Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2018 m. gegužės 8 d., antradienis

Kodėl Lietuvą valdo Berijos pasekėjas Darius Mockus? Kur mūsų demokratija? Kodėl numirė?

Kodėl demokratijos nuslysta atgal prie autoritarizmo? Daugelis mokslininkų nurodo susirūpinimą keliančią demokratinių normų, pagrįstų socialiniu sutarimu dėl žaidimo taisyklių ir pagarbos piliečiams, eroziją.

Tačiau šį demokratinių normų išnykimą lemia gilesni veiksniai. Daugelyje demokratinių valstybių suskaidymo šaknys yra pačiose demokratinėse konstitucijose.Daugiau kaip du trečdaliai šalių, perėjusių į demokratiją nuo Antrojo pasaulinio karo, padarė tai pagal konstitucijas, kurias rašė išeinantis autoritarinis režimas. Tarp svarbių pavyzdžių yra Argentina, Čilė, Kenija, Meksika, Nigerija, Pietų Afrika ir Pietų Korėja. Netgi kai kurios ankstyvosios demokratijos pasaulyje, tokios kaip Nyderlandai ir Švedija, turėjo gilų autoritarinį palikimą. Demokratines institucijas dažnai kuria išeinantis autoritarinis režimas, kuris siekia apsaugoti elitą nuo teisinės valstybės ir suteikti jam postūmį politinėje ir ekonominėje konkurencijoje po demokratizacijos.Konstitucijos priemonės, kurias autoritarinis elitas naudoja šiems tikslams pasiekti, yra tokie veiksniai kaip rinkimų sistemos dizainas, teisėkūros paskyrimai, federalizmas, teisinis imunitetas, kariuomenės vaidmuo politikoje ir konstitucinis tribunolas. Trumpai tariant, dėl valdžios ir privilegijų paskirstymo bei piliečių gyvenimo patirties demokratija dažnai neperleidžia elito turimų politinio žaidimo galių, net ir pakeitusi autoritarizmą.


Be to, kyla kliūčių pakeisti socialinę sutartį šalyse, kurios paveldėjo ankstesnio autoritarinio režimo konstitucijas. Šiose konstitucijose dažniausiai yra nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad pakeitimai būtų daromi didžiule dauguma. Ir autoritarinės praeities elitas naudojasi šiomis konstitucijomis, pasinaudoja savo galiomis, kad prastumtų politiką, kuri dar labiau sustiprintų elito privilegijas (plačiau apie tai - čia).


Taigi, KGB veikėjai - Landsbergiai, Darius Mockus ir kiti panašūs į juos tvarkosi Lietuvoje, kaip nuosavame tvartelyje. 

2018 m. gegužės 7 d., pirmadienis

Pagrindinis D.Grybauskaitės kaltės įrodymas


Stambusis Lietuvos verslas yra sukurtas ir dirba pagal sovietinį, komunistinį, kurpalių

Stambiausi Lietuvos verslininkai (Maximos Numavičius, MG Baltic Mockus) yra sovietinio periodo produktai. Todėl jie sukūrė verslus, dirbančius pagal tokį modelį, pagal kurį dirbo komunistinė Sovietų Sąjunga. Pagrindą sudaro mažai apmokami ir beteisiai samdiniai, dirbantys, praktiškai, kaip vergai. Paklauskite Maximos kasininkių, kokie jų atlyginimai. Viršūnėje sėdi ir karaliauja neklystantys ir visažiniai Maximos Numavičius, MG Baltic Mockus.

Kaip paaiškėjo šiandien iš VSD pažymos, Mockus dar turi savotišką mažą KGB, kuriam vadovauja žurnalistu apsimetęs Dapkus. Tas KGB renka kompromituojančią medžiagą apie trukdančius Mockui žmones (įskaitant stambiausius politikus) ir tuos žmones šantažuoja, skelbdami tą kompromatą per Mockaus propagandos priemones. Turi Mockus ir jo nuosavą partiją, tik ji vadinasi ne komunistų, o liberalų partija (plačiau apie tai - čia). Turi Mockus ir kišeninę Prezidentę - Grybauskaitę.

Silicio slėniai Lietuvoje

Atsimenate, A.Kubilius važinėjo į Silicio slėnį Kalifornijoje , kad, neva tai, pažiūrėti, kaip atrodo. Pradėjome statyti tokius tariamus mokslo slėnius Lietuvoje. Slėniai stovi. Mokslo - nė kvapo. Inovacijų Lietuvos verslui - jokių. Didžiuliai pinigai iššvaistyti. Kas pasipelnė? Degtindaris Mockus iš MG Baltic (toliau tiesiog MG):
"Iš VSD pažymos matyti, kad MG bandė daryti įtaką Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijoms. Pagrindiniais interesais buvo universitetinių ligoninių statybų projektai Vilniuje ir Kaune. Taip pat – universitetų reforma, mokslo slėnių projektai (dėl statybų ir nekilnojamojo turto). Aiškinama, kad, pirmiausia, MG vadovus tradiciškai domino stambūs užsakymai statybų versle. Universitetų reforma koncerną domino dėl galimybės įsigyti universitetams priklausančius pastatus, vertingus nekilnojamojo turto objektus. MG atstovai rodė ypatingą susidomėjimą rengiama aukštojo mokslo reforma. Štai prieš 2009 m. kovo studentų mitingą, kuris buvo nukreiptas prieš planuojamą reformą, R Kurlianskis gavo informaciją apie reformai besipriešinančių rektorių atlyginimus. Minėta informacija paviešinta per LNK. Šioje VSD dalyje minima ir žurnalisto T. Dapkaus pavardė: šis esą turėjęs „prižiūrėti“ Seime vykstančius balsavimus."

Ir be Kubiliaus bandome perrašinėti ekonomikos vadovėlius

Jei tik spėsime iki tol, kol mus, kaip anksčiau premjerą Kubilių, išvys iš darbo rinkėjai.

"Ministras Šapoka: siekis senatvėje pragyventi nuomojant NT rodo finansinį neraštingumą." O investavimas į Sekundės banką parodo, kad ir tu, investuotojau, ir ministras Šapoka esate verti Nobelio premijos. Juk tik vagiate vienas iš kito vidury dienos ir nieko kito nedarote. Tai originalu. Niekas pasaulyje taip nesielgia. Vokietijoje dauguma gyvena nuomojamame NT. Siųskime Šapoką pas vokiečius, tegu jis jiems aiškina apie jų finansinį neraštingumą. Vargšas Šapoka nežinos, kur bėgti.

Prezidentė D.Grybauskaitė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku

„Dapkus pradėjo vėl neršti prieš kandidatą. Vaikšto ir nesąmones kalba, kad jis Rimšelio kursiokas ir pan. Taip nėra. Galite perduoti linkėjimus Mockui, kad patrauktų savo skaliką“, – tokį elektroninį laišką tuometiniam Liberalų sąjūdžio lyderiui, dabar kaltinamajam politinės korupcijos byloje E. Masiuliui 2015 metų gruodžio 15-ąją išsiuntė prezidentė D. Grybauskaitė. Manoma, kad šiuo atveju prezidentė su E. Masiuliu susirašinėjo apie kandidatus į generalinio prokuroro pareigas. Prašymas „patraukti skaliką“, adresuotas koncerno „MG Baltic“ prezidentui Dariui Mockui, sietas su LNK televizijos žurnalistu Tomu Dapkumi, kuris esą rinko duomenis apie trečiąjį kandidatą į generalinius prokurorus Evaldą Pašilį. Šalies vadovės ir E. Masiulio elektroninius laiškus paviešino „Lietuvos rytas“. Prezidentė viešai neneigė susirašinėjusi su politikais, tačiau tvirtino skelbiamų laiškų autentiškumo patvirtinti negalinti, nes jie neišliko Prezidentūros laikmenose. 
Viešumoje jau pasigirdo svarstymų, kad šis susirašinėjimas atskleidžia, jog šalies vadovė žinojo apie E. Masiulio ryšius su koncernu „MG Baltic“ ir naudojosi juo, kaip tarpininku. „Kai prezidentė naudojasi parlamentinės partijos lyderiu ir nurodo privatiems verslininkams, kurie turi žiniasklaidos priemonę, kad vienas ar kitas žurnalistas kalbėtų ir rodytų kitaip. Man kyla klausimas, kiek tokių atvejų buvo su kitais žurnalistais, kitomis žiniasklaidos priemonėmis? Į šį klausimą irgi reikia atsakyti. Mes visi prieš porą metų juokavome apie ministro Kęstučio Trečioko „zadanijas“ dėl Druskininkų caro, o kaip čia dabar atrodo? Ar tai ne „zadanijos“?“, – ketvirtadienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ apie šią situaciją sakė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. 
Prieš savaitę „Lietuvos ryto“ televizijoje pasirodęs E. Masiulis, žurnalistės Daivos Žeimytės klausiamas, kodėl prezidentei galėjo būti naudinga per jį turėti kontaktą su „MG Baltic“, svarstė, kad tai galėjęs būti noras „turėti didesnį žiniasklaidos palaikymą“. „Ne paslaptis, kad ankstesnėje Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje vyko tam tikros įtampos tarp prezidentės ir socialdemokratų, Vyriausybės atskirų narių. Galbūt tai buvo nulemta būtent šito noro turėti kažkokį maksimaliai stipresnį nušvietimą iš žiniasklaidos“, – kalbėjo jis. 
Klausiamas, kokia iš to galėjusi būti nauda verslininkams, kaltinamasis korupcijos byloje teigė: „O koks Lietuvoje verslininkas nebijo užsitraukti prezidentės pykčio? Įvardinkit nors vieną“.

Skaitykite daugiau: