Be aukštojo išsilavinimo neapsimoka važiuoti iš kaimo į miestą

"Ekonomistai jau seniai pripažino, kad yra priemoka už  darbą mieste: darbuotojai, gyvenantys tankiau apgyvendintose vietose, uždirba daugiau, iš dalies dėl to, kad, dirbant kartu, išauga našumas, o tai pirmiausia skatina miesto augimą. Ši priemoka tekdavo žmonėms su įvairiais įgūdžiais. 1970 m. darbuotojai, neturintys jokio aukštojo išsilavinimo, galėjo tikėtis gauti didesnį pelną, kai jie persikėlė į didelį miestą, kaip ir labiau išsilavinę darbuotojai. Nuo to laiko vis labiau išryškėjo miesto atlyginimų pranašumas gerai išsilavinusiems darbuotojams, net ir tuo atveju, kai mažiau išsilavinusiems darbuotojams visai to atlyginimų pranašumo nebeliko.


Todėl darbuotojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, perėjimas prie didelio miesto gyvenimo gali nesuteikti jokios naudos. Tiems miestams kuriant labiau prieinamą būstą, būtų galima apgyvendinti daugiau žmonių. Tačiau mažėjantis  darbuotojų be universitetinio išsilavinimo darbo užmokesčio už darbą miesto ribose priedas reiškia, kad papildomas būstas daugiausia pritrauktų papildomų universitetų absolventų."

Išeina, kad be universitetinio išsilavinimo geriau važiuoti į Airijos provinciją, o ne į Vilnių, ar Dubliną.

Kodėl valgyti lietuvišką maistą yra pavojinga sveikatai?

Kuo lietuviškas maistas skiriasi, sakykim, nuo mūsų pamėgto pigesnio lenkiško maisto? Lenkiško maisto gamintojai nebijo ateities. Jie visada pagamins ir parduos mums, ar kitiems pastoviems pirkėjams Lenkijoje ir už jos ribų. Lietuviško maisto gamintojai ateities smarkiai bijo. Kodėl? Mažos algos ir didelės kainos atvedė prie to, kad mums tas lietuviškas maistas yra pernelyg brangus. Rusai žino ir mėgsta mūsų maistą, bet neperka jo dėl to, kad Lietuvos valdžia kursto neapykantą rusams ir naikina Lietuvos ūkį rusofobiškos politikos labui. Vakarų Europa, Kinija ir kitos tolimos šalys mūsų maisto nežino ir nemėgsta, kai paragauja. Jei kada ragavote kiniško maisto, žinote, kodėl - mūsų skoniai ryškiai skiriasi. Be to Kinijos komunistai veliasi į muitų karą su Vakarais dėl dominavimo pasaulyje, todėl susidėti su  Kinijos komunistais yra pavojinga visais atžvilgiais.

Kadangi lietuviško maisto gamintojai ateities smarkiai bijo, lietuviško maisto gamintojai griebiasi bet ko, kaip skęstantis šiaudo. Svarbiausia, lietuviško maisto gamintojai perka nelegalius, uždraustus, bet žymiai pigesnius, chemikalus lietuviško maisto gamybai. Net javus jie džiovina, išdegindami uždraustais chemikalais. Nori greitai sulaukti vėžio ar sugadinti kepenis? Pirk maistą lietuvišką.

Kaip išspręsti Lietuvos ūkio problemas dėl blogų Lietuvos universitetų?

Tai, ką mes padarėme Kubiliaus, Steponavičiaus ir Šimonytės buvimo metu Vyriausybėje, yra pasibjaurėtina. Dėl tariamo rinkos užsakymo studentai pradėjo nešti valstybės pinigų krepšelius arba savo pačių ir skolintus pinigus visur, kur jie norėjo. Todėl kiekvienas Lietuvos universitetas tapo diplomų turgumi. Pirkėjas (studentas) visada teisus. Priimami beveik visi, kai kurie vos kvėpuoja. Lietuvos universitetui nerūpi pasirenkamos specialybės. Todėl Lietuvoje turime daug nereikalingų teisininkų. Todėl Lietuvoje yra katastrofiškų informatikos specialistų trūkumas, bet čia tai yra niekam įdomu.

Egzistuoja geras būdas tai pakeisti. Tam reikalingi geros rinkos pagrindu įsteigtos mokymo organizacijos, rengiančios tik ūkyje būtinus specialistus. Vakaruose tai finansuojama iš venčiūrinio kapitalo, Lietuvoje jis yra silpnas, todėl gali finansuoti ir Lietuvos valstybė. Štai mokymo organizacijos, rengiančios informatikus, ir vadinamos Lambda, pavyzdys:

"Studijuoti mokymo organizacijoje Lambda nieko nekainuoja. Tačiau pabaigę studijas privalo mokėti 17 proc. nuo savo atlyginimo Lambda mokymo organizacijai dvejus metus, jei jie gauna darbą, kuris moka daugiau nei 50 000 JAV dolerių per metus. (Lambda mokymo organizacija teigia, kad 83 proc. jos studentų gauna vidutiniškai 70 000 dolerių darbo užmokestį praėjus šešiems mėnesiams nuo baigimo.) Jei pabaigę šią mokymo organizaciją negauna darbo, arba jų atlyginimas yra mažesnis, jie nieko nemoka. Mokėjimai yra riboti iki 30 000 JAV dolerių per metus, todėl labai geras studentas nėra nubaustas už sėkmę, o jei studentas praranda darbą, mokėjimai pristabdomi."

Turėtume pakankamai specialistų ūkiui. Valstybiniui ar privatiems investuotojams sugrįžtų investicijos į studentus su procentais. Tradiciniai Lietuvos universitetai gyventų taip, kaip jie iki šiol gyveno, vykdydami visas kitas universitetų funkcijas. Kas gali studijuoti informatiką anglų kalba, gali stoti į Lambdą iš Lietuvos, kaip Europos Sąjungos piliečiai.

Lengvas būdas motyvuoti save

"Galiausiai, norint motyvuoti save, galima naudoti nuostolių prevenciją - žmonių pageidavimą geriau išvengti nuostolių,  negu gauti lygiavertį pelną. 2016 m. tyrime mokslininkai iš Pensilvanijos universiteto paprašė žmonių vaikščioti 7000 žingsnių per dieną šešis mėnesius. Kai kuriems dalyviams buvo mokama 1,40 JAV dolerio už kiekvieną dieną, kai jie pasiekė savo tikslą, o kiti prarado 1,40 JAV dolerių. Antroji grupė dažniau pasiekė savo dienos tikslą bent 50%. Internetinės paslaugos, tokios kaip „StickK.com“, leidžia vartotojams pasirinkti tikslą, pvz., „Noriu mesti rūkyti“, ir tada įsipareigoti prarasti, jei jie to nepasieks. Jie turi paaukoti pinigus organizacijai ar politinei partijai, kurią jie niekina," pavyzdžiui, konservatoriams Lietuvoje, kuriuos niekina daugelis.

Ko reikalauti iš Lietuvos universitetų?

"Neseniai „ManpowerGroup“ apklausoje, kurioje dalyvavo 2 000 darbdavių, daugiau kaip 50 proc. organizacijų nurodė kaip labiausiai vertinamus įgūdžius: problemų sprendimo, bendradarbiavimo, klientų aptarnavimo ir komunikacijos. Be to, neseniai pateiktame Josh Bersino pranešime pažymima, kad šiandien darbdaviai atrenka kandidatus, kad jie sugebėtų prisitaikyti, atitiktų kultūrą ir augimo potencialą, o ne tik pagal geidžiamiausius techninius įgūdžius (pvz., „Python“, analitika, debesijos naudojimas). Be to, darbdaviai, tokie kaip „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“, pabrėžė, kad mokymosi potencialas - būti smalsiu ir turinčiu žinių alkį - yra pagrindinis karjeros potencialo rodiklis. Tai greičiausiai atsiranda dėl to, kad vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų mokymui. Vienoje ataskaitoje parodoma, kad darbuotojų mokymui JAV kompanijos 2017 m. išleido daugiau kaip 90 milijardų JAV dolerių."

Anksčiau ar vėliau nešvarūs pinigai iš Kinijos atsirūgs politiškai Europos elitui

 Kinijos komunistai daro tai, ko nori, kai prekiauja su Vakarais: pavogia išradimus, verčia atskleisti verslo paslaptis, norint užsiimti verslu Kinijoje, naudojasi valstybės lėšomis Kinijos verslui remti ir kinų verslo konkurentams Vakaruose naikinti,  išsaugo aukštus muitus daugeliui prekių iš Vakarų.

Kodėl Europa tyli?

"Trečdalis Europos įmonių pelno yra iš Kinijos." Štai kodėl Europa sėdi susitraukusi ir leidžia JAV prezidentui D. Trumpui sunkiai dirbti, įvedant tvarką Kinijoje. Ar tai yra verta Europai? Žmonės Europoje mato, kas gauna naudos iš Kinijos verslo, o kas kovoja už teisingumą. Anksčiau ar vėliau nešvarūs pinigai iš Kinijos atsirūgs politiškai Europos elitui.

Mockus iš MG Baltic ir Numavičius iš Maximos turėtų mokėti mokesčiais 73 procentus jų metinių pajamų

Kodėl? Du žymūs ekonomistai, Diamond ir Saez, tai paskaičiavo. 

"Diamond-Saez analizės pagrindas yra du teiginiai: ribinio naudingumo mažėjimas ir konkurencingos rinkos.
Mažėjantis ribinis naudingumas yra jausmas, kad papildomas doleris atneša labai mažą pasitenkinimą žmonėms, turintiems labai daug pajamų, palyginus su mažas pajamas gaunantiemis žmonėmis. Suteikite šeimai, kurios metinės pajamos yra $ 20,000, papildomai $ 1,000 ir tai padarys didelį skirtumą jų gyvenime. Suteikite žmogui, kuris gauna 1 milijoną dolerių per metus papildomą tūkstantį, ir jis vos pastebės jį.

Puikiai konkurencingoje ekonomikoje, neturinčioje monopolinės galios ar kitų iškraipymų, kiekvienas gauna savo ribinį produktą. Tai yra, jūs gaunate $ 1000 per valandą, nes kiekviena papildoma valanda, kurią dirbate, prideda $ 1000 vertės ekonomikai.

Tačiau tokiu atveju kodėl mes rūpinamės tuo, kaip sunkiai turtingieji nori dirbti? Jei turtingas žmogus dirba papildomą valandą, ekonomikai prideda 1000 JAV dolerių, bet už savo pastangas gauna 1000 JAV dolerių, visų kitų bendros pajamos nesikeičia, ar ne? O, bet jis prisideda prie kitų gerovės - nes jis moka mokesčius už tą papildomą $ 1000. Taigi socialinė nauda, ​​gaunama, skatinant dideles pajamas gaunančius asmenis dirbti šiek tiek sunkiau, yra šios papildomos pastangos sukurtos mokesčių pajamos.

Taigi, apmokestindami turtinguosius, turėtume rūpintis, tik kiek pajamų iš jų mokesčių mes gauname.

Ir tai yra tas, ką mes galime įvertinti, atsižvelgiant į įrodymus, kaip reaguoja didelio turto turėtojų pajamos prieš mokesčius į skirtingus mokesčių tarifus. Iš tų įrodymų Diamond ir Saez paskaičiavo optimalų tarifą - 73 proc."

Dešimt išmintingų žinovų ateina į šį tašką ir sako: tai nerealu, nes Mockus ir Numavičius [1] iš karto išveža samagono  gamybą ir Maximas į Kiniją. Tegul veža. Pradėtas muitinis karas, todėl tas, kuris vyksta į Kiniją, kartais negali iš Kinijos išnešti pinigų, prekių ar sveiko kailio. Verslas vengia tokios rizikos ir dabar nebėga į Kiniją.

1 To turtingiausių turto Lietuvoje yra daug.  "Sudėjus vien tik 30-ies Lietuvos turtingiausiųjų turtą, bendra turto suma lygi  net 6 milijardams eurų. Palyginus su Lietuvos valstybės biudžetu, kuris yra tik 9 milijardai eurų, galime teigti, kad bendras turtingiausiųjų turtas sudaro 70 proc. valstybės biudžeto."