Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. kovo 15 d., pirmadienis

Surastas naujas būdas su gerai suprantamu mechanizmu, kaip sulėtinti Alzheimerio ligą

 

Žinai, Juozai, Lietuvai kvantinis kompiuteris neįdomu, net jei per debesį juo galima naudotis nemokamai. Ką su juo darysi? Kopūstus raugsi, vietoje akmens? Kas kita vaistai nuo Alzheimerio. Čia net Šimonytė serga. Per rinkimus žada nekelti mokesčių, o po rinkimų - pamiršta pažadus. O tie vaistai nuo Alzheimerio, šalinantys iš smegenų šią ligą sukeliantį amyloidą, jau duoda rezultatų.

"Tyrime dalyvavo daugiau kaip 250 pacientų JAV ir Kanadoje su ankstyvais Alzheimerio ligos simptomais, kurių smegenyse buvo duomenų apie amiloido ir kitos medžiagos, vadinamos tau, vaizdą. Maždaug pusė vartojo naują tiriamą vaistą - donanemabą, o kiti - kartą per mėnesį - placebą iki 72 savaičių. Tyrėjai tyrimo pradžioje pacientams skyrė įvairius tyrimus, kad įvertintų jų kognityvinius ir funkcinius gebėjimus, o po to dar 76 savaites po gydymo pradžios, kad nustatytų pokyčius. 
Iš pradžių abiejų grupių vidurkis iš šių testų buvo 106. 76 savaites placebą vartojusių pacientų balai sumažėjo vidutiniškai 10,06, o donanemabą vartojusiems - 6,86, o tai sumažintas ligos vystymosi greitis 32%. Tyrėjai leidinyje „New England Journal of Medicine“ teigė, kad pagerėjimas buvo statistiškai reikšmingas, tačiau jis neatitiko jų tikslo parodyti, kad donanemabas sulėtins pacientų būklės sumažėjimą 50 proc. 
Atrodė, kad Lilly vaistas lėtina pacientų nuosmukį, naudojant ir kitas tyrimo antrinės analizės priemones. Tačiau kelių šių antrinių analizių, atliktų per 76 savaites, nauda statistiškai nebuvo reikšminga, o tai reiškia, kad iš jų negalima padaryti tvirtų išvadų. Tai apėmė ligos pakopos skalę, vadinamą CDR-SB, kuri buvo dažnesnė Alzheimerio ligos tyrimų veiksmingumo priemonė, nei pagrindinė priemonė, kurią Lilly naudojo savo tyrime. 
„Lilly“ vyriausiasis mokslo pareigūnas Danas Skovronsky teigė, kad rezultatai parodė, jog vaistus vartoję pacientai po 18 mėnesių gydymo turėjo maždaug tokio pat lygio kognityvinių įgūdžių, kaip vartojantys placebą po 12 mėnesių. “[1]

 

1. Business News: Lilly Drug Shows Promise on Alzheimer's --- IV treatment modestly slows mental decline in patients, study finds
Loftus, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]15 Mar 2021: B.3

A new way has been found with a well-understood mechanism to slow Alzheimer’s disease

 You know, Juozai, Lithuania is not interested in a quantum computer, even if it can be used free of charge through the cloud. What will you do with it? Cabbage leaven, instead of stone? Important for Lithuania are medications for Alzheimer's. Even Šimonytė is sick with Alzheimer's. She promises not to raise taxes during elections, and promises are forgotten after elections. And those Alzheimer’s drugs  removing the amyloid that causes the disease from the brain, are already paying off. 

 "The study enrolled more than 250 patients in the U.S. and Canada with early symptoms of Alzheimer's who had evidence from imaging scans of amyloid and another substance called tau in their brains. About half received donanemab and the others received a placebo once a month for up to 72 weeks.

Researchers gave patients various tests at the start of the study to assess their cognitive and functional abilities, and then again 76 weeks after the start of treatment to detect changes. At baseline, the average score from these tests was 106 in both groups.

At 76 weeks, the scores of the patients in the placebo group dropped by an average of 10.06, while falling by 6.86 for those who took donanemab, for a 32% slowing of the decline.

Researchers said in the New England Journal of Medicine that the improvement was statistically significant but that it fell short of their goal of showing that donanemab would slow patients' decline by 50%.

The Lilly drug appeared to slow patients' declines using other measures in secondary analyses in the study. But the benefits in several of these secondary analyses at 76 weeks weren't statistically significant, meaning no firm conclusions could be drawn. This included a disease-staging scale known as CDR-SB, which has been a more common measure of effectiveness in Alzheimer's drug studies than the main measure that Lilly used in its study.

Lilly Chief Scientific Officer Dan Skovronsky said the results appeared to show that patients who received the drug had about the same level of cognitive skills after 18 months of treatment as the placebo recipients had after 12 months." [1]

 

1. Business News: Lilly Drug Shows Promise on Alzheimer's --- IV treatment modestly slows mental decline in patients, study finds
Loftus, Peter. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]15 Mar 2021: B.3



Kvantinių skaičiavimų pagrindai

"Netreniruotai akiai, grandinė, sukurta naudojant IBM internetinį įrankį "Quantum Experience", atrodo kaip kažkas iš įvadinio informatikos kurso. Loginiai vartai, skaičiavimo pagrindas, išdėstyti skaitmeninėje drobėje, paverčiant įvestį į išvestį. Bet tai yra kvantinė grandinė, ir vartai modifikuoja ne įprastus dvejetainius 1 ar 0 bitus, bet kubitus, pagrindinį kvantinio skaičiavimo vienetą. 

Skirtingai nuo dvejetainių bitų, kubitai gali egzistuoti kaip „superpozicija“ tiek iš 1, tiek iš 0, išsisprendžiantys vienaip ar kitaip, tik matuojant. 

Kvantinis skaičiavimas taip pat išnaudoja tokias savybes kaip įsipainiojimas, kai keičiant vienos kubito būseną, keičiama ir kito būsena, net per atstumą. 

 Šios savybės suteikia kvantiniams kompiuteriams galimybę greičiau išspręsti tam tikras problemų klases, nei klasikiniams kompiuteriams. Chemikai, pavyzdžiui, galėtų naudoti kvantinius kompiuterius, kad paspartintų naujų katalizatorių atpažinimą, naudojant modeliavimą. Klasikinių kompiuterių pagrindinė skaitmeninė logika yra gerai žinoma: 1 IR 0 = 0, pavyzdžiui. Tačiau kvantiniai kompiuteriai yra daug sklandesni, todėl mokslininkai turi suvokti, kaip matematiniu būdu išreikštos kubito būsenos, kad suprastų, kaip jie elgiasi. „Kvantinis skaičiavimas iš esmės yra matricos vektoriaus dauginimas - tai linijinė algebra po gaubtu“, - sako Krysta Svore, pagrindinė „Microsoft Research“ kvantinių skaičiavimų grupės vadovė Redmonde, Vašingtone. [1]



1. Nature 591, 166-167 (2021)


Basics of quantum computing

 "To the untrained eye, a circuit built with IBM’s online Quantum Experience tool looks like something out of an introductory computer-science course. Logic gates, the building blocks of computation, are arrayed on a digital canvas, transforming inputs into outputs.

But this is a quantum circuit, and the gates modify not the usual binary 1 or 0 bits, but qubits, the fundamental unit of quantum computing. Unlike binary bits, qubits can exist as a ‘superposition’ of both 1 and 0, resolving one way or the other only when measured. Quantum computing also exploits properties such as entanglement, in which changing the state of one qubit also changes the state of another, even at a distance.

Those properties empower quantum computers to solve certain classes of problem more quickly than classical computers. Chemists could, for instance, use quantum computers to speed up the identification of new catalysts through modelling.

The digital logic underlying classical computers is well known: 1 AND 0 = 0, for instance. But quantum computers are much more fluid, and researchers must come to grips with how qubit states are expressed mathematically to understand how they behave. “Quantum computing is essentially matrix vector multiplication — it’s linear algebra underneath the hood,” says Krysta Svore, principal manager of the quantum-computing group at Microsoft Research in Redmond, Washington." [1]


1. Nature 591, 166-167 (2021)


2021 m. kovo 13 d., šeštadienis

Eksperimentas su garantuotomis pajamomis duoda pirmuosius rezultatus

 "Per pastaruosius dvejus metus, atlikdami eksperimentą, 125 Stoktono, mažo Kalifornijos centrinio slėnio miesto, gyventojai per mėnesį buvo turtingesni 500 dolerių. Pinigai buvo gaunami maždaug kiekvieno mėnesio 15 dieną, kas sutampa su laikotarpiu, kuris paprastai būna skurdus žmonėms, turintiems įprastas mažas pajamas, gaunamas per darbo užmokesčio ciklus. Gavėjai buvo atrinkti atsitiktinai iš ilgo žmonių, kurie užsiregistravo į eksperimentą internete, sąrašo. Vienintelis kriterijus buvo tas, kad jie turėtų būti seniūnijose gyvenantys suaugusieji. kurių vidutinės pajamos buvo mažesnės nei vidutinės visos Stocktono mediana. Kadangi maždaug 10% Stoktono gyventojų neturi banko sąskaitų, pinigai buvo pervesti į išankstinio apmokėjimo debeto korteles, kurias išleido tyrimo grupė „Stockton Economic Empowerment Demonstration“. 

Dalyviai neturėjo atitikti jokių sąlygų, kad gauti pinigus. Jie galėjo juos išleisti viskam, kam tik norėjo. Eksperimentą, kuriame dalyvavo tik 125 žmonės viename mieste, reikia vertinti atsargiai. Daugybė mažų pinigų skyrimo būdų ir socialinių aplinkybių, kuriose jie gaunami, skirtumai reiškia, kad tokių garantuotų pajamų poveikis kitur yra sudėtingas ir sunkiai numatomas. Vis tik pradiniai Stoktono eksperimento rezultatai, kurie buvo paskelbti kovo pradžioje, nudžiugins garantuotų pajamų šalininkus. 

Pirmaisiais tyrimo metais, nuo 2019 m. vasario iki 2020 m. vasario, 125 gyventojų pajamos mėnesį buvo daug sklandesnės, nei kontrolinės grupės, negavusios pinigų. Pirmaisiais eksperimento metais 125 žmonės taip pat dažniau susirado darbo visai darbo dienai,  nei kontrolinė grupė. Tyrėjai mano, kad papildomi pinigai išlaisvino žmones prisiimti riziką mesti arba sutrumpinti valandas, dirbant ne visą darbo dieną, suteikiant jiems laiko atlikti praktiką ar mokymą, dėl kurio jie gavo galimybę dirbti visą darbo dieną. Vienas dalyvis Kentas teigė, kad jis galėjo rizikuoti palikti savo seną darbą ir skirti laiko stažuotei, o tai paskatino jį gauti geriau apmokamą visą darbo dieną. Jis tai galėjo padaryti, tik „žinodamas, kad turiu tuos pinigus“ iš schemos. Kitą naudą buvo sunkiau įvertinti. „Aš galiu skaityti ir rašyti savo poeziją bei leisti laiką su mama“, - pranešė kita dalyvė Nicole. Trečia, Pam, teigė, kad nerimas, susijęs su jos jaunos šeimos priežiūra, sumažėjo iki taško, kai jai nebereikėjo vartoti vaistų nuo nerimo. [1]



1. "Taking stock of Stockton; Economic experiments." The Economist, 13 Mar. 2021, p. 27(US)

An experiment with guaranteed income returns its first results


"For the past two years, as part of an experiment, 125 residents of Stockton, a small city in California's Central Valley, have found themselves $500-a-month richer. The money arrived on or around the 15th of every month, timed to coincide with a period that tends to be sparse for people on typical low-income pay cycles. The recipients were selected at random from a longlist of people who signed up for the experiment online. The only criteria was that they should be adults living in neighbourhoods in which the median income was lower than the median in Stockton overall. Since about 10% of Stockton's residents do not have bank accounts, the money was transferred onto pre-paid debit cards issued by the research group, the Stockton Economic Empowerment Demonstration. Recipients did not have to meet any conditions to get the money. They could spend it on whatever they wanted.

An experiment involving just 125 people in a single city must be interpreted cautiously. Myriad small differences in the ways in which money is given, and in the social contexts in which it is received, mean that the impacts of such a guaranteed income elsewhere are complex and hard to predict. Still, the initial results of the Stockton experiment, which were published at the beginning of March, will cheer supporters of a guaranteed income.

In the study's first year, from February 2019 to February 2020, the incomes of the 125 were much smoother from one month to another than a control group that received no money. The 125 were also more likely to have found full-time work in the first year of the experiment than the control group. The researchers suggest that the extra money freed people to take on the risk of quitting or reducing hours at part-time jobs or gig work, giving them time in which to complete internships or training that led to full-time work.

One participant, Kent, said he was able to risk quitting his old job for an internship, which led to better-paid full-time work, only thanks to "knowing that I have that money" from the scheme. Other benefits were harder to quantify. "I'm able to read and write my poetry, and spend time with my Mom," reported another participant, Nicole. A third, Pam, said that anxiety associated with caring for her young family had lessened to the point where she no longer needed to take medication." [1]


1. "Taking stock of Stockton; Economic experiments." The Economist, 13 Mar. 2021, p. 27(US)

Kvailas superdaugumos naudojimas

 "Kai 1795 m. Habsburgų imperija, Prūsija ir Rusija suskaidė Lenkijos ir Lietuvos valstybę, tai iš dalies buvo dėl to, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybės parlamentas, Seimas, beveik visą šimtmetį praleido padarydamas labai nedaug. XVII a. taisyklė, žinoma kaip liberum veto leido bet kuriam atskiram Seimo nariui nutraukti parlamentinę sesiją ir sunaikinti visus priimtus įstatymus paprastu šaukimu „Nie pozwalam!“ (aš to neleidžiu). Tai nebuvo pažangos receptas. 

Kitur politikai atkreipė dėmesį į Lenkijos pavyzdį. Kai senatorius iš Pietų Karolinos Johnas C. Calhounas reikalavo, kad jo gimtoji valstija turėtų laisvę panaikinti federalinius įstatymus, galinčius suteikti afroamerikiečiams teises, jis laikėsi pavyzdžio, kuriuo vadovavosi Lenkija ir Lietuva. Nedaugelis kitų mokėsi tos pačios pamokos. Kai 1787 m. Aleksandras Hamiltonas parašė, kad Amerikos Konfederacijos straipsniuose esantis reikalavimas dėl superdaugumos padėjo Kongresui laikytis „lenkų ir lietuvių dietos, kai vieno balso pakako visiems jų judėjimams sustabdyti“, jis negyrė situacijos.  

„Lietuvos ir Lenkijos parlamentas“ vis dar vartojamas, kalbant olandų, vokiečių ir norvegų kalbomis apie anarchišką ar beprasmišką susibūrimą. 

Nors Seimas buvo kraštutinis atvejis, superdaugumos reikalavimai išties apsunkina įstatymų pakeitimus. Jų šalininkai tvirtina, kad tai gali apsaugoti pažeidžiamas mažumas nuo daugumos tironijos, tačiau istorija rodo, kad tai paprastai padeda įgalinti gerai atstovaujamas mažumas prieš daugumos norus, kurie jokiu būdu nėra tironiški.“ [1].

Taigi, dėl pirmo svarbaus Lietuvos istorijoje superdaugumos reikalavimo ilgam praradome Lietuvos valstybingumą. Nepasimokėme. Dabar ir vėl, kad išsaugotume Lietuvos pilietybę ir tuo pačiu mūsų valstybingumą, išsisklaidžius tautai po visą pasaulį, kad išgyventi šitą sunkmetį, mes turime surinkti rinkėjų superdaugumą. Dauguma mūsų jau prabalsavome už dvigubą pilietybę lietuviams, esantiems NATO šalyse. Dėl dar vieno svarbaus superdaugumos reikalavimo mūsų daugumos valia ignoruojama, sprendimas nepriimamas, tauta skaldoma, valstybė ir vėl silpninama. Galų gale taip antrą kartą neteksime valstybingumo. Šis kartas gali būti jau paskutinis, nes atgauti valstybingumą jau nebus kam. Ukrainiečiai ir rusai, tuo laiku sudarantys daugumą Lietuvoje, mūsų valstybingumu tikrai nesirūpins. Kam to reikia, jei mums, lietuviams, Lietuvos vallstybingumas nerūpi.




1. "Less than overwhelming; The use of supermajorities elsewhere." The Economist, 13 Mar. 2021, p. 22(US).