Kur, kokias ir kaip prižiūrimas kaukes naudoti?

"Koronavirusai aplinkoje gali būti dvejopo dydžio dalelėse: patys virusai yra 60–120 nanometrų dydžio, tačiau tokioje formoje šio tipo virusai aptinkami ten, kur yra daug sergančiųjų. Dažniausiai virusas yra prikibęs prie seilių lašelių, kurių dydis yra nuo 10 iki 1000 mikrometrų. 

Bet kokiu atveju, efektyviausios priemonės, sulaikančios daleles 100 nm intervale, yra FFP2-3 klasių (JAV rinkoje žymimi, dažniausiai, kaip N95 ar 99) respiratoriai.

Medicininė kaukė sulaiko tik 14–19 proc. smulkiųjų viruso dalelių, o buitinių priemonių efektyvumas nesiekia tokiu atveju 10 proc. Panašius rezultatus gavo ir filtravimo efektyvumo tyrimus atlikę Lietuvos energetikos instituto mokslininkai. Todėl medicinos personalą ir kitus asmenis, slaugančius sergantįjį artimu atstumu, reikėtų aprūpinti bent FFP2 klasės respiratoriais (kitaip sakant, N95), nors ir kelis kartus sterilizuotais, bet užtikrinti, kad jie būtų tinkamai uždėti.

Tyrimai parodė, kad sterilizacija etileno oksido garais audinio filtracinių savybių reikšmingai nemažina. Kitų šalių mokslininkai tą patį nurodo ir sterilizavimo šiluma (30 min 60 ° C temperatūroje) ar UV apšvitos atveju. Tačiau pastebima, kad sterilizacija gali paveikti ne filtro audinį, bet kitas svarbias savybes, ypač prigludimą prie veido, nosies prispaudimą, įtempiančias gumas. Tai, jog sterilizuotas FFP2 respiratorius praleido daugiau dalelių nei FFP1, rodo, kad geras prigludimas prie veido yra esminė sąlyga, užtikrinti respiratoriaus efektyvumą.

Didžioji dalis tyrimų ir rekomendacijų nurodo, kad šis virusas efektyviausiai sklinda su seilių lašeliais. Medicininės kaukės ir namudinės priemonės efektyviai sulaiko lašelines (sąlyginai dideles) daleles, todėl jos gali apsaugoti nuo tiesioginio sergančiojo čiaudulio poveikio.

Namudines kaukes galima sterilizuoti termiškai, išlaikant pusvalandį 60 ° C temperatūroje, pavyzdžiui, orkaitėje."

Idealiose sąlygose šios kaukės turėtų būti vienkartinės. Tačiau nė viena valstybė negalėjo jų tiek sukaupti, kad užtektų šios pandemijos metu, todėl idealiai dirbti dabar galime retai.

Skalūnininkams šakės

Jų metodas nebeapsimoka.

"Naftos kainos pirmadienį nukrito iki žemiausio lygio nuo 2002 m., kai „West Texas Intermediate“ (WTI)  trumpam nukrito žemiau 20 JAV dolerių už barelį.

 WTI naftos kaina pirmadienio rytą nukrito 6,65 procento, o iki 10:30 val. ja prekiavo maždaug už 20,09 USD. Visuotinis etaloninis „Brent“ naftos kursas krito maždaug 10 procentų iki 22,39 USD.

Naftos kainos yra per žemos, kad daugelis skalūninių gręžėjų galėtų pelningai išgauti naftą iš JAV teritorijų. Daugelis naftos rinkos stebėtojų mano, kad JAV gavybos naftos kainos turi būti nuo 40 iki 50 JAV dolerių už barelį, kad skalūnininkai neturėtų nuostolio, parduodami naftą."

Žemaičiai pasirodė teisūs, išvydami skalūnininkus iš Lietuvos. O Lietuvos mokslininkai ir politikai, kvietę skalūnininkus, pasirodo visam pasauliui žiopli.

Hidroksichlorokvinui žalia šviesa JAV

"JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) sekmadienį išdavė kritiškos padėties laikotarpio leidimą hidroksichlorokvinui naudoti prieš Covid-19 - vaistui, jau vartojamam maliarijai ir kitiems negalavimams gydyti, kuris įrodė anekdotinį veiksmingumą koronaviruso atžvilgiu.
 

Dar nebuvo klinikinių tyrimų, kurių metu šio vaisto, dažnai kartu su azitromicinu, vartojimas būtų patikrintas, kad jis veiksmingas prieš koronoviruso ligą. Tačiau atsižvelgiama į pranešimus apie pasisekimą, didėjant mažų, nerandomizuotų, tyrimų, skaičiui. Taip pat sakoma, kad gydytojai ir pacientai liudija apie sėkmingą šio vaisto vartojimą, sako, kad gydytojai skiria gydymą šiuo vaistu sunkiai sergantiems pacientams. Kalbama, kad daugelis gydytojų šį vaistą vartoja profilaktiškai sau."

Ar išgyvenusiųjų Covid-19 kraujas gali padėti kitiems žmonėms kovoti su liga?

"Niujorko gydytojai netrukus išbandys šią idėją sunkiai sergančių ligoninėse.Iš pasveikusių žmonių gautas kraujas gali būti gausus antikūnų, baltymų, kuriuos žmogaus imuninė sistema gamina virusui užpulti, šaltinis. Kraujo dalis, kurioje yra antikūnų, vadinamoji sveikimo plazma, dešimtmečius buvo naudojama infekcinėms ligoms, įskaitant Ebolą ir gripą, gydyti.„Moksliniu požiūriu sunku sužinoti, kokia ji yra vertinga, sergant bet kokia liga, kol neišbandysite“, - sakė gydytojas Davidas L. Reichas, Sinajaus kalno ligoninės Niujorke, kuri naudos šį gydymą, prezidentas ir vyriausiasis operacinis pareigūnas. „Tai nėra visiškai nauja idėja, bet ji su koronavirusu nėra išbandyta ir garantuota“.

Tikrai nereikia kontroliuoti kainas

Tačiau amoralus pasipelnijimas iš tautos nelaimės yra neleistinas. Kaip tai padaryti? Seniai žinoma - pakeisti pelno mokesčius.

"1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu JAV visas pelnas, kurį pelnė korporacijos, viršijantis 8 procentų nuokapitalo, buvo laikomas nenormaliu, o nenormalus pelnas buvo apmokestinamas progresinėmis normomis iki 80 procentų. Panašūs mokesčiai už perteklinį pelną buvo taikomi per Antrąjį pasaulinį karą ir Korėjos karą. Visi šie mokesčiai turėjo vieną tikslą - įsitikinti, kad niekas negali gauti žiaurios naudos iš situacijos, kurioje nukentėjo masės gyventojų."

Sudarykime Lietuvos verslams galimybę konkuruoti lygiomis su kitų šalių verslais

Lietuvos valstybė gali pasiskolinti su labai mažomis palūkanomis ES dėka. Bėda, kad paskolintus pinigus Lietuva ir vėl pradeda dalinti skandinaviškiems bankams ir tiems, kurie duoda kyšius politikams, tokiems, kaip Eligijus Masiulis. Taip neteisingai žlugdomas Lietuvos verslas.

"Kadangi norint užkirsti kelią epidemijai, reikalingas vyriausybės reikalaujamas ekonominės veiklos nutraukimas (pvz, viešbučių), yra teisėta tikėtis, kad vyriausybė maina verslą apsaugos nuo iškylančių tp pasekoje ekonominių sutrikimų. Siekdama išsaugoti verslą per šią krizę, vyriausybė turėtų elgtis kaip paskutinės išeities mokėtoja. Kitaip tariant, vyriausybė turėtų mokėti ne tik neveikiančių darbuotojų darbo užmokestį, bet ir būtinas verslo išlaikymo išlaidas, tokias kaip nuoma, komunalinės paslaugos, skolos palūkanos, sveikatos draudimo įmokos ir kitos išlaidos, kurios yra gyvybiškai svarbios, norint išlaikyti verslą uždaromuose sektoriuose. Tai leidžia įmonėms pragyventi,krizę,  neprarandant visųgrynųjų pinigų ir nerizikuojant bankrutuoti. Danija buvo pirmoji tauta, paskelbusi tokią programą; ją imituoja vis daugiau šalių, įskaitant Italiją."

Danija, Italija ir kitos panašios šalys turi verslus, konkuruojančius su lietuviškais. Sudarykime Lietuvos verslams galimybę konkuruoti lygiomis su tų šalių verslais

Kam atiduosime penkis milijardus eurų?

JAV prezidentas D.Trumpas daug koronoviruso paramos pinigų tiesiog išdalino visiems JAV gyventojams po lygiai. D.Trumpas žada dar tokiu būdu paremti žmones. Paprastas būdas. Ar galima tuos pinigus išvogti? Visus neįmanoma.

Lietuvai toks būdas netinka. Jei sunku išvogti, tai čia ne mūsų metodas. Pas mus tik savi, kas prie tų pinigų prieina, tik tie tuos pinigus ir išvagia. Kas čia dabar pas mus savi? Nausėdos skandinaviški bankai - jiems jau valstybė moka dėl koronaviruso negautas palūkanas. Ar skandinaviški bankai duos smulkiems lietuviškiems verslams paskolas, kad išgyventume sunkmetį? Ką, jūs juokaujate, čia pernelyg daug darbo. Ar daugiau tokių savų pažįstame? Landsbergienė (karalienė Morta), sugebėjusi veltui naudoti valstybės turtą net iki krizės, jiems priklauso. Numa, sugebėjęs nemokėti mokesčių net iki krizės, irgi priklauso saviems. Mockus, sugebėjęs kyšiais nusipirkti visą liberalų partiją ir vis dar vaikščiojantis laisvėje, irgi yra savas šelmis. Ir taip toliau... Tų penkių milijardų dar bus mažai. Teks skolintis daugiau. Savieji Lietuvoje pripratę vartyti milijardus eurų jau dabar, jiems reikia daug daugiau. Jie savi, todėl gauna tai, ko jiems reikia.