Don Kichotas yra Servanteso romano herojus, kuris raitas su ietimi puolė vėjo malūnus, pasirodžiusius jam pavojingais milžinais. XX ir XXI amžiaus nepriklausomos Lietuvos valdžia yra tokia pat išprotėjusi. Smetonos laikų valdžia negailestingai nusavino žymią ekonomikos dalį, reikalingą žmonių išgyvenimui, ir vystė kavaleriją, neva kovosiančią su arklių pagalba. O kaimynės Vokietija ir Rusija vystė tankų ir karo lėktuvų pajėgas. Rezultate karo metu tie kaimynai vokiečiai ir rusai karo metu darė Lietuvoje tai, ką norėjo.
Dabar ir vėl Lietuvos valdžia negailestingai nusavina žymią ekonomikos dalį (
kalbama jau apie 2,5 procentų nuo visos Lietuvos ekonomikos produkcijos), nuskurdindama mus, šiandieninės Lietuvos gyventojus. Kur eina šie pinigėliai? Nota bene auksiniams šaukštams, aišku. O kas liečia karo dalykus, tai šiandien mes remiamės vergauti verčiamais šauktiniais, ginkluotais medžioklei skirtais ginklais su optiniais taikikliais. Tuo tarpu rimtos valstybės ginkluojasi branduoliniais ginklais. Remiantis branduolinių ginklų panaudojimo galimybės atgrąsymu, seniai nusistovėjo pusiausvyra tarp šiuolaikinių karo galybių.
Branduolinio karo nėra ir nebus, nes to karo pasekmės yra katastrofiškos visiems jo dalyviams, nepaisant nuolatinių fantazijų apie žvaigždžių karus. Todėl besaikis Lietuvos ginklavimąsis yra bereikalingas, dar daugiau, pražūtingas lietuvių tautai. Todėl lietuvių tauta išvažiuoja į neutralią Airiją ir nuosaikią ginklavimosi klausimu Vokietiją, kur žmonių turtas nešvaistomas veltui, kur gyvenimas geresnis.
Yra apie ką pagalvoti išprotėjusiai Lietuvos valdžiai, jei dar nevėlu.