtis drąstiškų pertvarkų. Jei prarado Rusijos rinką, kuri buvo pagrindinė ir suprato, kad ji nebegrįš, reikėjo pertvarkyti įmonę ir mažinti gamybą bei didinti pelningumą. Jie turi keturias gamyklas. Vienai iš jų vietos Lietuvoje paprasčiausiai nėra. Eksportuoti mažmeninei rinkai skirtų produktų neturime kur parduoti, – žodžių nevyniodamas į vatą analizuoja tiesioginis šio perdirbėjo konkurentas, apie įmonę žinantis viską, iki geriausių technologų pavardžių imtinai. To paties jis niekada nepakartos viešai."
"Anot „Ekoagros“ kokybės vadovo Tomo Demikio, praėjusiais metais vykdant tikslines patikras, iš 47 pirminės gamybos ūkių buvo paimta 50 mėginių, iš kurių septyniuose buvo nustatyti glifosato likučiai."
"Yra dalykų, kurių teisė nereglamentuoja? Negerai, įdarbinkime tuomet, vietoje teisės, socialinius tinklus, aktyvizmą ir medijas – tegul vykdo „teismą“. Be faktų, be įrodymų? O kam tie įrodymai? Čia ir nereikia įrodyti (sako Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė LRT laidoje „Aktualijų studija“), čia juk ne tikras teismas – pakanka „apie tai kalbėti“. Netikras, bet efektyvus, su labai realiomis praktinėmis pasekmėmis. Kitaip tariant, sukurkime teisės pakaitalą, kuris prasiskverbtų ir ten, kur teisė sau neleistų; kuris teistų taip, kaip negalėtų joks teismas; kur nekaltumo prezumpciją keistų prezumpcija kaltumo, o įrodymus – kaltintojų liudijimai, įtarimai bei spėliojimai, o faktus – ašaros, o žinomumas kokioje nors (ypač kultūros) srityje būtų sunkinanti aplinkybė."
"Kandidatas į JAV prezidento postą Yangas pasiūlė mokėti už visuotines bazines pajamas kiekvienam darbigam amerikiečiui (po 1000 dolerių per mėnesį), naudojant pinigus iš pridėtinės vertės mokesčio, t.y. vartojimo mokesčio, kuris, jo nuomone, panaudotų daugiausia pinigus iš bendrovių, kurios gauna naudos iš automatikos, nes būtent tos bendrovė išstumia visus konkurentus iš rinkos (Amazon istorija). Neseniai Roosevelto instituto tyrimas, "kairiosios" politikos analitikos ekspertas, paskaičiavo, kad toks planas galėtų padidinti JAV ekonomiką daugiau nei 2-iems proc. ir suteiktų darbo vietų papildomiems 1,1 mln. žmonių."
"Su 309 robotais per 10 000 darbuotojų, robotų panaudojime Vokietija užima trečią vietą už žinomų lyderių Korėjos (631) ir Singapūro (488) ir aplenkia Japoniją (303). Tačiau japonai išlieka labiausiai sėkmingi pramoninių robotų gamintojai. Šiuo metu Japonija padengia apie 52 proc. pasaulinės pramoninių robotų paklausos ir 2016 m. turėjo didelius gamybos pajėgumus - net 153 000 vienetų pagal IFR. Tai yra didžiausia kada nors nustatyta vertė istorijoje."
"Tam, kad visiems Lietuvos gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, socialinei apsaugai skiriamas Lietuvos biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis. Neradus kitų šaltinių, biudžeto lėšų trūkumui finansuoti pajamos iš mokesčių turėtų didėti daugiau nei 30 procentų. Žvelgiant teoriškai, tai nėra neįmanoma, nes tuomet mokestinių pajamų ir BVP santykis taptų artimas ES vidurkiui."Tokios pajamos galėtų stabilizuoti demografinę ir politinę situaciją Lietuvoje bei paskatintų Lietuvoje kurtis transporto ir kitas bendroves, naudojančias daug šiuolaikinėss robotikos, pvz., autonominius sunkvežimius ar pramoninius robotus. Mūsų šalis taptų saugi tokiam verslui.
