Kokie svarbiausi klausimai verslui plėsti Lietuvoje, remiantis baidarių nuomojimo verslo pavyzdžiu

Kokių reikia investicijų, kad apsimokėtų terliotis? Kiek reikia darbo jėgos? Iki kokio lygio galima plėsti verslą? Ar verslo plėtimo rizika tokia didelė, kad vien dėl to smarkiai plėstis nebeapsimoka?

Kokie yra pagrindiniai konkurentai, ir ar lengva jiems pradėti verslą? Kiek verslą reguliuoja valstybė, trukdydama jam vystytis? Kokios yra rinkoje vyraujančios ir pigiausios kainos?Jei verslas yra sezoninis, tai kokio ilgio sezonas?

 Štai kokie atsakymai:

"Artūras Svirnelis, Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas  įvardina ir kiek reikėjo investuoti į baidares, kol jos davė apčiuopiamas pajamas – 40 tūkst eurų. Tokią sumą investavus į žemės ūkio veiklą, nauda bus kur kas mažesnė ir ne tokia greita, nes galima nupirkti tik 10 ha žemės.

Tačiau žmogus paaiškina, kodėl neskuba plėsti turizmo: jei 5 kilometrų ruože prieš kelis metus buvo trise, dabar čia aštuoni nuomotojai ir 200 baidarių. Jų nepripirksi ir neišnuomosi tūkstančių.

Dar viena priežastis, dėl kurios neskuba plėstis – nežinia ar kada nors pasikartos toks sezonas, kaip šią vasarą.

„Paprastai žmonės plaukdavo tik šeštadieniais, o per sezoną 8 savaitgaliai. Darbo dienomis ir sekmadieniais baidares nuomojasi retai. Dabar darbo dienomis plaukė dvigubai daugiau nei pernai“, – aiškina A. Svirnelis, tačiau jis sako, kad kainos nepakilo, nes konkurencija milžiniška. Kiekvienais metais į rinką ateina naujokai, kurie mano, kad tai labai paprastas verslas.

„Naujokai turi 5–20 baidarių, tačiau jų vis tiek daugėja. Tik šiemet klientų visiems užteko“, – dėsto asociacijos vadovas ir sako, kad šiuo verslu užsiima labai marga publika: ūkininkai, pareigūnai, mokytojai. Svarbu turėti kokį nors objektą netoli patrauklios upės.

A. Svirnelis vardina ir kodėl iki begalybės šio verslo neišplėsi. Pavyzdžiui, veiklą Ūloje reguliuoja nacionalinio parko reglamentas ir ribojamas baidarių kiekis bei už kiekvieną plaukiančią tenka sumokėti 6 eurus. Tenka ieškoti kitų maršrutų, kurie klientams nėra tokie įdomūs.

Nacionaliniam parke vienos dienos baidarės nuoma 35 eurai, įskaičiavus visus mokesčius. Darbo dienomis 15 eurų. Tačiau kai kurie, ypatingai įsikūrę atokiau nuo upės, jas siūlo po 8-10 eurų.

Verslininkas skaičiuoja, kad baidarė ir nuomai reikalingi aksesuarai kainuoja 500–600 eurų. Per sezoną ši suma sugrįždavo prieš 10 metų. Dabar grąža mažesnė ir lėtesnė. Sezonas 8 šeštadieniai nuo Joninių iki rugsėjo.

„Dar neseniai žmonės daug plaukdavo pavasarį, gegužę. Tačiau paskutiniais metais tokių keliautojų nedaug. Nebeplaukia ir žiemą, nors tokius turus mėgdavo ekstremalai“, – dėlioja A. Svirnelis."

Augant koronaviruso užsikrėtimų skaičiui, raginama nepamiršti plauti rankas ir kojas

Ir užpakalį reikia plauti dažnai. Lietuvos policija ypač griežtai tikrins būtent užpakalio švarą. Klausiate, kam to reikia? Nervus apramina.

Realiai koronavirusas dažniausiai perduodamas patalpose, oru, dideliais atstumais, ypač, jei taupant pinigus šildymui, patalpos prastai vėdinamos. Reikia šiltai rengtis ir vėdinti patalpas. Kaukės irgi padeda. Na, o policininkai? Policininkai nepadeda.

 

 

Kur svarbiausias Teslos pelningumo potencialas?

"Didžiąją Teslos vertės dalį sudaro autonominio vairavimo programinė įranga, kurios kūrimas kainuoja daug, bet diegimas - labai nedaug ir duoda riebias maržas. Gegužės mėn. ataskaitoje Morganas Stanley teigė, kad visas Tesla savarankiško vairavimo paketas (dabar - 8 000 USD) gali sudaryti 6% pardavimo, tačiau beveik 25% bendrojo pelno iki 2025 m." [1]

1. U.S. News -- Capital Account: Virus Hastens Shift to Asset-Light Economy
Ip, Greg. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]08 Oct 2020: A.2.

JAV kompanijoms ir universitetams bus sunkiau ieškoti pigios darbo jėgos užsieny, paliekant ant ledo kvalifikuotus amerikiečius

"JAV prezidento D.Trumpo administracija paskelbė, kad bus pakeista H-1B vizų programa aukštos kvalifikacijos darbuotojams užsieniečiams, pagal kurią darbdaviai privalės mokėti H-1B darbuotojams žymiai didesnius atlyginimus, susiaurinti laipsnių tipus, kurie galėtų atitikti pareiškėjo kvalifikaciją, ir sutrumpinti leidimo dirbti su viza laiką tam tikriems sutartininkams.

Pagal naująją taisyklę pradinio lygio darbuotojams reikalingas darbo užmokesčio lygis pakiltų iki 45-os procentilės jų profesijos pasiskirstymo, palyginti su dabartiniu 17 procentilio reikalavimu. Reikalavimas aukščiausios kvalifikacijos darbuotojams padidėtų iki 95 procentilio, palyginti su 67 procentile.

Kadangi reikalingas darbo užmokesčio padidinimas įsigalioja šią savaitę, esami H-1B turėtojai, norintys atnaujinti vizas, gali nebūti paliekami JAV, nebent jų darbdaviai atitinkamai pakels atlyginimus.

JAV Tėvynės saugumo departamento valdžia susiaurins, kas gali gauti H-1B vizas, remdamasis savo išsilavinimu. Pagal pakeitimus pareiškėjas turi turėti aukštąjį išsilavinimą toje srityje, kurioje jis ar ji nori dirbti. Dėl to technologijų įmonėms gali būti sunku samdyti į tokias kylančias sritis, kaip dirbtinis intelektas ar bioinformatika. Tokių sričių ekspertai galėjo studijuoti kitus dalykus arba kai kurių dalykų laipsnių galėjo nebūti dar visai neseniai." [1]

O kad Lietuvos dirbantiesiems Dievas tokį karvelį pasiųstų... Klauskite pretendentų į Seimo narius.

 1. U.S. News: U.S. Imposes New Curbs on H-1B Visas
Hackman, Michelle. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 Oct 2020: A.3.

Lenkijoje baldžiai „RC Design“ pradeda gaminti baldus iš lengviau užauginamų medžiagų, negu miško mediena

"Lenkijos miškai per metus suteikia apie 4 t sausos masės vienam hektarui, skirtos naudoti baldams ir statyboms. Augalai, kuriuose „RC Design“ ir jo partneriai atlieka tyrimus, pvz., kanapių ar milžiniškų miskantų [1], kurie per metus išaugina nuo 10 iki 25 tonų sausųjų medžiagų iš hektaro. Lengva apskaičiuoti, kiek įspūdingesnių produktų galima pagaminti iš hektaro, palyginti su miško hektaru - pabrėžia Rafałas Cebula iš „RC Design“.

Bendrovė taip pat paruošė pirmąjį baldų, pagamintų iš ekologiškų žaliavų, prototipą - iki šiol importuotų iš užsienio. Baldų lentos yra iš JAV, o mediena - iš vadinamųjų sparčiai augančių deguonies medžių. Ispanijos laboratorijose išvestas Azijos medis, vadinamas OXYtree. Privalumai? Lapuočių medis sparčiai auga, per 6 metus pasiekia 16 m aukštį."

Daugiau apie šį medį - čia [2]

 

1. "Miskantas – subtropikų ir tropikų Azijos augalas, yra keliolika rūšių. Miscantum giganteum yra Japonijoje prieš dvidešimtmetį išvestas sterilus hibridas, nesubrandinantis sėklų ir dauginamas tik šakniastiebiais.  Miskantas daugiametis. Pavasarį išdygęs iš šakniastiebių, jis išaugina per vasarą 3,5 m aukščio bambliuotus, bambuką primenančius stiebus su ilgais siaurais lapais. Vegetacijai pasibaigus, lapai gelsta, džiūsta ir rudenį nukrinta. Per žiemą lieka stovėti išdžiūvę, pageltę, beveik belapiai stiebai; jie nušienaujami žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį, kada lieka mažiausiai drėgmės (15–20 proc.), sausos biomasės iš hektaro gaunama 12–18 tonų, nelygu sąlygos. Pavasarį augalas atželia, ir taip kasmet galima nuimti derlių iki 20 metų, po to kultūrą reikia atnaujinti."

 2. OXYtree, Paulownia, "net nenašiame smėlingame dirvožemyje auga labai sparčiai, pasiekdamas per pirmuosius šešerius metus 12–15 m aukštį, kamieno skersmuo 4 m aukštyje siekia 35–40 cm. Nupjautas medis atauga ir per ketverius metus vėl pasiekia keliolikos metrų aukštį. Kartojant šį ciklą medienos „derlius“ gali būti nuimamas 4–5 kartus."

 

Kubilius ir Steponavičius pavertė Lietuvos universitetus diplomus parduodančiais kioskais. Dabar turime šio sprendimo pasekmes

 "Priklausomai nuo pasirinktos specialybės vienerių metų studijos mūsų šalies aukštosiose mokyklose kainuoja nuo 1500 iki 16 tūkst. Eur, о vidutinė paskolos grąžinimo suma per mėnesį įprastai siekia iki kelių dešimčių eurų. Šiuo metu studijų paskolas vėluojančių gražinti gyventojų skaičius pasiekė tūkstančius, o nuo 2019 m. jis išaugo daugiau kaip 2,5 karto: nuo 1159 iki 2945. Maža to, 1087 buvusių studentų turi daugiau nei po vieną skolą už studijas, o bendras skolų skaičius sudaro 4032."

Tūkstančiai jaunų žmonių apkrauti nereikalingomis skolomis už bevertį Lietuvos aukštąjį išsilavinimą. Kertame šaką, ant kurisos sėdime. Nieko, išskyrus tą jaunimą, nebeturime. Kas naudojo ko-repetitorius, tie studijavo nemokamai. Jie dirbti neis, nes jiems atlyginimo nereikia.