Niujorke svarstoma galimybė užkasti lavonus miesto parkuose

"Yra masinių kapaviečių parkuose įrengimo planas. Miesto gyventojų mirčių nuo viruso skaičiui augant ir prarandant sistemos pajėgumą tai suvaldyti, pareigūnai svarsto galimybę laikinai palaidoti žmones masinėse kapavietėse parkuose, pirmadienį sakė miesto tarybos sveikatos komiteto pirmininkas. 

Laikini palaidojimai yra miesto medicinos ekspertų biuro parengto 2008 m. plano, skirto pandemijai įveikti, dalis. „Pirma pakopa“ apima kūnų laikymą sunkvežimiuose-šaldikliuose ir krematoriumų apribojimų palengvinimą. Miestas tai jau daro.

„Mes dabar pasitikime šaldikliais, kad laikytume lavonus, tačiau šie pajėgumai beveik išnaudoti“, - sakė p. Levine'as.

Pastarosiomis dienomis padidėjo tris kartus mieste nuo viruso mirštančių žmonių skaičius, palyginti su vidutine dienos norma.

„Tai bus padaryta oriai, tvarkingai ir laikinai“, - „Twitter“ parašė miesto tarybos pirmininkas Markas Levine'as. „Tačiau niujorkiečiams bus sunku“.
Ponas Levine'as teigė, kad „laikinasis užkasimas“ gali „padėti išvengti scenų, tokių kaip Italijoje, kur kariškiai buvo priversti rinkti kūnus iš bažnyčių ir net gatvėse“."

Kodėl Vokietijoje mažiau žmonių miršta nuo koronaviruso, negu kitur?

"Jie juos vadina koronos taksi: Medikai, aprūpinti apsaugine įranga, važiuoja tuščiomis Heidelbergo gatvėmis, norėdami patikrinti pacientus, kurie namuose yra penkias ar šešias dienas sergantys koronavirusu.
Jie daro kraujo tyrimus, ieškodami požymių, kad pacientas gali staigiai čiuožti žemyn. Jie gali pasiūlyti hospitalizuoti net ir tą pacientą, kuriam būdingi tik lengvi simptomai; šansai išgyventi tą nuosmukį labai pagerėja, kai jis būna ligoninėje, kai nuosmukis tik prasideda.

„Pirmos savaitės pabaigoje yra šis taškas“, - sakė profesorius Hansas-Georgas Kräusslichas, vienos iš pirmaujančių Vokietijos tyrimų ligoninių Heidelbergo universiteto ligoninės virusologijos vadovas. „Jei esate asmuo, kurio plaučiai gali nesusidoroti su infekcija, tada pradėsite blogėti.“

Heidelbergo koroniniai taksi yra tik viena iniciatyva viename mieste. Bet jie iliustruoja visuomenės įsitraukimo ir įsipareigojimo lygį, kovojant su epidemija, kuris padeda paaiškinti vieną iš intriguojančių pandemijos galvosūkių: kodėl Vokietijoje mirštamumas yra toks mažas?

Vokietijos mirštamumas siekė 1,6 proc., Palyginti su 12 proc. Italijoje, maždaug 10 proc. Ispanijoje, Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, 4 proc. Kinijoje ir beveik 3 proc. Jungtinėse Valstijose. Net Pietų Korėja, kreivės išlyginimo pirmūnė, turi didesnį mirtingumą, 1,8 proc.

Šiuo metu Vokietija per savaitę atlieka apie 350 000 koronavirusų testų, tai yra daug daugiau, nei bet kurioje kitoje Europos šalyje. Ankstyvi ir plačiai paplitę testai leido valdžios institucijoms pristabdyti pandemijos plitimą, išskirdami žinomus atvejus, kai jie užkrečiami. Tai taip pat leido, laiku gydant, gelbėti gyvybes.

„Kai diagnozuoju anksti ir galiu anksti gydyti pacientus, pavyzdžiui, paguldyti juos prie ventiliatorių, kol jie nepablogėja, išgyvenimo tikimybė yra daug didesnė“, - teigė profesorius Kräusslich.

Medicinos darbuotojai, kuriems gresia užsikrėtimas ir viruso plitimas, reguliariai tikrinami. Siekdamos supaprastinti procedūrą, kai kurios ligoninės pradėjo daryti grupinius testus, sudėdamos kartu 10 darbuotojų tamponus ir atlikdamos individualius testus tik tuo atveju, jei bus teigiamas rezultatas visai šiai grupei.

Vasario pabaigoje, penktadienį, profesorius Streeckas gavo žinių, kad pirmą kartą jo ligoninėje Bonoje pacientas turėjo teigiamą testą koronavirusui: 22 metų vyras, kuris neturėjo jokių simptomų, tačiau kurio darbdavys - mokykla - paprašė jo atlikti testą, sužinojusi, kad jis dalyvavo karnavalo renginyje, kuriame kažkas buvo užkrėstas.

Daugelyje šalių, taip pat ir JAV, testai iš esmės yra skirti tik blogiausiems pacientams, todėl vyrui, tikriausiai, būtų atsisakyta atlikti testą. Ne Vokietijoje. Kai tik buvo pateikti testo rezultatai, mokykla buvo uždaryta, o visiems vaikams ir personalui buvo liepta dvi savaites būti namuose su jų šeima. Buvo testuoti maždaug 235 žmonės. „Testavimas ir stebėjimas yra strategija, kuri buvo sėkminga Pietų Korėjoje, ir mes bandėme iš to pasimokyti“, - teigė profesorius Streeckas.

Sausio mėn. Vokietijoje buvo apie 28 000 intensyvios terapijos lovų su ventiliatoriais, arba 34 ventiliatoriai 100 000 žmonių. Palyginimui, šis skaičius yra 12 Italijoje ir 7 Nyderlanduose."  

Tie, kurie pandemijos pradžioje bėgote iš Vokietijos į Lietuvą, padarėte klaidą. Lietuvoje dabar daug didesnis pavojus, negu Vokietijoje. Lietuvoje Prezidentas perka maišais miltų atsargą valstybei. Kodėl? Nes nežino, ką daryti.

Kariuomenėje niekas nesikeičia

Kariuomenės vadas Rupšys: dėl koronaviruso nėra panikos ir įtampos. Yra tik koronavirusas. Šauktiniai tą virusą trina Boxeriais, o iššokusį - priploja auksiniais šaukštais. Viskas po senovei.

Tik testuodami visus, kontaktavusius su ligoniais, sustabdysime viruso plitimą

"Panevėžio ligoninėje koronavirusas nustatytas ligos simptomų nejautusiam Urologijos skyriaus darbuotojui, pirmadienį pranešė ši gydymo įstaiga. 

„Darbuotojas jokių simptomų, būdingų COVID-19 infekcijai, neturėjo. Tai dar kartą patvirtina faktą, kad visuomenėje turime besimptomį užsikrėtimą ir galima skaudžiai nukentėti“, – pirmadienį per spaudos konferenciją teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas. „Jis saugiai izoliavęsis namuose, jokių simptomų ir dabar nejaučia, jam teikiama visokeriopa pagalba“, – pridūrė ligoninės vadovas. Anot A. Skurpsko, užsikrėtimas nustatytas sekmadienį ir jis yra „absoliučiai atsitiktinis“. „Vienas pacientas, gulintis Urologijos skyriuje, pradėjo karščiuoti, įtariant koronavirusą, buvo tikrinami visi kontaktai, bet, pasirodo, tas pacientas sukarščiavo ne dėl COVID-19 infekcijos, jo atsakymas – neigiamas. Kai gavome testų rezultatus, pamatėme, kad vienas žmogus iš personalo yra apkrėstas“, – sakė ligoninės vadovas."

Dieve padėk nuo koronaviruso kenčiančiam Lietuvos verslui

Kuo sudėtingesnė Lietuvos valstybės paramos verslui programa, kuo daugiau joje kriterijų (skatinti naujoves ir t.t., ponai ir ponios, prie ko čia naujovės pandemijos metu?), kuo daugiau dalintojų (prie ko čia bankai pandemijos metu?), tuo lengiau vėl išvogti ir pasidalinti (ne už dyką) mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus. Dabar aptariama šios paramos tvarka Lietuvoje tik tokiam išvogimui ir skirta.

Išvados: Pirma, neverta švaistyti daug resursų ir stoti į eilę dėl tos paramos verslui. Be pažinčių negausite.

Antra: Lietuva maža. Nesunkiai galime susirašyti visus, kas tokią tvarką padarys ir kas tą paramą išvogs. Nesunkiai galime nubausti tuos žmones sekančių rinkimų metu.

Yra du paprasti ir nuo vagių apsaugoti būdai: JAV būdas - išdalinti tuos pinigus visiems gyventojams po lygiai, gyventojai juos nuneš visuomenei reikalingiausiems verslams be Rojakos ir kitų "žinovų" pagalbos. Vakarų Europos būdas - valstybės sąskaita mokėti vienodą liūto dalį atyginimų darbuotojams tų verslų, kurie sustojo pandemijos metu.

Jau laikas ir mums Lietuvoje tapti civilizuotais.

A school of hard knocks to our government

The Covid-19 causative agent differs from other similar viruses in that it multiplies thousands of times better in the human nasopharynx than, for example, the SARS virus. Therefore, a patient with Covid-19 always becomes contagious a few days before the onset of symptoms. Therefore, testing only those with symptoms is stupid. Our government will understand this only when it sees that its neighbors are already recovering, and the coronavirus is still rampant in Lithuania. This is what Americans call a school of hard knocks.

Kietų smūgių mokykla mūsų valdžiai

Covid-19 sukelėjas skiriasi nuo kitų nanašių virusų tuo, kad tūkstančius kartų geriau dauginasi žmogaus nosiaryklėje, negu pavyzdžiui, SARS virusas. Todėl Covid-19 ligonis visada tampa užkrečiamas, keletą dienų prieš pasirodant simptomams. Todėl testuoti tik turinčius simptomus yra kvaila. Mūsų valdžia tai supras tik tada, kai pamatys, kad kaimynai jau sveiksta, o Lietuvoje koronavirusas dar siaučia. Tai amerikonai vadina kietų smūgių mokykla.