Kas gavosi I. Šimonytės vadovaujamiems konservams-liberalams pačioje kadencijos pradžioje?

 "NA TAIP - Nuveikti rimti darbai. Tiesiog kalnai nuversti. Visiškai chaotiškai įvesti griežti apribojimai, paliekant dvi dienas miniose siausti akropoliuose, proteguojamas oligarchų verslas, smulkiajam ir vidutiniam uždraudus veikti. Proteguojami Landsbergių verslai, palikus dirbti darželius, kur malasi 20 skirtingų šeimų vaikai, nors šiaip dviem tos pačios giminės nariams uždrausta susitikt. Skiepijama lėčiausiai Europoje, 1/6 vakcinos pakuotės nenaudojant, nors kitos šalys iš to paties kiekio sėkmingai paskiepijo keliais tūkst. gyventojų daugiau. Šilalės skiepų korupcijos skandale konservatorių partijos narė L. Kalnikaitė - sudarinėjo skiepijamųjų sąrašus, į kuriuos įtraukė ne medikus, o savo nomenklatūrinius sėbrus. P.S. praėjus mėnesiui vis dar laukiam Dulkio 130 punktų plano. Jis gi, žinoma, apie jį nemelavo. Tiesiog dar nerodo ir tiek."

Mums, rinkėjams, pažįstama situacija: norėjome, kaip geriau, išeina, kaip Kubiliaus laikais.

 

Tai yra naujausi metinių kompensacijų dydžiai tipiškam didelių IT kompanijų darbuotojui iš dokumentų, išleistų metiniams akcininkų susirinkimams:

  " Alphabet (pagrindinė „Google“ įmonė): 258 708 USD  

„Facebook“: 247 883 USD  

„Microsoft“: 172 142 USD  

„Apple“: 57 783 USD  

„Amazon“: 28 848 USD (36 640 USD JAV, dirbantiems visą darbo dieną)  

Palyginimui, įprastas darbo užmokestis per visus metus dirbančius darbuotojams  JAV buvo apie 52 000 USD 2019 m. Be „Amazon“, šios bendrovės atskleidžia tik atlyginimą, apskaičiuotą pagal jų pasaulinę darbo jėgą. *  

* Visi šie skaičiai yra medianos, o tai reiškia, kad pusė darbuotojų uždirba daugiau, o pusė - mažiau." 

These are the most recent yearly compensation figures for the typical worker at big IT companies, from documents released for annual meetings of shareholders:

 "Alphabet (Google’s parent company): $258,708

Facebook: $247,883

Microsoft: $172,142

Apple: $57,783

Amazon: $28,848 ($36,640 for full-time workers in the U.S.)

For comparison, the typical pay for full-time, year-round workers in the United States was about $52,000 in 2019. Apart from Amazon, these companies only disclose the pay calculated from their global work forces.*

*These figures are all medians, which means numerically half of employees make more and half make less."

Nemažai įmonių pradeda pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus versti pereiti prie individualios veiklos, padedant konservams ir liberalams

 "Vertindama ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimą, kad papildomomis lėšomis antru pagalbos verslui paketu bus siekiama labiau pagelbėti savarankiškai dirbantiems asmenims, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė pastebėjo, kad skiriant paramą reikėtų išlikti budriems, kadangi tai gali paskatinti darbuotojų perėjimą nuo samdomo darbo prie darbo pagal individualią sutartį, verčiant darbdaviui. „Be abejo, jiems reikia padėti. (...)

Bet labai svarbu pabrėžti, kad Lietuva eina prie labai pavojingos ribos, kai nemažai įmonių pradeda pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus versti pereiti prie individualios veiklos. Tai reiškia, kad prisidengiame laisvėmis, bet kartu atimame iš darbuotojų socialines garantijas, vedame juos prie nestabilių pajamų be draudimo ir socialinių garantijų bei prie neužtikrinto rytojaus“, – Eltai teigė ji.

I. Ruginienė pabrėžė, kad, taikant šią priemonę, reikalingas tikslumas. „Manau, kad ši Vyriausybė turėtų dėti daugybę pastangų, kad individuali veikla, kaip ir verslo liudijimai, turėtų būti tiksliai naudojama tam tikroms veikloms, ypač smulkiesiems verslams, amatininkams, bet jokių būdu ne kaip darbo forma įmonėse, kur galima dirbti su įprastomis darbo sutartimis“, – kalbėjo ji.

ELTA primena, kad ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė teigė, jog vidiniuose ministerijos resursuose radus papildomus 150 mln. eurų, bus siekiama papildomai padėti savarankiškai dirbantiems asmenims."

 

Kas mes būsime - kaip Airija, kurioje kiekvienas sau, ar kaip Suomija, kurioje visi kartu?

"Pasak Ž. Maurico, vienas tokių pavyzdžių galėtų būti Airija. „Ji iki pat 1980 m. pabaigos buvo panašiame lygyje, kokiame Lietuva yra dabar, ir per 20 metų Airija sugebėjo ne tik pasivyti, bet ir aplenkti Vokietiją ir tapo realiai turtingiausia ES valstybe po Liuksemburgo. Jos sėkmę lėmė pasirinkta agresyvi mokesčių ir investicijų pritraukimo strategija. Įmonės į Airiją keliasi, nes ten mažesni mokesčiai, o dar gauna prieigą prie ES rinkos“, – aiškino jis. 

Kaip kitą pavyzdį ekonomistas pateikė Suomiją. „Ji buvo labai panašaus išsivystymo lygio, kaip Baltijos šalys tarpukario laikotarpyje, taip pat nukentėjo II pasaulinio karo metu ir jie kryptingai pasirinko kryptį artėjimo su Skandinavijos šalimis ir kartais formaliai joms net yra priskiriama, kas yra labai didelis laimėjimas. Tai jie tai padarė per ilgesnį laikotarpį, per 30-40 metų, bet praktiškai prisivijo ir net vienu metu buvo aplenkę Skandinavijos šalis ir Švediją. Ir jie taikė gerovės valstybės modelį“, – teigė jis. 

Kuriuo keliu geriau sukti Lietuvai?  Ž. Mauricas tikino, kad šiandien mums būtų geriau laikytis Airijos pavyzdžio. „Kuriuo keliu eina Lietuva, kol kas neaišku. Galbūt yra didesnis noras eiti gerovės keliu, bet mes lyg einame Airijos pavyzdžiu ir blaškomės. Tai – didžiausias iššūkis, nes to kelio konkrečiai nepasirenkame, kuriuo norime eiti ir didelis klausimas, ar galime pakartoti Suomijos sėkmę, nes mūsų visuomenė yra gerokai labiau susiskaldžiusi. Aš sakyčiau, kad prasmingiau būtų taikyti Airijos modelį ir taikyti agresyvesnį investicijų pritraukimą, nes Suomijos modelis mums gali ne visai pavykti, nes visuomenėje yra atsiradę didelių tektoninių lūžių, tai regioninė atskirtis, socialinė, švietimas, kuriuos nebus lengva užglaistyti“, – teigė ekonomistas."

 

Ar tragiška situacija epidemijos metu privers mus susivienyti ir rinkimų būdu vėl pakeisti tvarką Lietuvoje?

 "Kaip parodė LSTC tyrimas, jau dabar didesnė dalis gyventojų dėl įvairių priežasčių slepia ligą. Ir tai nestebina – dalis kompensacijų negaunančių gyventojų toliau verčiasi veikla, apeidami apribojimus, kita dalis (ypač mažų pajamų ir kvalifikacijos) gyventojų, bijodami prarasti darbą ir neturėdami galimybės dirbti nuotoliniu būdu, toliau bendrauja su šeimos nariais, pavyzdžiui, atiduodami mažamečius vaikus seneliams prižiūrėti, kol tėvai dirba. Jei nebūtų karantino ribojimų, šie vaikai greičiausiai keliautų į darželius ir mokyklas."

Kodėl mes taip keistai elgiamės? Kodėl mes mirštame ir sergame nuo koronaviruso dažniau, negu kitos tautos? Nes Lietuvoje ypač didelis skurdas ir beteisiškumas. Verslininkai Lietuvoje mus spaudžia iš visų jėgų. Susidarė savotiški mafijos sluoksniai Lietuvos versle. Jie gali pagadinti žmogaus gyvenimą, dešimtmečiams sunaikindami galimybę susirasti kitą darbą gimtinėje. Kas nenori emigruoti, tiems tenka tyliai tempti jų našta, nepaisant sunkios ligos ir artimųjų mirčių nuo koronaviruso. 

Ar tos bereikalingos mirtys pagaliau išsekins mūsų kantrybę?

Kraujo plazma sumažina sunkios Covid-19 riziką, jei ji skiriama anksti

 "80 žmonių pasveikusių nuo Covid-19 ligonių plazmos infuzija sumažino riziką susirgti sunkiu Covid atveju 48 proc., palyginti su kita 80 asmenų grupe, kuri vietoj to vartojo fiziologinį tirpalą. Tačiau tyrimo parametrai buvo griežti: visi į tyrimą įtraukti asmenys buvo mažiausiai 65 metų amžiaus - žinoma, kad šiai grupei yra didesnė rizika sunkiai susirgti. Maždaug pusė dalyvių taip pat turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie buvo labiau pažeidžiami viruso. 

Plazmos terapija, kuri buvo tikrinama, ar joje yra didelis antikūnų kiekis, visada buvo atliekama per tris dienas nuo to laiko, kai pacientai pradėjo jausti simptomus. "Mes nuėjome kuo anksčiau", - sakė dr. Polackas. Anot jo, per vėlai skiriant terapiją ligos eigoje, tai yra panašu į tai, kad įsilaužėlis kelias valandas gali grobti namus, prieš nusprendžiant kviesti policiją. Kita vertus, ankstyva dozė gali blokuoti infekciją pradžioje. 

Tokiose šalyse, kaip Lietuva ar Argentina, plazma gali būti viena iš geriausių gydymo galimybių, sakė dr. Polackas. Plazmos užpilai Buenos Airėse, pasak jo, kainavo mažiau, nei 200 JAV dolerių pacientui. "Tai labiau prieinama, nebrangi, universalesnė", - sakė jis."

Lietuvoje laukiama kvėpavimo nepakankamumo. Tai klaida. Plazmą reikia naudoti daug anksčiau toms ligonių grupėms, kurių šansai išgyventi šią ligą maži.