Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2020 m. balandžio 3 d., penktadienis

Kaip dalinti valstybės paramą verslui koronaviruso krizės laikotarpiu?

 „Už paramą verslui Lietuva privalo gauti dalį paremtų įmonių akcijų. Mokesčių mokėtojų pinigai yra investicijos, o ne dovanos, ir iš tų investicijų po krizės mūsų valstybė turi uždirbti“, – taip rašė ekonomistas Vaidas Navickas. 
Kam tos paramos nereikia - galite neimti. Prašyti pinigus dalinti už ačiū yra nerimta kalba kapitalizmo sąlygomis. Duoti nemokamai kiekvienam verslui pinigų pagal poreikius (ko reikalauja ponai verslininkai) yra komunizmas. Kapitalizmo sąlygomis už gautus pinigus reikia atsiskaityti akcijomis.

Dabar Lietuvoje dygsta nauji milijonieriai ir milijardieriai

Juos pamatysime po krizės. Dabar jie yra kuklūs žmonės.
"Kaip ir paprastai per tokias dideles krizes prie valstybės pinigų sulekia ne tik norintys padėti, bet ir norintys pasipelnyti. Kai daugiamilijoninių pirkimų tvarka supaprastinta iki „tik duokit ko reikia“, norinčių „atsistoti į tarpą“ rikiuojasi eilės. Aukso amžius valdininkams ir verslininkams, kurių vienintelis technologinis pranašumas prieš kitus – geri ryšiai eurus dalinančiose struktūrose. Keletas procentų nuo milijardinių sutarčių uždega šviesą akyse, po apsaugine kauke atveria plačią šypseną ir įpučia papildomos energijos. Tuo labiau, kad dabar galima kurti daugybę papildomų institucijų paramai kontroliuoti ir skirstyti, analizuoti, konsultuoti ir, svarbiausia, dalinti. 

Turint finansinius srautus savo rankose, galima periminėti patrauklius verslus. Tą, beje, darys visi, kurie turi pinigų (nebūtinai savų) ir gali sau leisti palaukti.
Eilinis valdininkas, galintis prisidėti prie paramos gavimo, banko tarnautojas, nuo kurio priklauso pratęsti paskolą, ar įmonę išvaržyti, ar stambios įmonės vidurinės grandies vadybininkas, nuo kurio priklauso kam ir kiek iš tiekėjų mokėti, dabar gali tapti verslo, kuris tikrai suklestės kai ateis laikas, dalininku. Žmogus, dalinantis pelningus valstybinius užsakymus tampa pusdieviu. To niekada nebūtų normaliomis sąlygomis."
Ar leis tai valstiečių valdžia? Ar Mockaus iškilimas prie Kubiliaus bus kitų kyšininkų pakartotas prie Skvernelio? Tuoj pamatysim.



Kodėl konservatoriai nesėdi kartu su Paleckiu?

"Britanijos viešojoje erdvėje visiškai nebeliko jokių politinių aistrų ir kovų bei varžytuvių dėl rinkėjų simpatijų. Tuo tarpu mūsų TS-LKD su savo neįgaliu lyderiu, nieko doro nenuveikę per visą kadenciją, pastarosiomis dienomis demonstruoja visiškai laukinę politinę kultūrą ir neįtikėtiną savižudišką bukumą – kai kurie konservatoriai jau atvirai kalba apie valstybės perversmą, ir kad reikalinga laikinoji Vyriausybė, kuriai turėtų vadovauti niekieno nerinkta Dalia Grybauskaitė."
Tokia agitacija yra didžiausias nusikaltimas tautai. Kur mūsų jėgos struktūros? Saugo paminklus antivalstybinį perversmą organizavusiam Smetonai?

Lietuvoje įsigalėjęs verslo modelis – savo problemas spręsti kitų sąskaita

"Štai pranešta, kad kai kurios įmonės, tarp jų – ir „Senukai“, pradėjo nuo to, kad nusprendė stabdyti atsiskaitymus su tiekėjais. Suprantama, kilo triukšmas ir diskusija. Vieni garbūs profesionalai, kaip šaltakraujai vienaląsčiai buhalteriai aiškino, kad „Senukai“ neturėjo kito pasirinkimo, toks yra tinklų verslo modelis ir pan. Esą, vienintelė bėda – prasta komunikacija ir viešieji ryšiai. Kiti su tuo nesutiko ir tikino, kad įmonė turėjo kitų variantų, pavyzdžiui, galėjo pasiskolinti ir pan.
Tačiau visiems profesionalams yra puikiai žinoma šių diskusijų „apatinė eilutė“: Lietuvoje įsigalėjęs verslo modelis – savo problemas spręsti kitų sąskaita. Taip elgėsi ir elgiasi visi didieji tinklai, ir tai jokia paslaptis.
Tačiau „Senukų“ atveju akis bado ir kyšanti Artūro Rakausko privataus lėktuvo „Embraer 135BJ“ uodega su savininko inicialais."
Kiek dar kentėsime tokį parazitų verslą Lietuvoje?


Dabar ne laikas gerti kavytę lauko kavinėse

Apie tokius fokusus svajoja Lietuvos verslas ir tą mūsų verslą uoliausiai aptarnaujantis Skvernelis. Ispaniškojo gripo pandemijos 1918 metais istorija rodo, kad tie miestai, kurie griežčiau ir anksčiau suvaržė bendruomenės gyvenimą kovoje su pandemija, po pandemijos greičiau atsigavo ir net keletą metų gyveno geriau, negu tie, kurie pernelyg anksti pradėjo gerti kavytę gatvėse, ar vengė anksčiau uždaryti mokyklas.
Miestuose, kuriuose vykdoma agresyviausia karantino intervencija, pagal turimus duomenis nėra akivaizdaus nesuderinamumo tarp gyvybių gelbėjimo ir sumažintos žalos ekonomikai.Agresyviausio karantino vietos veikia geriau ir ekonomikoje“, - sakė M.I.T. ekonomistas Emilis Verneris, parašęs darbą kartu su Sergio Correia ir Stephanu Lucku iš Fed.

Priežastys, kodėl tai būtų tiesa, nėra ypač sunkiai suprantamos. Tačiau ta pačia logiką šiandien suabejojo išrinkti pareigūnai ir komentatoriai, bijantys, kad socialinis atsiribojimas, reaguojant į koronavirusą gali būti nevertas didelių išlaidų uždarose įmonėse ir precedento neturinčiuose nedarbo ritmuose.

„Pati pandemija yra tiesiog tokia destruktyvi ekonomikai, kad bet kuri jūsų vykdoma politika, tiesiogiai sumažinanti pandemijos sunkumą, iš tikrųjų gali būti naudinga ekonomikai“, - teigė p. Verneris. Griežtesnės intervencijos „daro saugesniu ekonominės veiklos atnaujinimą ir kartu sumažina neigiamą pačios pandemijos poveikį mirtingumui“."

Verygai pardavė nėštumo nustatymo testą vietoje greitojo Covid-19 testo

Veryga dabar pyksta ir skundžiasi. Tikrieji greitieji testai yra prieinami čia, bet Veryga apie juos neužsimena.