Naujausia Teslos 3-čiojo (papiginto) modelio versija

"Kaip "Teslos" bosas Elon Muskas penktadienį paskelbė "Twitter" pranešimu, dabar galima užsisakyti 430 kilometrų vienu akumuliatoriaus pakrovimu nuvažiuojančią vidutinio dydžio šio sedano versiją už 45 000 JAV dolerių (beveik    39 000 eurų) - galų gale 4000 JAV dolerių mažiau, nei brangesnės bazinės modelio versijos, kuri praėjusiais metais atėjo į rinką. Tačiau vokiečių svetainės versijoje vis dar kalbama tik apie "išankstinį užsakymą" už 1000 eurų užstatą."

 

Kodėl mes išsiskiriame Europoje durnumu? Atspėjote, dujų terminalas...

"Rusiškas dujas Europoje iš esmės nors ir rytoj būtų galima pakeisti suskystintų gamtinių dujų tiekimu. Visgi toks žingsnis pabrangintų tiekimą ne mažiau nei 78–95 eurais už tūkstantį kubinių metrų. Europiečiams tai atsieitų 15,5–17,3 milijardų eurų per metus."

Kadangi mes, lietuviai, protingumu netraukiame būti tikrais europiečiais, tai mes jau mokame 78–95 eurais už tūkstantį kubinių metrų brangiau už dujas, vežamas per mūsų terminalą. Kodėl? Kad rusams būtų liūdna, jog mes, nykštukai, tiesiogiai pirkti dujas iš jų nenorim.

Robotai ateina

Tie robotai dirba Amazon sandėliuose. 2015-2017 metų bėgyje Amazon sandėlių darbuotojų skaičius (kairieji, didesni, stulpeliai) išaugo, bet robotų skaičius (mėlyni stulpeliai) išaugo greičiau. 

Sandėliuose, čia jums ne Mersedesus gamina...

Ušackas: teiginys, kad Rusija tuoj puls Lietuvą yra kvailas

"„Ar jūs tikrai tikite, kad Rusija užpultų NATO valstybę šiuo metu? Tai kam mes tada esame NATO? Kodėl mes įstojome į NATO? Nes mes tikime kolektyvinės gynybos garantijomis. Bet turime daryti viską, kad nebūtų sukurtos prielaidos čia įvykti kariniam konfliktui“, – I. Šimonytei atkirto V. Ušackas."

Ši Ušacko pozicija gera, bet jai trūksta logikos. Tenka mums paklausti Ušacką, kodėl (su Ušacko palaiminimu) mes skolinamės, kad skirti ginkluotei daugiau, negu tam reikalauja NATO? Kam įvedėme atgyvenusią visuotinę karo prievolę? Kodėl Lietuvoje karo kurstymas pavirto patikimu politikų bilietu į politikų rojų?

Vokietijos dirbtinio intelekto tyrimų centrui vadovaus buvusi IBM darbuotoja

"Vokietijos dirbtinio intelekto tyrimų centras (DFKI), kurio tikslas - perkelti mokslinius tyrimus į produktų idėjas, turi daugiau kaip 900 žmonių savo būstinėje Sarbriukene ir abiejose Brėmeno ir Kaiserslauterno vietose. Iki šiol darbuotojai dirbo su 80 bendrovių, kurių darbo vietų skaičius viršijo 2500, padėdami pritaikyti dirbtinį intelektą vokiečių produkcijoje, skirtoje eksportui.
Centras finansuojamas iš viešųjų lėšų ir pramonės sutarčių. Be Saro krašto, Reino krašto-Pfalco ir Brėmeno federalinių žemių, jo partneriai yra "Bosch", "Google", "Volkswagen", "Microsoft", "Deutsche Telekom" ir "BMW".
55-erių metų paskirta direktorė Jana Koehler, kuri kitą vasarą užims šią naują vietą, taip pat gerai žino šį centrą. Kompiuterių ekspertė, užaugus Rytų Berlyne, 1990-ųjų pradžioje įgijo daktaro laipsnį Sarbriukeno universitete - jo vadovas buvo Wolfgang Wahlster, iki šiol dirbęs šio centro vadovu. Vėliau ji dirbo šveicarų liftų gamintojui Schindlerui ir iki dešimties metų vyresniąja moksline bendradarbe Amerikos kompiuterių korporacijai IBM."

Sveikiname lietuvius, dirbančius Vokietijoje su augančia perspektyva. O mes čia, Lietuvoje? Ką mes? Pjaunam grybą. Mėgstam pavažinėti po smėlį su vokišku tanku, pagrindinius pinigus kišam į pasenusią ginkluotę, rimtai dirbti nesiruošiame. "Ką gali žinoti, gal iš to turėsime ir pirmąjį inovatyvų lietuvišką vienaragį startuolį.“

Kaip mes švaistome mūsų pagrindinį turtą

Naudingų iškasenų neturime. Mūsų pagrindinis turtas yra Lietuvos žmonių talentai. Ką mes su tais talentais darome? Naikiname.

"Pagal tai, kad gavo finansinę paramą mažų pajamų šeimoms priskirtini trečdalis, apie 31 proc., visų 2011–2012 m. aštuntoje klasėje besimokiusių moksleivių.

Moksleiviai iš mažas pajamas uždirbančių šeimų aukštąjį mokslą pasiekia du kartus rečiau nei vaikai iš likusių šeimų. Į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja vos 25 proc. 8 klasę lankiusių moksleivių, kilusių iš nepasiturinčių šeimų. Tarp aukštesnio socioekonominio statuso šeimų vaikų pasiekusių aukštąjį mokslą – dvigubai daugiau. Tokius skaičius atskleidžia Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar aukštasis mokslas Lietuvoje yra prieinamas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad skurdžiai gyvenantys moksleiviai, kuriems vidurinį išsilavinimą pavyksta įgyti, renkasi pigesnes studijas, o į geriausius šalies universitetus įstoja tris kartus rečiau nei abiturientai iš socialiai stipresnių šeimų. Tai iš dalies lemia ir prastesnę mažomis pajamomis disponuojančių šeimų atžalų integraciją darbo rinkoje bei vidutiniškai žemesnį darbo užmokestį baigus studijas."

Po tokio vandalizmo stebimės, kad Lietuvoje pavalgyti dauguma neturi už ką.

Kaip bus toliau numušinėjami aukštos kvalifikacijos lietuvių atlyginimai?

"Seimui patvirtinus Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 metų strategiją, galutinį tarpinstitucinį veiklos planą 2019-2021 m. laikotarpiui numatoma patvirtinti Vyriausybės nutarimu iki spalio 31 dienos. Šiame plane skiriamas dėmesys aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių, supaprastinant imigracijos procedūras."

Išvertus į lietuvių kalbą, tai reiškia, kad bus toliau numušinėjami aukštos kvalifikacijos lietuvių atlyginimai, naudojant masinį pigių darbuotojų iš trečiųjų šalių (suprask, Ukrainos) gabenimą į Lietuvą.