Konservatoriai Lietuvoje perima cigarečių kontrabandos verslą ir suima tai iki šiol vykdžiusius pasieniečius

 Dabar bus nauji statytiniai. 

"Gerai informuoti ir sistemą žinantys šaltiniai Delfi teigė, kad tikėtina, jog toks sulaikymas gali būti tam tikras ženklas, kad ilgą laiką kontrabandininkus „stogavusi“ vadinamoji „silovikų“ grupė stumiama į paraštes, ir į areną ateina nauja jėga, kuri tiesiog perims akcizų kontroliuojamų pajamų ir iš to bujojančio nelegalaus verslo įtakas. Visi suimtieji – ilgamečiai pasienio tarnybos darbuotojai. R. Birvinsko stažas VSAT – nuo 1994 metų, kitų – irgi siekia apie dvidešimt metų laikotarpį. Jo vadovaujama Druskininkų pasienio užkarda užpernai buvo išrinkta geriausia pasienio užkarda visoje Lietuvoje."

Kur Vokietijos darbuotojai gerai uždirba? Geriausios algos yra biotechnologijoje

  "Ši naujiena gana gerai dera su pandemijos metais: palyginus pramonės šakas, biotechnologijos įmonių darbuotojai gauna didžiausią atlyginimą. Nauja lyginamoji analizė rodo, kur dar gerai mokama. Biotechnologijos pramonė, turėdama vidutinę metinę algą, yra maždaug 67 500 EUR, taip pat yra priekyje kompensacijų prasme koronos metais. Tai yra išsami kompensacijų konsultavimo įmonės „Salary.de“ atlyginimų analizė, pagrįsta 220 500 darbo užmokesčio duomenų įrašais iš praėjusių 12 mėnesių. Biotechnologijos pramonės specialistai yra „pandemijos dėmesio centre, nes savo darbu aktyviai prisideda prie kovos su korona - pavyzdžiui, kurdami vakcinas“, - rašo atlyginimų analizės autoriai. Jų skaičiai nėra reprezentatyvūs, nes tik interneto duomenų bazės vartotojai teikia informaciją savo noru ir, pavyzdžiui, neįtraukiami duomenys tų, kurie nėra išmanantys internetą, nesidomi atlyginimų palyginimais ar tiesiog nesinaudoja atitinkamu puslapiu. 

Dėl labai didelio informacijos kiekio galima susidaryti įspūdį, kad kai kurie ekonomikos sektoriai ir regionai yra pelningesni už kitus. Be biotechnologijos bendrovių, sąrašo viršuje yra gamybos priemonių pramonė ir puslaidininkių gamintojai. Ketvirtoje ir penktoje vietoje rikiuojasi bankai ir farmacijos pramonė. Mažiausiai apmokama viešbučiuose ir restoranuose - tai nenuostabu koronos metais. Tačiau šios sritys buvo žinomos dėl menkų atlyginimų dar prieš pandemiją. Vidutiniškai čia kvalifikuoti darbuotojai per pastaruosius 12 mėnesių uždirbo 28 963 eurus. „Šnipštai“ taip pat apėmė skambučių centrus, mažmeninę prekybą ir - taip pat būdingą koronos metams - turizmą ir laisvalaikį. 

Atlyginimų analizė taip pat rodo regioninius skirtumus Vokietijoje; tarp pietinės ir rytinės Vokietijos metinis uždarbis skiriasi iki 13 000 eurų. Badenas-Viurtembergas išsiskiria ypač teigiamai: čia pajamos viršija visos šalies darbuotojų lygį beveik aštuoniais procentais. Tačiau taip pat Hesene ir Hamburge uždarbio potencialas yra didesnis nei vidutinis, palyginti su kitomis federalinėmis žemėmis. 

Pažvelgus į specialistų ir vadovų darbo užmokesčio skirtumus, paaiškėja, kiek vis dar atsiperka personalo atsakomybės lygis: specialistai uždirba vidutiniškai 41 500 eurų, o vadovai - apie 95 100 eurų per metus. Regioniniu lygmeniu Heseno vadovų atlyginimai yra ypač dideli. 

Duomenys taip pat patvirtina faktą, kad studijos paprastai atsiperka, atsižvelgiant į vėlesnį didesnį atlyginimą: akademikai kasmet uždirba vidutiniškai 57 040 eurų, o ne akademikai - tik 37 800 eurų.

O kokiose individualiose profesijose gaunami didžiausi atlyginimai? Vadovaujantys gydytojai ir gydytojai - jų pavaduotojai yra sąrašo viršūnėje, jų bendrasis metinis atlyginimas siekia 196 251 EUR; juos seka vyresnieji gydytojai su 121 748 eurais. Beje, gydytojai atsidūrė atlyginimų viršuje dar prieš koronos pandemiją. Po to eina pardavimo kontrolės ar pardavimo valdymo darbuotojai, regioniniai gamybos prekių pardavimo vadybininkai ir komercijos vadovai. Remiantis analize, IT vadovas - labai populiari profesija pandemijoje -  pasiekė „tik“ penktą vietą pagal atlyginimą."

Where do employees earn well in Germany? The best salaries are in biotechnology

 

"This news fits in pretty well with the pandemic year: In an industry comparison, employees in biotech companies get the highest salaries. A new comparative analysis shows where else is well paid. With an average gross annual salary of around EUR 67,500, the biotech industry is also ahead in terms of compensation in the corona year. This is the result of an extensive salary analysis by the compensation consultancy "Salary.de", which is based on 220,500 salary data records from the past 12 months. Specialists from the biotechnology industry are "in the focus of the pandemic, because they actively contribute to the fight against corona with their work - for example by developing vaccines," write the authors of the salary analysis. Their figures are not representative, because only users of the Internet database provide information voluntarily and, for example, the data of people who are not Internet-savvy, are not interested in salary comparisons or simply do not use the relevant web page are not included. 

Due to the very high number of information, it is possible to get an impression of which economic sectors and regions are more lucrative than others. In addition to the biotech companies, the capital goods industry and semiconductor manufacturers are at the top of the list. The banks and the pharmaceutical industry follow in fourth and fifth place. The worst paid was in hotels and restaurants - hardly surprising in the corona year. However, these places were known for meager salaries even before the pandemic. On average, skilled workers there earned 28,963 euros gross in the past 12 months. Call centers, retailers and - also typical for the corona year - tourism and leisure were also among the "flop areas". 

The salary analysis also shows regional differences in Germany; between Southern and Eastern Germany there is a difference of up to 13,000 euros in annual earnings. Baden-Württemberg stands out particularly positively: Here the income exceeds the nationwide level for employees by almost eight percent. But also in Hessen and Hamburg the earning potential is above average compared to other federal states. 

A look at the differences in earnings between specialists and managers reveals how much personnel responsibility still pays off on the pay slip: specialists earn an average of 41,500 euros and managers around 95,100 euros a year. In a regional comparison, the salaries for managers in Hessen are particularly high. 

The data also confirm the fact that studying tends to pay off in view of a higher salary later on: Academics earn an average of 57,040 euros gross annually, while non-academics only earn 37,800 euros. 

And in which individual occupations are the highest salaries available? Head physicians top the list with a gross annual salary of EUR 196,251; followed by senior physicians with 121,748 euros. Incidentally, doctors found themselves at the top of the payroll even before the corona pandemic. This is followed by employees in sales control or sales management, regional sales managers for capital goods and commercial managers. According to the analysis, IT manager - a very popular profession in the pandemic - “only” reached fifth place in terms of salary."

Vokietijos milijardieriai irgi verkia

Praturtėję iš kyšių ar mokesčių machinacijų ir lietuvių tautos nugirdymo Mockus ar Numa (buvęs "Maksimos" Numavičius) nėra tikrasis mūsų elitas. Arčiausiai esantis tikras verslo elitas mums, lietuviams, yra tarp vokiečių. Jie verkia, nes sunku dalintis turtus.

 “Visos šeimos ginčijasi. Vieni iš labiausiai aršių ginčų įvyksta Vokietijos svarbiausiose įmonėse. VOKIETIJOS ĮMONĖS, kaip ir pati šalis, turi reputaciją, kad yra tvirtos. Vis dėlto pažvelkite atidžiau, ir daugelis jų apaugę intrigomis. Kavos magnatas Albertas Darbovenas išstūmė jo paties sūnų Arthurą iš JJ Darboveno ir bandė įsivaikinti savo draugą bei padaryti jį įpėdiniu. Penki vaikai iš pirmojo pudingo dinastijos įkūrėjo anūko Rudolfo-Augusto Oetkerio pirmosios santuokos ir trys jo trečiosios santuokos atžalos jau ne vienerius metus barasi. Nesantaika tarp „Tengelmann“ mažmeninės prekybos imperijos milijardierių srities paskatino spėti, kad grupės penktosios kartos generalinis direktorius Karlas-Erivanas Haubas suvaidino savo mirtį slidinėjimo avarijos metu. Pranešama, kad šį mėnesį jo brolis Georgas Haubas atsiėmė prašymą paskelbti jį mirusiu. 

Be to, kad griauna šeimas ir griauna reputaciją, tokios nesantaikos sunaikina akcininkų vertę, įskaitant tą, kuri kaupiama kariaujantiems klanams. Hermannas Simonas, daugelio Vokietijos vidutinių firmų „Mittelstand“ jėgainių valdymo konsultantas, sako, kad didžiausia jų problema yra paveldėjimas. Besivaržančios šeimos rizikuoja išsiskyrimu, pardavimu varžovui ar bankrotu. Ankstyvu planavimu ir diskusijomis būtų galima išvengti daugybės ginčų. Vis dėlto dauguma steigėjų nori, kad jų galimybės būtų atviros. Ir nedaugelis nori apmąstyti pensiją. 

Dinastinis disonansas 

Daugiau nei 90% Vokietijos firmų yra šeimos įmonės. Neįprasta, kad tai apima daugybę tarptautinių bendrovių įvairiose pramonės šakose: prietaisai („Miele“), automobilių gamyba (BMW, „Continental“ ir „Volkswagen“), chemikalai („Henkel“), inžinerija („Bosch“, „Heraeus“, „Knorr-Bremse“), maistas („Oetker“), žiniasklaida („Bertelsmann“). ), vaistai („Merck“) ir mažmeninė prekyba („Aldi“ ir Schwarz, kuriems priklauso „Lidl“ parduotuvės). 30% įmonių, kuriose dirba daugiau nei 500 darbuotojų, yra jų steigėjų klanų rankose. 

Šeimos įmonių gausa iš dalies priklauso nuo paveldėjimo mokesčio. Istoriškai jis buvo didelis Amerikoje ir Prancūzijoje, tačiau kuklus Vokietijoje - ir, svarbiausia, neapmokestina įpėdinių, kurie bent septynerius metus palaiko savo šeimos verslą ir saugo darbo vietas bei atlyginimus. Kitas paaiškinimas yra kultūra. Amerikiečiai žavisi savo darbu viską pasiekusiais vyrais, o vokiečiai gerbia senus pinigus. „Neureiche“ (naujai turtingi) niekinami kaip „arriviste“ vulgarai. 

Nepriklausomai nuo priežasčių, kilusi nesantaika yra visuotinė nesantaika, nes konfliktas yra įtrauktas į šeimos verslą, sako Aristas von Schlippe'as iš „Wittener“ šeimos įmonių instituto. Kiekvienas iš jų yra paradoksas, derinant šeimos inkliuzinę logiką su selektyvia verslo logika. Kaip pavyzdį jis prisimena patarimą įkūrėjui, kuris norėjo, kad kiekvienas iš keturių jo sūnų paveldėtų ketvirtadalį šeimos verslo, taip pat paragino juos visus siekti, kad jų kvalifikacija leistų taptų kitu jo viršininku. Tai nesantaikos receptas. 

Paveldėjimas yra lengvesnis, kai yra tik vienas palikuonis arba kai kiti mažai domisi verslu. Tai tampa sudėtinga dinastijose, kuriose gausu vaikų iš daugybės santuokų. Ferdinandas Piëchas, buvęs „Volkswagen Group“ viršininkas ir automobilių gamintojo įkūrėjo Ferdinando Porsche anūkas, turėjo tris dukteris ir septynis sūnus iš trijų santuokų ir porą nesantuokinių ryšių. Nuo tada, kai Piëchas mirė 2019 m., jo 13 vaikų teisme kovojo su paskutine žmona. Apskaičiuota, kad šeimos turtas yra 1,5 mlrd. EUR. 

Kebliausia seka yra iš pirmosios kartos į antrąją. Jei šeima gali tai atlikti be blogo kraujo, vėliau bus lengviau perduoti, sako Kirstenas Bausas iš Šeimos strategijos instituto, Štutgarto mokslinių tyrimų centro. Amerikoje 70 proc. šeimos įmonių žlunga arba parduodamos dar prieš tai, kai antroji karta gauna šansą. Pagal Harvardo verslo apžvalgoje pateiktą tyrimą, tik 10 proc. žmonių išlaiko privačios nuosavybės teise, pereinant į trečią kartą. Vokietijoje 16% mažų ar vidutinių įmonių teigia, kad jos tikriausiai bus uždarytos, kai viršininkas išeis į pensiją (nors į tai neįskaičiuoja bankrutuojančių įmonių). Dauguma norėtų likti šeimoje, tačiau nesugeba įtikinti artimo perimti. 

Konfliktas dažniausiai būna ne dėl pinigų. Artimieji barasi, nes skirtingai siekia verslo ar jaučia, kad su jais elgiamasi netinkamai. Tėvas išstūmė Arthurą Darboveną ir atėmė dalį jo akcijų. Pranešama, kad, be kita ko, D. Darbovenas nepritarė jo sūnaus pristatytam naujai paplitusiam prekės ženklui „Coffee-Erotic“. Būdamas 83 metų Albertas Darbovenas lieka prie savo firmos vairo.

                         Kad išvengtų tokių sunkumų, kai kurie klanai kasmet organizuoja šeimos dieną, atostogų stovyklas savo jaunuoliams ir netgi skiria namus šeimos susitikimams, dažnai - steigėjo namuose. Dauguma taip pat rengia elgesio kodeksus, sako šeimos įmonių patarėjas Herbertas Wettigas. 680 „Haniel“ klano narių (kuriems dar neseniai priklausė „Metro“ prekybos centrai) kodas yra 80 puslapių, nurodantis, kad joks šeimos narys negali dirbti įmonėje, net kaip praktikantas. Panaši taisyklė yra „Reimanns“, milijardierių, turinčių kavos ir kosmetikos grupės „JAB“. „Trumpfs“ turi kodeksą, kuris apima įmonės paveldėjimą ir pardavimą, tačiau taip pat apima religinės tolerancijos, kuklumo ir pagarbos kitiems gaires. 

Jokia užsakomoji sutartis nėra atspari kvailiams; Oetkerio kodeksas nesutrukdė jiems susibarti. Kai kurios šeimos, negalinčios rasti susitarimo, nusprendžia parduoti arba, jei jos yra pakankamai didelės, išeina į akcijų rinką. 2017 m. statybos įmonė „Wirtgen“, kurios metiniai pardavimai sudarė 3 mlrd. EUR, buvo parduota „John Deere“ už 5,2 mlrd. USD. Steigėjo sūnūs jaudinosi, kad jie bus per seni vadovauti įmonei, kol jų vaikai galės perimti. Susibaręs su savo vieninteliu sūnumi, Heinzas Herrmannas Thiele'as 2018 m. Frankfurto biržoje įtraukė trečdalį įmonės „Knorr-Bremse“, kurią jis pastatė į pagrindinį traukinių ir sunkvežimių stabdžių tiekėją. Jis ir jo dukra grėbė [ eurų] 3,9 mlrd. su šia flotacija. 

Arba ginčytini klanai gali eiti savo keliais. Kai kurie korporatyviniai Vokietijos vardai yra iširimo rezultatas. Kova tarp batsiuvių brolių Dasslerių 1948 m. sukūrė „Adidas“ ir „Puma“, kurių kiekviena dabar yra brangių sportbačių gamintojos. 1960 m. nesantaika tarp brolių Albrechtų, ar parduoti cigaretes, taip pat lėmė dvigubą išsiskyrimą: „Aldi Nord“ veikia šiaurės Vokietijoje ir daugelyje kitų, daugiausia Vakarų ir Vidurio Europos šalių; „Aldi Süd“ apima pietinę Vokietiją, likusias Europos dalis, taip pat Australiją ir Kiniją. Skilimas gali būti prasmingas įvairių interesų grupėms, sako Klausas Heineris Röhlas iš kito Vokietijos ekonomikos instituto. Bet tai susilpnina specializuotas firmas, kurios gyvena Mittelstand. Naujausia „Aldi Nord“ įpėdinių karta dešimtmetį kovojo dėl pinigų ir valdžios. Ši kova užkerta kelią protingam „Aldi“ susijungimui iš naujo. Nesvarbu, kad tai padėtų abiems pusėms." [1]

The 1. The Economist, 30 Jan. 2021, p. 49(US).

 

German billionaires are crying too

 

Enriched by bribes or tax machinations and selling wodka to the the Lithuanian nation, Mockus or Numa (formerly "Maxima's" Numavičius) is not our real elite. The closest real business elite to us Lithuanians is among the Germans. They cry because it is difficult to share wealth.

”All families argue. Some of the most explosive rows happen inside Germany's powerhouse companies.

GERMAN FIRMS have, like their country itself, a reputation for being staid. Look closer, though, and many brim with intrigue. Albert Darboven, a coffee tycoon, pushed his own son Arthur out of JJ Darboven and tried to adopt a friend as his heir and successor. The five children from the first marriage of Rudolf-August Oetker, grandson of the eponymous founder of a pudding dynasty, and the three offspring from his third have been at each other's throats for years. The feud among the billionaire scions of the Tengelmann retail empire led to speculation that Karl-Erivan Haub, the group's fifth-generation CEO, faked his own death in a skiing accident. This month his brother, Georg Haub, reportedly withdrew the application to have him declared dead.

Apart from ripping families apart and tearing down reputations, such feuds destroy shareholder value--including that accruing to the warring clans. Hermann Simon, a management consultant to many powerhouses in Germany's Mittelstand of medium-sized firms, says succession is their biggest problem. Families that quarrel risk a split, a sale to a rival or bankruptcy. With early planning and discussions many rows could be avoided. Yet most founders prefer to keep their options open. And few wish to contemplate retirement.

Dynastic dissonance

More than 90% of German firms are family companies. Unusually, that includes many multinationals across a range of industries: appliances (Miele), carmaking (BMW, Continental and Volkswagen), chemicals (Henkel), engineering (Bosch, Heraeus, Knorr-Bremse), food (Oetker), media (Bertelsmann), medicines (Merck) and retail (Aldi and Schwarz, which owns Lidl grocers). Fully 30% of companies with more than 500 employees are in the hands of their founding clans.

The profusion of family companies is partly a function of inheritance tax. This has historically been high in America and France but modest in Germany--and, crucially, waived for heirs who keep their family business running for at least seven years, and protect jobs and wages. Another explanation is culture. Whereas Americans admire self-made men, Germans respect old money. Neureiche (newly rich) are dismissed as arriviste vulgarians.

Whatever the reasons, the upshot is ubiquitous strife. For conflict is built into family businesses, says Arist von Schlippe of the Wittener Institute for Family Companies, a think-tank. Each is a paradox, he says, combining the inclusive logic of a family with the selective logic of business. As an example, he recalls advising a founder who wanted each of his four sons to inherit one-quarter of the family concern, while also encouraging all of them to strive for the qualifications to become its next boss. That is a recipe for discord.

Succession is easier when there is only one descendant, or when others show little interest in business. It gets complicated in dynasties with plenty of children from multiple marriages. Ferdinand Piëch, a former boss of Volkswagen Group and grandson of the carmaker's founder, Ferdinand Porsche, had six daughters and seven sons from three marriages and a couple of liaisons. Ever since Piëch died in 2019 his 13 children have been fighting in court with his last wife. An estimated [euro]1.5bn ($1.8bn) in family wealth is at stake.

The trickiest succession is from the first generation to the second. If a family can pull that off without bad blood, subsequent handovers are likelier to succeed, says Kirsten Baus of the Institute for Family Strategy, a think-tank in Stuttgart. In America 70% of family firms fold or get sold before the second generation gets a look-in. Just 10% remain privately held going concerns into the third generation, according to a study in the Harvard Business Review. In Germany 16% of small or medium-sized companies say that they will probably close down when the boss retires (though this does not count firms that go bust). Most would like to stay in the family but are unable to persuade a relative to take over.

Conflict is often not chiefly over money. Relatives spar because they have different aspirations for the business, or feel they are being mistreated. Arthur Darboven was pushed out by his father, and stripped of a part of his stake. Among other things, Mr Darboven reportedly disapproved of his son's launch of a racy new brand called Coffee-Erotic. At the age of 83 Albert Darboven remains at the helm of his firm. (After a court denied his adoption strategy, he is reportedly pondering creating a foundation to control the firm.)

To avert such to-dos, some clans organise an annual family day, holiday camps for their youngsters and even dedicate a house to family reunions, often the home of the founder. Most also draw up codes of conduct, says Herbert Wettig, an adviser of family companies. The 680 members of the Haniel clan (who until recently owned Metro supermarkets) have an 80-page code, which stipulates that no family member can work for the company, not even as an intern. The Reimanns, billionaire owners of JAB, a coffee-to-cosmetics group, have a similar rule. The Trumpfs have a code that covers succession and the sale of shares in the firm, but also includes guidelines for religious tolerance, modesty and respect for others.

No charter is foolproof; the Oetker codex did not stop them clashing. Some families unable to find agreement decide to sell out or, if they are large enough, go public. In 2017 Wirtgen, a construction firm with annual sales of [euro]3bn, was sold to John Deere for $5.2bn. The founder's sons worried they would be too old to run a company by the time their children could take over. After falling out bitterly with his only son, Heinz Herrmann Thiele listed one-third of Knorr-Bremse, the company he built into a leading purveyor of train and lorry brakes, on the Frankfurt stock exchange in 2018. He and his daughter raked in [euro]3.9bn with the flotation.

Or quarrelsome clans can go their separate ways. Some of corporate Germany's biggest names are the result of break-ups. A fight between the shoemaking Dassler brothers led in 1948 to the creation of Adidas and Puma, each of which now makes pricey trainers. A feud in 1960 between the Albrecht brothers over whether to sell cigarettes also resulted in a bifurcation: Aldi Nord operates in northern Germany and a number of other, mostly western and central European countries; Aldi Süd covers southern Germany, remaining parts of Europe, plus Australia and China.

A split may make sense for groups with diverse interests, says Klaus-Heiner Röhl of the German Economic Institute, another think-tank. But it weakens specialist firms of the sort that populate the Mittelstand. The latest generation of Aldi Nord heirs has fought over money and power for a decade. The row is preventing a sensible re-merger of the Aldis. Never mind that it would help both businesses.” [1]

1. "Mittelstand-off; Family firms." The Economist, 30 Jan. 2021, p. 49(US).

Pagrindinės koronos vakcinų dalys dažniausiai yra RNR. Norite sužinoti, kaip RNR dirba mūsų organizme?

"RNR molekulės 3D struktūra yra pritaikyta jos funkcijai, pavyzdžiui, reguliuojant genų ekspresiją. Norėdami vizualizuoti, kaip formuojasi RNR, Alanas Chenas iš Albanio universiteto Niujorke, Juliusas Lucksas iš Šiaurės vakarų universiteto Evanstone, Ilinojaus valstijoje, ir jų kolegos atliko eksperimentus, norėdami ištirti, kaip RNR susisuka, ją sintetinant, tada duomenis perdavė į modelius, kurie numato RNR klostymąsi. Tai leido mokslininkams generuoti vaizdo įrašus, rekonstruojančius RNR molekulės, kurios galutinė forma primena segtuką, sulankstymą. Filmuota medžiaga rodo, kad RNR grandinei augant ji sukasi, formuodama į mazgą panašias struktūras. Bet kai prie grandinės pridedama daugiau RNR statybinių blokų, mazgai atsiskleidžia, leisdami atsirasti molekulės struktūrai" [1].

1. Ground-breaking films show RNA’s complex curves take shape. Nature. 19 January 2021

The main components of corona vaccines are usually RNA. Want to know how RNA works in our body?

 "The 3D structure of an RNA molecule is tailored to its function, such as regulating gene expression. To visualize how RNA takes shape, Alan Chen at the University at Albany in New York, Julius Lucks at Northwestern University in Evanston, Illinois, and their colleagues ran experiments to examine how RNA folds as it is synthesized, then fed the data into models that predict RNA folding. This allowed the researchers to generate videos that reconstruct the folding of a type of RNA molecule whose final shape resembles a hairpin.

The footage shows that as the RNA strand grows, it twists, forming knot-like structures. But as more RNA building blocks are added to the strand, the knots unravel, allowing the molecule’s structure to emerge." [1]

1. Ground-breaking films show RNA’s complex curves take shape. Nature. 19 January 2021