Gyvybės ar mirties klausimas lietuvių tautai

Tarkime, kad naujai atvykęs Lietuvos pilietis (ar netgi tokių piliečių grupė) pradės veikti amerikiečių valdžios koridoriuose ir taps Lietuvos lobistais. Toks Lietuvos pilietis tuoj bus areštuotas Amerikoje kaip užsienio valstybės agentas, bandantis daryti įtaką Amerikos politikai. Tokie atvejai buvo (tik ne su atsargiaisiais lietuviais): žmonės buvo neseniai suimti, nubausti ir ištremti iš Amerikos.

Lietuviai gali teisėtai priminti Amerikos valdžios institucijoms, kad Lietuvos ir Amerikos interesai sutampa, kad pagalba Lietuvai taip pat naudinga Amerikai, tik vienu atveju: jei šis lietuvis yra Amerikos pilietis, Amerikos rinkėjas, asmeniškai bendraujantis su Amerikos valdžios institucijomis. Tada viskas yra teisėta ir tvarkinga.

Šiais sunkiais laikais JAV parama yra mums gyvybiškai svarbi. Uždraudus lietuviams, kurie išvyko iš Lietuvos po Nepriklausomybės paskelbimo, priimti Amerikos pilietybę, Lietuva sunaikina svarbiausią šiandienos pasaulyje lietuvių tautos jėgos šaltinį. Tikėtis, kad mes apsieisime be Amerikos pagalbos, yra naivu, ypač dabar, kai Europos Sąjunga silpnėja. Balsuokime už Lietuvos pilietybės išsaugojimą užsienio lietuviams. Tai lietuvių tautos gyvybės ar mirties klausimas.

Kiek kainuos studijos Jungtinėje Karalystėje, jei nebus Brexito arba jei bus Brexitas?

1. Jei nebus Brexito:

"UŽJŪRIO STUDENTAI iš ES šalių sudaro apie 5% Anglijos studentų skaičiaus ir yra traktuojami, kaip vietiniai. Jie moka ne daugiau kaip 9 250 svarų sterlingų      (12 230 JAV dolerių) už mokslą ir turi galimybę gauti dideles valstybės teikiamas paskolas, kad padengtų išlaidas."

 2. Jei bus Brexitas:

"Jungtinės Karalystės Vyriausybė pažadėjo išplėsti šią paramą ES studentams, pradėjusiems kursus 2019 m., tačiau nepasakė, kas nutiks po to. Jei nebūtų „Brexit“ susitarimo, ji neturėtų paskatų teikti finansinę paramą ES studentams. 

Kai kurie universitetų sektoriuje teigia, kad universitetai gali gauti naudos iš tokio šoko. Kadangi ES studentai nebegalės pareikalauti vyriausybės paramos, universitetai galėtų laisvai iš jų imti daugiau, nei 9 250 svarų sterlingų per metus, kaip tai daro tie, kurie dabar mokosi, būdami studentais iš kitų (ne ES) pasaulio šalių (mokesčiai gali būti didelės apimties: Londono universiteto koledžo dailės laipsnis kainuoja £ 26 430 per metus. Esant tokiai situacijai, tikėtina, kad žymesni universitetai pritrauks studentus iš mažiau žinomų konkurentų. „Jei ketinate mokėti tarptautinius mokesčius, labiau norėsite prestižinio universiteto“, - išreiškia nuogastavimus vidutinio lygio universiteto pareigūnas."

Kokiais Europos Sąjungos resursais naudojosi Jungtinės Karalystės mokslininkai?

Toks resursų sąrašas yra naudingas Lietuvai, nes įgalina susigaudyti, kokių tikslų turėtų siekti Lietuvos politikai ir mokslininkai, jeigu ssumanytume padaryti Lietuvos ūkį konkurencingu, naudojant technologijų pritaikymą (Masiuli, nesijuok, iškris dėžutė iš rankų).

"Susirūpinimas dėl Brexit poveikio moksliniams tyrimams yra susijęs su Didžiosios Britanijos dalyvavimu ES septynerių metų trukmės mokslinių tyrimų programose. Dabartinė programa „Horizontas 2020“ nuo 2014 iki 2020 m. sudarys apie 77 mlrd. EUR (88 mlrd. JAV dolerių).

Jos įpėdinis „Horizon Europe“ turės 100 mlrd. Eurų biudžetą, jei Europos Komisija jį gaus, nors galbūt ES bus susitarta dėl mažesnio skaičiaus.

Iš šių pinigų vidutiniškai Didžiosios Britanijos universitetai kasmet gauna apie 700 mln. Eurų. Tai atitinka maždaug 8% sumos, kurią jie skiria moksliniams tyrimams.
Dar svarbiau, kad skirtingų šalių mokslininkai, dirbantys tame pačiame projekte, kartu gali kreiptis dėl ES grynųjų pinigų, o ne kreiptis į savo šalies finansavimo agentūras. Tai yra gerai, nes jie gali pradėti dirbti vienu metu. Tai sustiprina mokslinį bendradarbiavimą ir nėra lengvai pakeičiamas padidėjimais nacionaliniuose mokslo biudžetuose.

Kitos dvi - Europos mokslinių tyrimų tarybos (EMTT) dotacijos ir Marie Sklodowska-Curie veiksmai (ES mokslinių tyrimų stipendijų programa) - yra konkurencingi, prestižiniai ir kartu atneša britų aukštojo mokslo įstaigoms, daugiau nei 500 mln. EUR per metus. Didžiosios Britanijos universitetai, aukštai vertinami tarptautinėse mokslinių tyrimų lentelėse, yra populiari grantų laimėtojų vieta. „Russell Group“ nariai iš 24 pirmaujančių Didžiosios Britanijos universitetų, pavyzdžiui, užtikrino 17 proc. visų EMTT grantų nuo 2007 m. iki 2017 m. Jei nebus Brexito sutarties, Didžiosios Britanijos universitetai nebegali priimti grantų gavėjų.

Be programos „Horizontas 2020“ grynųjų pinigų, Britanijos universitetai taip pat gauna finansavimą iš ES labdaros organizacijų ir privačiojo sektoriaus iki maždaug 100 mln. EUR. Tokių pajamų srautų ateitis bus netikresnė po „Brexit“.

2007–2013 m. Didžioji Britanija perėmė 18% (8,8 mlrd. Eurų iš 47,5 mlrd. Eurų) ES mokslinių tyrimų pinigų, o įnešė į ES biudžetą šiam tikslui tik apie 11% (5,4 mlrd. Eurų). Asocijuotosios su ES šalys (kaip Šveicarija) visos kartu laimėjo tik 7%.

Apie 16% mokslininkų Britanijoje yra iš ES šalių. Kaip ir kiti ES piliečiai, jie galės kreiptis dėl nuolatinio statuso. Tačiau universitetai baiminasi, kad, jei nebus pakeistos vizų taisyklės, būsimiems darbuotojamsiš ES bus sunku įsidarbinti."

Kodėl JAV prezidento D.Trumpo prekybinis karas su Kinija yra neišvengiamas

"Naujas pasaulinis konfliktas vyksta tarp laisvos ir nelaisvos rinkos ekonomikų. Ilgą laiką Vakarai laikė nerealia idėją, kad galime sulaukti stabilios, sveikos ekonomikos autoritarinio režimo sąlygomis. Vakarai galvojo, kad autoritarai galėtų orkestruoti trumpalaikius bumus; autoritarai galėjo paruošti melagingus skaičius ir manipuliuoti jų valiutomis. Tačiau ilgainiui, autoritarinio režimo manipuliacijos turėjo, mūsų manymu, nepavykti. Galvojome, kad tik liberaliomis sąlygomis rinkos tikrai gali klestėti.

Kinija paneigė šią prielaidą, parodydama, kaip atsieti asmeninę laisvę nuo inovacijų laisvės. Kadangi jos bendrasis vidaus produktas siekia beveik 25 trilijonus dolerių, Kinija tapo didžiausia pasaulio ekonomika. Kinija išsiaiškino, kaip panaudoti 1,4 milijardo žmonių pastangas ir talentus, kad ne tik primityviai gaminti niekučius, bet įsisavinti ateities technologijas, pasiekti dirbtinio intelekto ateitį, iškeliant Kinijai galimybę tapti galingiausia ekonomika pasaulio istorijoje.

Pirmą kartą šiuolaikinėje istorijoje demokratinis balsavimas neturi poveikio šaliai, pretenduojančiai į technologinę lyderystę. Tiesą sakant, Kinija turi teisinę tradiciją priešingą Vakarams, pastatydama kolektyvinius interesus prieš individualias teises."

Gaudykime vagis

„Suskystintos gamtinės dujos (SGD)  – brangesnės ir mažiau patikimos nei dujotiekio gamtinės dujos.“

Mums Lietuvoje šis faktas sudavė rimtą smūgį.

 "Ir Lietuva gauna SGD iš „Statoil“ už didesnę nei „Gazprom“ kainą, – tai nenoriai, bet pripažįsta mūsų energetikai. O Latvijai ir Estijai norvegiškos SGD kol kas per brangios."

Kol politikai, atsakingi už terminalą Lietuvoje, kuriuo tiekiamos tos brangesnės suskystintos gamtinės dujos, nepabėgo iš Lietuvos, reikia juos sodinti kalėjiman ir teisti už otkatus ir Lietuvos ūkio žlugdymą.

"Padėdami" Ukrainai, mes valgome radioaktyvias Černobylio uogas

"Vien tik 2015 m. Ukraina į Europos rinką eksportavo apie 19 000 tonų šviežių ir šaldytų uogų. Suprantantys radioaktyvumą ukrainiečiai prekiautojai moka mažesnes kainas už radioaktyvias „karštąsias“ uogas, tada sumaišo jas su  neradioaktyviomis„vėsesnėmis“ uogomis, kad atitiktų tarptautinius prekybos standartus" [1].

Mes valgome gautą mišinį jogurte ir kituose produktuose. Kadangi radioaktyvumas sukelia mutacijas, net mažomis dozėmis, gauname daugiau mutacijų ir vėžio. Tai yra kaina, kurią mokame už D. Grybauskaitės ir kitų panašių Lietuvos ir ES veikėjų politikavimą Ukrainos atveju.


1. Nature 566, 450-451 (2019)

Keičiasi JAV strategija

„Dėmesys, skiriamas tam, ką Pentagonas faktiškai daro su savo kariais, lėktuvais ir laivais, keičiasi. Pagrindinė koncepcija, kad amerikiečiai ketina teikti pirmenybę Indo-Ramiojo vandenyno regionui, kuriame veikia Kinija. 2018 m. amerikiečiai išsiuntė į ten du lėktuvnešius.

Bendroji darbo grupė štabe peržiūrėjo daugiau, nei 150-ių „pasaulinių vykdymo nurodymų“ (direktyvų karo kolektyvų vadovams visame pasaulyje), susikaupusių per daugelį metų, ir išnaikino tuos, kurie neatitinka strategų dėmesio didžiajai galios konkurencijai. Septynios iš aštuonių patarimų ir pagalbos misijų Afrikoje  jau sumažintos. Centrinė vadavietė, apimanti viską nuo Egipto iki Pakistano, turės netekti dar daugiau riebalų."

Matote, kas čia vyksta ... Kai D. Grybauskaitė transportuoja sūrius į Kiniją (kuriuos dauguma kinų nemėgsta), amerikiečiai į ten siunčia lėktuvnešius. Lietuvos diplomatinei tarnybai ir karinei vadovybeis taip pat vertėtų išnaudoti gerą galimybę sumažinti riebalus tiesiogine ir perkeltine prasme.