Kodėl prancūzai taip žiauriai nukentėjo nuo koronaviruso?

"Nors Vokietijoje užregistruota beveik 9000 koronaviruso mirčių, Vokietija, įveikdama koronaviruso krizę, pralenkė kitas Vakarų šalis. Prancūzijoje mirė daugiau, kaip 29 000 žmonių. „Mes Prancūzijoje tikėjome, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema bus neįveikiamas kovos su epidemija skydas“, - sakė Jérôme Fourquet, pagrindinės apklausos organizacijos IFOP nuomonės direktorius. ''Bet kai įvyko viruso išpuolis, mes supratome, kad tai netiesa. Mes buvome šokiruoti sužinoję, kad mūsų sveikatos priežiūros sistema netvarkinga, mes neturėjome vaistų atsargų ar veido kaukių, ar testų “.
Prancūzijai beviltiškai trūko kaukių ir kitų apsauginių priemonių, kai kurie sveikatos priežiūros darbuotojai buvo priversti nešioti šiukšlių maišus. Vyriausybė suorganizavo kaukių  lėktuvais „pervežimą“ iš Kinijos į Prancūziją, o pats žodis ir su juo susiję vaizdai priminė humanitarinę pagalbą, kurią kadaise teikė Prancūzija savo buvusioms Afrikos kolonijoms.

„Mes supratome, kad esame neišsivysčiusi tauta“, - sakė Philippe'as Juvinas, Paryžiaus „Georges Pompidou“ Europos ligoninės skubios pagalbos skyriaus vadovas ir politikas, kuris yra La Garenne-Colombes miesto, esančio tiesiai į vakarus nuo Paryžiaus, meras.
Kai kurie mato intelektualinį pralaimėjimą Prancūzijoje, kovojant su epidemija.

Nors Prancūzija ir Vokietija tą pačią savo ekonomikos dalį skiria sveikatos apsaugai, Prancūzija lėtai suvokė viruso riziką ir mobilizavosi prieš jį, teigė „Paris 2 Panthéon“ universiteto Prancūzijos užsienio politikos specialistas Jeanas-Jacques'as Roche'as iš Paryžius 2 universiteto Pantheon-Assas.

Prancūzijos atsakas buvo apimtas daugybės biurokratinių trukdžių, kurie sulėtino informacijos perdavimą per labai centralizuotą valdžios sistemą, sakė p. Roche'as, kuris taip pat yra buvęs vyriausybės Krašto apsaugos pažangiųjų studijų instituto tyrimų direktorius.„Kyla abejonių dėl pačios Prancūzijos administracinės struktūros“, - sakė p. Roche. „Vietoj paviršiaus blizginimo ją reikia tikrai iš naujo ją atstatyti.“"

Lietuvos "visažinanti" biurokratija, trukdanti žmonėms pasitikrinti namie su greitaisiais testais, ar jie jau persirgo koronavirusu, ar - ne, ir tuo pačiu, trukdanti ekonomikos atsigavimui, turėtų pasimokyti iš prancūzų klaidų.

5 Rules to Live By During a Pandemic

"There’s no playbook for living through a pandemic, so we decided to create one. With some basic rules to guide you, everyone can lower risk and live a full life while we wait for the virus to get under control.

While it might feel as if the coronavirus crisis is over, it’s not. The virus is still out there.

But some things have changed. To start, lockdowns are ending because cases are low or falling in some areas or because state leaders have decided to move ahead despite the risk. Testing has increased, giving us more indicators of community health. Plus we know a lot more about how the virus behaves and what activities pose the highest risk.

And because life on permanent lockdown isn’t sustainable, public health experts are beginning to embrace a “harm reduction” approach, giving people alternatives to strict quarantine. These options — like forming a “bubble” with another household or moving social activities outdoors — don’t eliminate risk, but they minimize it as people try to return to daily life.

Nobody knows exactly what will happen as communities open up. The most likely scenario is that virus cases will continue to surge and fall around the globe for the foreseeable future.

“It’s hard to imagine how we will avoid another surge in infections, which is why these harm reduction approaches that keep people away from much higher risk situations are so important,” said Julia Marcus, an infectious disease epidemiologist and assistant professor in the department of population medicine at Harvard Medical School. “If someone expanding their bubble keeps them from having crowded dinner parties or going to bars, then that is a success.”

While we’ve learned to live with masks and social distancing, as well as new rituals of hand-washing after handling packages and touching surfaces, we need some basic rules to minimize risk and still have a life going forward. We’ve consulted with several public health experts and scientists to give you the tools you need to make your own decisions, whether it’s dining at a restaurant, going to church or simply getting a haircut.

1. Check the health of your state and community

To gauge your risk of coming into contact with an infected person, pay attention to two important indicators of Covid-19 in your area: the percentage of tests that are positive, and the trend in overall case rates.

Start by learning the percentage of positive Covid-19 tests in your state, which tells you if testing and contact tracing are finding mild and asymptomatic cases. When positive test rates stay at 5 percent or lower for two weeks, that suggests there’s adequate testing in your state to get virus transmission under control, and you’re less likely to cross paths with the virus. The closer the number is to 2 percent, the better.

“It doesn’t mean you have total freedom,” warns Erin Bromage, a comparative immunologist and biology professor at the University of Massachusetts, Dartmouth. “It means there’s enough testing going on there that you can feel confident that your interactions in society are going to be of much lower risk.”

If the percentage of positive tests starts to rise, you should take more precautions.

To find out whether your state is meeting the testing criteria, go to your state health department website. Or you can use this chart from Johns Hopkins University The website Covid Act Now allows you to see positive test rates by county.

Next, use our maps and case count pages to stay informed of the Covid-19 trends in your area. When the number of overall cases is low or falling, you should feel safer, but you still need to be vigilant. Be more cautious when case counts start rising.


2. Limit the number of your close contacts

You’re safest with members of your household, but if you want to widen your circle to extended family or friends, keep the number of close contacts as low and as consistent as possible. One way to do this is to form a “corona bubble,” which happens when two households form an exclusive social circle, agreeing on safety guidelines and to see only each other. The arrangement allows people to visit each other’s homes and lead a somewhat normal, if limited, social life. It may be particularly helpful for families with similar structures — such as those with young children longing for playmates or teenagers seeking in-person contact (don't ask what in-person contact might be).

The arrangement requires a high level of trust. How does each family define reasonable precautions? Count the number of potential “leaks” for each member of the bubble — such as trips to the store or office, play dates, children and teens who see friends, or housekeepers and nannies who may visit multiple homes.

Keep communication open and without judgment, so people feel comfortable disclosing new exposure risks and potential “leaks” in the bubble.

“People’s activities are going to change every day — schools may reopen, someone may decide to go to protest,” said Dr. Marcus. “This is not just a one-time agreement. The communication about risk needs to be ongoing and open.”

3. Manage your exposure budget (never mind that it sounds funny)

Risk is cumulative. Going forward, you’ll need to make trade-offs, choosing activities that are most important to you (like seeing an aging parent) and skipping things that might matter less (an office going-away party). Think about managing virus risk just as you might manage a diet: If you want dessert, eat a little less for dinner.

During a pandemic, every member of the household should manage their own exposure budget. (Think Weight Watchers points for virus risk.) You spend very few budget points for low-risk choices like a once-a-week grocery trip or exercising outdoors. You spend more budget points when you attend an indoor dinner party, get a haircut or go to the office. You blow your budget completely if you spend time in a crowd.

“Moving into a long-term management phase, we have to start thinking like this,” says Johannes Eichstaedt, a computational social scientist and psychology professor at Stanford University. “Don’t take risks where it’s not needed, and make trade-offs that are congruent with your larger health needs and priorities. If seeing my grandchild in the park means, to balance this, I can only go to the supermarket every other week, maybe that’s a trade-off I’m willing to make for my mental health and well-being.”

Unfortunately, there’s no magic number to determine your personal exposure budget and the exposure “costs” of different actions. But think about your overall exposure budget when you make decisions to spend time with other people, particularly older people and those with high-risk conditions.

4. Keep higher risk activities as short as possible

Every time you make plans, ask yourself, “If an infected person happens to be nearby, how much time could I be spending with them?” It takes an extended period of close contact with an infected person, or extended time in a poorly ventilated room with an infected person, to have a substantial risk of catching the virus through the air, said Linsey Marr, an aerosol scientist at Virginia Tech.

When making decisions, keep indoor events brief and move social events outdoors. Wear a mask and practice social distancing. Here’s some guidance about time of exposure.

Brief exposure: Brief encounters, particularly those outside — like passing someone on the sidewalk or a runner who huffs and puffs past your picnic — are unlikely to make you sick.

Face-to-face contact: Wear a mask, and keep close conversations short. We don’t know the level of exposure required to make you sick, but estimates range from a few hundred to 1,000 copies of the virus. In theory, you might reach the higher estimate after just five minutes of close conversation, given that a person might expel 200 viral particles a minute through speech. When health officials perform contact tracing, they typically look for people with whom you’ve spent at least 15 minutes in close contact.

Indoor exposure: In an enclosed space, like an office, at a birthday party, in a restaurant or in a church, you can still become infected from a person across the room if you share the same air for an extended period of time. There’s no proven time limit that is safest, but based on contact tracing guidelines and the average rate at which we expel viral particles — through breathing, speaking and coughing — it’s best to keep indoor activities, like shopping or haircuts, to less than an hour. Even shorter is better.

As you make decisions, Dr. Bromage suggests you consider the volume of air space (open space is safer than a small meeting room), the number of people in the space (fewer is better) and how much time everyone is together (keep it brief). To learn more about timing and risk, read Dr. Bromage’s blog post on the topic, which has been viewed more than 18 million times.

5. Keep taking pandemic precautions

Already some people in many communities have stopped wearing masks, suspended social distancing and returned to their pre-pandemic socializing. Time will tell if case counts start to rise as a result, but in the coming months you would be wise to adopt the following habits.

•    Keep a mask handy. Wear a mask in enclosed spaces, when you shop or go to the office and anytime you are in close contact with people outside your household.

•    Practice social distancing — staying six feet apart — when you are with people who live outside your household. Keep social activities outdoors.

•    Wash hands frequently, and be mindful about touching public surfaces (elevator buttons, hand rails, subway poles, and other high-touch areas)

•    Adopt stricter quarantine practices if you or someone in your circle is at higher risk."

5 taisyklės, kaip gyventi pandemijos metu

"Nėra jokios knygos, kaip išgyventi pandemiją, todėl nusprendėme ją sukurti. Laikydamiesi keleto pagrindinių taisyklių, kurios padės jums, kiekvienas galime sumažinti riziką ir gyventi visavertį gyvenimą, kol laukiame viruso suvaldymo.

Nors gali atrodyti taip, lyg koronaviruso krizė būtų baigta, taip nėra. Virusas vis dar yra aplink mus.

Tačiau kai kurie dalykai pasikeitė. Visų pirma, užsiblokavimas baigiasi, nes užsikrėtimo atvejų kai kuriuose kraštuose yra mažai arba jų visai nėra, arba dėl to, kad valstybės vadovai, nepaisydami rizikos, nusprendė judėti pirmyn. Testų padaugėjo, suteikiant mums daugiau bendruomenės sveikatos rodiklių. Be to, mes žinome daug daugiau apie tai, kaip virusas elgiasi, ir kokia veikla kelia didžiausią pavojų.

Kadangi gyvenimas dėl nuolatinio uždarymo nėra tvarus, visuomenės sveikatos ekspertai pradeda taikyti „žalos mažinimo“ metodą, suteikdami žmonėms alternatyvas griežtam karantinui. Šios parinktys, tokios kaip „burbulo“ formavimas su kitu namų ūkiu ar socialinės veiklos perkėlimas į lauką, nepašalina rizikos, tačiau sumažina ją, kai žmonės bando grįžti į kasdienį gyvenimą.

Niekas tiksliai nežino, kas atsitiks, atsidarius bendruomenėms. Labiausiai tikėtinas scenarijus, kad artimoje ateityje virusų atvejų ir toliau daugės ir mažės visame pasaulyje.

„Sunku įsivaizduoti, kaip išvengsime dar vieno infekcijos antplūdžio, todėl tokie žalos mažinimo metodai, kurie apsaugo žmones nuo daug didesnės rizikos situacijų, yra svarbūs“, - teigė infekcinių ligų epidemiologė ir docentė Julia Marcus, tirianti bendruomenės medicina Harvardo medicinos mokykloje. „Jei kas nors praplečia savo burbulą, bet to dėka nedalyvauja gausybės žmonių vakarienėse ar gali neiti į barus, tai yra sėkmė“.

Nors mes išmokome gyventi su kaukėmis ir socialiniu atsiribojimu, taip pat su naujais rankų plovimo ritualais, tvarkant pakuotes ir liečiant paviršius, mums reikia keleto pagrindinių taisyklių, kad sumažintume riziką ir vis tiek galėtume gyventi toliau. Mes pasikonsultavome su keliais visuomenės sveikatos ekspertais ir mokslininkais, kad suteiktume jums reikalingus įrankius, kad galėtumėte priimti sprendimus: ar vakarieniauti restorane, ar nueiti į bažnyčią ar ar tiesiog pasidaryti gražesnę šukuoseną kirpykloje.

1. Patikrinkite jūsų valstybės ir bendruomenės sveikatą

Norėdami įvertinti jūsų kontaktų su užsikrėtusiu asmeniu riziką, atkreipkite dėmesį į du svarbius jūsų vietovės „Covid-19“ rodiklius: teigiamų testų procentą ir bendrą atvejų procentą.

Pradėkite, sužinodami teigiamų „Covid-19“ testų procentinę dalį jūsų vietovėje. Tai paaiškina, ar testai ir kontaktų nustatymas suranda lengvus ir besimptomius atvejus. Kai teigiamos testų normos dvi savaites išlieka 5 proc. ar mažesnės, tai rodo, kad jūsų valstybė atlieka tinkamą testų skaičių, kad būtų galima kontroliuoti viruso plitimą, ir mažiau tikėtina, kad susikirs jūsų keliai su virusu. Kuo arčiau 2 procentų, tuo geriau.

„Tai nereiškia, kad turite visišką laisvę“, - įspėja Erinas Bromage'as, lyginamasis imunologas ir biologijos profesorius iš Masačusetso universiteto, Dartmute. „Tai reiškia, kad vyksta pakankamai testų, kad galėtumėte jaustis įsitikinę, kad jūsų bendravimui visuomenėje bus daug mažesnė rizika“.

Jei teigiamų testų procentas pradeda didėti, turėtumėte imtis daugiau atsargumo priemonių.

Norėdami sužinoti, ar jūsų valstybė atitinka tyrimo kriterijus, eikite į jūsų valstybės sveikatos ministerijos svetainę. Arba galite naudoti šią lentelę iš Johns Hopkins universiteto svetainės „Covid Act Now“, kuri suteikia galimybę pamatyti teigiamus testų rodiklius pagal apskritis, jeigu gyvenate JAV.

Tada naudokitės žemėlapiais ir atvejų skaičiavimo puslapiais, kad būtumėte informuoti apie „Covid-19“ tendencijas jūsų rajone. Kai bendras atvejų skaičius yra mažas arba mažėja, turėtumėte jaustis saugiau, tačiau vis tiek turite būti budrūs. Būkite atsargesni, kai atvejų skaičius didėja.

2. Apribokite artimų kontaktų skaičių

Jūs esate saugiausias su jūsų namų ūkio nariais, tačiau jei norite išplėsti jūsų ratą šeimos ar draugų sąskaita, išlaikykite kuo mažiau artimų kontaktų ir kiek įmanoma nuosekliau. Vienas iš būdų tai padaryti yra „koronos burbulas“, kuris įvyksta, kai du namų ūkiai sudaro išskirtinį socialinį ratą, sutardami dėl saugos gairių ir matydami tik vienas kitą. Ši tvarka leidžia žmonėms aplankyti vienas kito namus ir gyventi normalų, net jei ir ribotą, socialinį gyvenimą. Tai gali būti ypač naudinga šeimoms, turinčioms panašią struktūrą - tokioms, kaip su mažais vaikais, kurie ilgisi žaidimų draugų ar su paaugliais, ieškančiais asmeninio kontakto (neklauskite, kokio kontakto).

Susitarimas reikalauja aukšto lygio pasitikėjimo. Kaip kiekviena šeima apibrėžia pagrįstas atsargumo priemones? Suskaičiuokite kiekvieno „burbulo“ nario galimą „nutekėjimą“, pvz., keliones į parduotuvę ar biurą, žaidimų susitikimus, vaikus ir paauglius, kurie susitinka su draugais, ar namų tvarkytojus ir aukles, kurie gali aplankyti kelis namus iš eilės.

Palaikykite komunikaciją atvirą ir nesmerkite, kad žmonės jaustųsi patogiai, atskleisdami naują poveikio riziką ir galimą „nuotėkį“ burbule.

„Žmonių veikla keičiasi kiekvieną dieną - mokyklos gali atsidaryti, kažkas gali nuspręsti protestuoti“, - sakė gydytojas Marcusas. „Tai nėra vienkartinis susitarimas. Komunikacija apie riziką turi būti tęstinė ir atvira. “


3. Tvarkykite savo ekspozicijos virusui biudžetą (kad ir kaip kvailai tai skambėtų)

Rizika kaupiama. Einant į priekį, turėsite atlikti kompromisus, pasirinkdami jums svarbiausią veiklą (pvz., retkarčiais matydami senstančius tėvus) ir praleisdami dalykus, kurie gali būti mažiau svarbūs (vakarėlis biure). Pagalvokite apie viruso rizikos valdymą taip, kaip galėtumėte laikytis dietos: jei norite deserto, vakarienei valgykite šiek tiek mažiau.

Pandemijos metu kiekvienas namų ūkio narys turėtų susitvarkyti savo biudžetą. Išleidžiate labai mažai biudžeto punktų pasirinkdami mažai rizikingas, pavyzdžiui, kartą per savaitę vykstančią maisto prekių kelionę ar mankštą lauke. Išleidžiate daugiau biudžeto taškų, kai lankotės vakarienės patalpose, nueinate į kirpyklą ar einate į biurą. Jūs visiškai sunaikinate savo biudžetą, jei praleidžiate laiką minioje.

„Pereidami į ilgalaikio valdymo etapą, turime pradėti taip galvoti“, - sako Johanas Eichstaedtas, socialinis mokslininkas ir psichologijos profesorius Stanfordo universitete. „Nerizikuokite ten, kur to nereikia, ir darykite kompromisus, atitinkančius jūsų didesnius sveikatos poreikius ir prioritetus. Jei pamatyti jūsų anūką parke, reiškia tai subalansuoti taip, kad aš galiu eiti į prekybos centrą tik kas antrą savaitę, galbūt tai yra kompromisas, kurį noriu padaryti savo psichinei sveikatai ir gerai savijautai “.

Deja, nėra stebuklingo skaičiaus, kuris leistų nustatyti jūsų asmeninės ekspozicijos virusui biudžetą ir skirtingų veiksmų ekspozicijos „išlaidas“. Bet apsvarstykite savo bendrą biudžetą, kai priimsite sprendimus leisti laiką su kitais žmonėmis, ypač vyresnio amžiaus žmonėmis ir žmonėmis, turinčiais didelę riziką numirti.


4. Laikykite kuo trumpesnę didesnės rizikos veiklą

Kiekvieną kartą sudarydami planus paklauskite savęs: „Jei pasirodytų netoliese užsikrėtęs asmuo, kiek laiko galėčiau praleisti su juo?“ Didelė rizika užsikrėsti virusu per orą užtrunka gana ilgą artimo kontakto su infekuotu asmeniu laiką arba trumpesnį laiką prastai vėdinamoje patalpoje, sakė „Virginia Tech“ aerozolių žinovė Linsey Marr.

Priimdami sprendimus, trumpai aptarkite renginius patalpose ir darykite socialinius renginius lauke. Dėvėkite kaukę ir užsiimkite socialiniu atsiribojimu. Štai čia yra keletas patarimų apie ekspozicijos laiką.

Trumpas susidūrimas: trumpi susitikimai, ypač esantys lauke, pavyzdžiui, praeinantys ant šaligatvio ar bėgikai, kurie sunkiai kvėpuoja ir pučia orą, bėgdami pro jūsų pikniką, greičiausiai nepadarys jums ligos.

Kontaktas akis į akį: dėvėkite kaukę ir pasirinkite trumpus artimus pokalbius. Mes nežinome, kokio lygio ekspozicija reikalinga, rizikuojant susirgti, tačiau apskaičiuota, kad viruso reikia nuo kelių šimtų iki 1 000 kopijų. Teoriškai aukštesnį įvertinimą galite pasiekti vos po penkių minučių artimo pokalbio, atsižvelgiant į tai, kad žmogus per kalbą gali išsiųsti 200 viruso dalelių per minutę. Kai sveikatos apsaugos pareigūnai atlieka kontaktų nustatymą, paprastai jie ieško žmonių, su kuriais bent 15 minučių praleidote, artimai bendraudami.

Poveikis patalpose: uždaroje erdvėje, pavyzdžiui, biure, gimtadienio vakarėlyje, restorane ar bažnyčioje, jūs vis tiek galite užsikrėsti nuo kambary esančio žmogaus, jei ilgą laiką naudojate tą patį orą. Neįrodytas saugiausias laiko limitas, tačiau remiantis kontaktų sekimo gairėmis ir vidutiniu virusų dalelių išsiskyrimo greičiu - kvėpuojant, kalbant ir kosint - geriausia užsiėmimus patalpose, pavyzdžiui, apsipirkimą ar kirpimą, turėti mažiau, nei valandą. Dar trumpesni yra geriau.

Priimdamas sprendimus, dr. Bromage siūlo atsižvelgti į oro erdvės tūrį (atvira erdvė yra saugesnė už nedidelę susitikimų salę), žmonių skaičių erdvėje (mažiau jų yra geriau) ir kiek laiko visi yra kartu (laikykitės to trumpai). Norėdami sužinoti daugiau apie laiką ir riziką, perskaitykite dr. Bromage tinklaraščio įrašą šia tema, kuris buvo peržiūrėtas daugiau nei 18 milijonų kartų.

5. Laikykitės pandemijos atsargumo priemonių

Kai kurie žmonės daugelyje bendruomenių nustojo nešioti kaukes, nutraukė socialinį atsiribojimą ir vėl grįžo į priešpandemiją. Laikas parodys, ar dėl to atvejų skaičius pradės didėti, tačiau per ateinančius mėnesius jums būtų protinga pasirinkti šiuos įpročius.

• Kaukę laikykite po ranka. Apsipirkdami ar eidami į biurą, dėvėkite kaukę uždarose vietose bet kuriuo metu, kai artimai bendraujate su žmonėmis, esančiais ne jūsų namų ūkyje.

• Praktikuokite socialinį atsiribojimą - būkite dviejų metrų atstumu - būdami su žmonėmis, kurie gyvena ne jūsų namų ūkyje. Laikykite socialinę veiklą sukoncentruotą lauke.

• Dažnai plaukite rankas ir nepamirškite atsargiai liesti viešų paviršių (lifto mygtukai, rankiniai bėgiai, metro stulpeliai ir kitos liečiamos vietos).

• Priimkite dar griežtesnę karantino praktiką, jei jums ar kam nors iš jūsų rato kyla didesnė rizika numirti."

PSO jaučiu grįžo ankstesnis žvirbliu išskridęs tvirtinimas, kad besimptomis koronaviruso perdavimas yra „labai retas“

"Antradienį Pasaulio sveikatos organizacija (PPO) atmetė dieną anksčiau pateiktą teiginį, kad žmonės, kurie neturi simptomų, koronavirusą perduoda „labai retai“.

Marija Van Kerkhove, kuri pateikė originalų komentarą apie labai retus besimptomius pirmadienį vykusiame PPO instruktaže, antradienį jau teigė, kad pirmadienio komentaras paremtas tik dviem ar trim tyrimais ir kad sakyti jog asimptominis perdavimas visame pasaulyje yra retas, yra „nesusipratimas“.

„Aš tiesiog atsakiau į klausimą, aš nesakiau PPO rekomendacijų ar panašiai “, - sakė ji.

Mokslininkai aštriai kritikavo PPO dėl painiavos šiuo klausimu, atsižvelgiant į didelius viešosios sveikatos politikos padarinius. Jie taip pat teigė, kad komentarai neatspindi dabartinių mokslinių tyrimų.

Balandį paskelbtame plačiai cituojamame dokumente teigiama, kad žmonės labiausiai užkrečiami likus dviem dienoms iki simptomų atsiradimo, ir apskaičiuota, kad 44 procentai naujų infekcijų yra perduodamos iš žmonių, kurie dar neturi simptomų.

„Visi geriausi įrodymai rodo, kad žmonės be simptomų gali ir lengvai platina virusą SARS-CoV-2, kuris sukelia„ Covid-19 ““, - antradienį pareiškė Harvardo visuotinio sveikatos instituto mokslininkai."

Šia virusas plinta taip greitai, kad kvailiausi iš mūsų, turintys galimybę pasisakyti viešai, kasdien parodo, kokie jie yra kvailiai. Va Lietuvoje Kubilius ir Šimonytė apkaltino kriminaliniu nusikaltimu viso pasaulio valstybes už tai, kad jos gelbsti nuo viruso kenčiančius vaikus, senelius ir verslus. Nuo nieko nedarymo  europarlamentaro Kubiliaus ir Vilniaus parlamentarės Šimonytės smegenys visai išdžiūvo.

Paryžiaus prokuroro tyrimas

"Prancūzijoje, kur koronavirusas nužudė daugiau nei 29 000 žmonių, Paryžiaus prokuroras pradėjo tyrimą dėl dešimčių skundų dėl valdžios institucijų reakcijos į koronaviruso epidemiją. Tiriant daugiausia dėmesio bus skiriama pareigūnų ar institucijų skundams tokiais klausimais, kaip kaukių stygius, siekiant nustatyti, ar nebuvo padaryta nusikaltimų. Tačiau nei prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris turi imunitetą ir nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nei jo vyriausybė nėra taikiniai."

Kaip įsodinti salotas tarp pomidorų, paprikų ir baklažanų?

"Galima pavasarį įsodinti greitai augančius salotų žalumynus, pavyzdžiui, lapines salotas ir arugulą tarp lėčiau augančių daržovių, pavyzdžiui, pomidorų, paprikų ir baklažanų. Žalumynai yra paruošti derliaus nuėmimui per 30–40 dienų, o lėtesni pasėliai yra tuo metu pasiruošę užimti erdvę.

Salotų sodinukai turėtų būti persodinti į šiltnamį ar lysvę po 3 - 4 savaičių augimo patalpose."

Jeigu internete suradote investicijų galimybę

Tai paprasčiausias būdas, kad atsikratyti to noro čia investuoti, yra toks:

"Tinklapį, kuris siūlo investuoti, tiesiog reikia patikrinti, ar jį prižiūri Lietuvos bankas. Šio banko puslapyje galima rasti visą sąrašą įmonių, kurios yra prižiūrimos ir kurios yra licencijuotos bei turi leidimą veikti Lietuvoje. Jei konkrečios įmonės nepavyksta rasti tame sąraše, tai elektroniniu laišku info@lb.lt reikėtų nusiųsti nuorodą su užklausa, ar ši įmonė turi licenciją ir yra prižiūrima. Tai pats paprasčiausias būdas išvengti pačių akiplėšiškiausių apgavysčių ir kvailiausio pinigų praradimo."