Aerozolių tyrėjai ragina imtis daugiau priemonių prieš virusą patalpose

 "Pirmaujantys aerozolių tyrinėtojai iš Vokietijos ragina politikus pakeisti koronaviruso epidemijos prevencijos priemonių kursą." Jei norime suvaldyti pandemiją, turime žmonėms pranešti, kad pavojus slypi patalpose", - sakoma laiške Vokietijos federalinei vyriausybei ir valstijų vyriausybėms, kuri yra prieinama Vokietijos spaudos agentūrai. Manoma, kad koronavirusas plinta daugiausia oru. 

Autoriai rekomenduoja tokias priemones, kaip:

 kuo trumpesnių posėdžių organizavimas patalpose, 

dažnas pertraukiamasis ar skersvėjo vėdinimas, 

efektyvių kaukių dėvėjimas patalpose,

 taip pat kambario oro valymo įrenginiai ir filtrai visur, kur žmonėms tenka ilgiau pabūti uždarose patalpose, pavyzdžiui, slaugos namuose, biuruose ir mokyklose. 

„Deja, iki šiol esminės mūsų tyrimo išvados nebuvo paverstos praktiniais veiksmais“, - kritikuoja autoriai. Reikėtų imtis priemonių namuose, biuruose, klasėse, gyvenamuosiuose kompleksuose ir priežiūros įstaigose. Jie įspėja, kad infekcija vyksta patalpose, net jei su kuo nors tiesiogiai nesutinkate, tačiau infekcinis žmogus iš anksto pabuvo blogai vėdinamoje patalpoje. Tačiau diskusijos apie pasivaikščiojimą upių promenadose, buvimą alaus soduose, bėgimą ar važinėjimą dviračiu yra neproduktyvios. Tokios priemonės kaip privalomos kaukės, bėgiojant palei Alsterį ir Elbę Hamburge yra labiau simbolinio pobūdžio ir „neturi reikšmingos įtakos infekcijos lygiui“, rašo ekspertai. 

„Sars-CoV-2“ virusai beveik visada būtų perduodami patalpose. 

Tai ypač retai vyksta lauke. Laiške sakoma, kad priemonėms riboti žmonių aktyvumą lauke nereikėtų švaistyti ribotų išteklių. 

Taip pat didelės grupės - vadinamieji klasteriai - niekada neužsikrečia lauke, kaip tai būna patalpose, pavyzdžiui, namuose, mokyklose, renginiuose, chorų repeticijose ar kelionėse autobusu. Mokslininkų požiūriu, komendanto valandos taip pat žada daugiau, nei jos gali pasiekti. „Tai netrukdo slaptiems susitikimams uždarose patalpose, o tik dar labiau padidina motyvaciją vengti vyriausybės nurodymų“, - rašo jie. „Dėvėti kaukę pėsčiųjų zonoje ir paskui turėti kavos prie staliuko be kaukės savo svetainėje nėra tai, ką mes, kaip ekspertai, suprantame, gyventi, užkertant kelią infekcijai.“ Išvažiavimo apribojimais politikai nori apskritai neleisti žmonėms susitikti." 

Aerosol researchers are calling for more measures to be taken against the virus indoors

 "Leading aerosol researchers from Germany are calling for politicians to change course in the measures to contain the corona epidemic. "If we want to get the pandemic under control, we have to make people aware that the danger is lurking indoors," said a letter to the federal government and the state governments, which is available to the German Press Agency. It is considered certain that the coronavirus spreads mainly through the air. 

The authors recommend measures such as:

keeping indoor meetings as short as possible, 

frequent intermittent or cross ventilation, 

wearing effective masks indoors, 

as well as room air purifiers and filters wherever people have to stay longer in closed rooms - e.g. in nursing homes, offices and schools. 

"Unfortunately, to this day, the essential findings of our research work have not been translated into practical action," the authors criticize. Action would have to be taken in homes, offices, classrooms, residential complexes and care facilities. 

They warn that infection occurs indoors even if you do not meet someone directly, but an infectious person has been in a poorly ventilated room beforehand. 

Debates about strolling on river promenades, staying in beer gardens, jogging or cycling, however, are counterproductive. Measures such as compulsory masks when jogging along the Alster and Elbe in Hamburg are more of a symbolic nature and "do not have any significant impact on the infection rate," the experts write. 

Sars-CoV-2 viruses would almost always be transmitted indoors. 

This is extremely rare in the open air. The letter says that the limited resources should not be wasted on open air activities. 

Also, large groups - so-called clusters - are never infected outdoors, as can be observed indoors, for example in homes, schools, events, choir rehearsals or bus trips. 

From the point of view of the scientists, the curfews also promise more than they can deliver. "This does not prevent secret meetings indoors, but only increases the motivation to evade government orders even more," they write. "Wearing a mask in the pedestrian zone and then having a coffee table without a mask in your own living room is not what we, as experts, understand by preventing infection." With movement restrictions, politicians want to prevent people from meeting at all." 

 

Opportunity to help Lithuanian universities

  Lithuanian universities have become diploma selling shops. No serious research work (where are the Nobel Prizes?), no effort to hire better teachers (what are all those retirees doing over there?). Advertising, collection of money given by the state and money given by the banks to students (also state-guaranteed loans) and distribution of worthless diplomas. That is it. 

What to do? Extraordinary solutions are needed to get out of this swamp. One possible way to do this is for the state, rather than state universities, to collect those money given to the universities by the state and those state-guaranteed loans. The state could then pay that money to the universities, not for the number of students admitted, but for the actual results of university's work - the earnings of people who have been employed in their profession and are repaying debts after graduating from our universities. Every Lithuanian university's boss would have to move their tush and find out what kind of occupations the European Union economy needs to fill in now. More serious Lithuanian businessmen, with many well-prepared Lithuanian people around, might be able to lead Lithuania out of the middle-income trap. 

Galimybė padėti Lietuvos universitetams

 Lietuvos universitetai tapo diplomų kioskeliais. Jokio rimto mokslinio darbo (kur Nobelio premijos?), jokių pastangų pasamdyti geresnius dėstytojus (ką ten visi tie pensininkai daro?). Reklama, valstybės ir bankų studentams paskolintų (irgi valstybės garantuotų paskolų) surinkimas ir beverčių diplomų dalinimas. Viskas.

Ką daryti? Reikalingi nepaprasti sprendimai, kad išlipti iš šios pelkės. Vienas iš įmanomų būdų, padaryti taip, kad valstybė, o ne valstybiniai universitetai, surinktų tuos valstybės universitetams duodamus ir tuos valstybės garantuotų paskolų pinigus. Tada valstybė galėtų sumokėti tuos pinigus universitetams ne už priimtų studentų skaičių, bet už tikruosius universitetų darbo rezultatus - pagal specialybę įsidarbinusių ir skolas grąžinančių žmonių, baigusių mūsų universitetus, uždarbius.

Lietuvos universitetams tektų pajudinti užpakalius ir pasidomėti, kokių kadrų dabar reikia Europos Sąjungos ūkiui. Rimtesni Lietuvos verslininkai, turėdami daug gerai paruoštų lietuviškų kadrų, gal sugebėtų išvesti Lietuvą iš vidutinių pajamų spąstų.

Kaip tvarkyti tavo asmenines santaupas?

  "Kiek procentų jūsų turto turėtų būti akcijose? Na, prieš metus buvo paplitusi nykščio taisyklė: atimkite savo amžių iš 100 ir tai suteiks jums reikiamą skaičių. Taigi 30-mečiams buvo pasakyta, kad 70 proc. jų pinigų turi būti akcijose. Šis skaičius buvo gana konservatyvus, ir galų gale kai kurie ekspertai pradėjo sakyti, kad atimk savo amžių iš 110 metų, o tai būtų 80 proc. Tačiau žmonės gyvena ilgiau, ir aš manau, kad 110 skaičius vis dar yra mažas. Taigi aš siūlau atimti savo amžių iš 120 metų, o tai reiškia, kad jei jums dabar 30 metų, 90 procentų jūsų pinigų turėtų būti akcijose. Jei perkate bendrą akcijų rinkos indekso fondą ir beveik visos pagrindinės maklerio įmonės jį siūlo, gausite įtaką iš visos JAV akcijų rinkos. Jūsų turimos JAV akcijos bus įvairios. Bet jūs norite dalyvauti augime ir už JAV ribų. Taigi reikia nusipirkti ir bendrą tarptautinį akcijų indeksų fondą. Akcijas turėčiau padalinti taip: 80 proc. viso JAV akcijų rinkos fondo, o likusi dalis - tarptautinio fondo. 

Jei būtumėt, tarkime, prancūzai, kinai ar meksikiečiai, siūlyčiau panašiai. Turėkite diversifikuotą portfelį su akcijomis iš viso pasaulio, ne tik savo šalies.

Pirkite bendrą obligacijų indekso fondą. Jame bus laikomos JAV iždo obligacijos ir visų trukmės variantų obligacijos - trumpalaikės, tarpinės ir ilgalaikės emisijos. Ir jei jūs norėtumėte įdėti 20 procentų savo obligacijų į tarptautinį obligacijų fondą, man būtų gerai.  

Kiekvienais metais galite pervesti 1 procentą savo pinigų į obligacijas, o visa kita palikti ramybėje. Tai reiškia, kad senstant daugiau jūsų pinigų bus obligacijose. Tai bus geras dalykas, nes jis apdraus nuo staigaus akcijų kainų kritimo rizikos, artėjant laikui, kai jums reikės pinigų“. 

Managing your money for the long run

 

"What percentage of your assets should be in stocks? Well, years ago, a common rule of thumb was: Subtract your age from 100 and that will give you the right number. So 30-year-olds were told to have 70 percent of their money in stocks. That figure was fairly conservative, and eventually some experts began saying subtract your age from 110, which would have made the number 80 percent in stocks at age 30.
But people are living longer, and I think that 110 figure is still low. So my suggestion is to subtract your age from 120, which means if you are 30 now, 90 percent of your money should be in stocks.

If you buy a total stock market index fund, and just about all the major brokerage firms offer one, you will get exposure to the entire U.S. stock market. Your U.S.-based holdings will be diversified.
But you want to participate in growth outside the United States, too. So you need to buy a total international stock index fund as well.
I would split the stock holdings this way: 80 percent in the total stock market fund and the rest in the international fund.

If you were, say, French, or Chinese, or Mexican,I’d suggest much the same thing. Own a diversified portfolio with stock from around the world, not just your home country.

Buy a total bond index fund. It will hold U.S. Treasuries and bonds of all durations — short, intermediate and long-term issues. And if you wanted to put 20 percent of your bond holdings in an international bond fund, it would be fine with me.

Each year, you can shift 1 percent of your money over to bonds and leave everything else alone. That means as you get older, more of your money will be in bonds. That will be a good thing because it will hedge the risk of a sudden fall in stock prices as you approach a time when you will need the money."

Kodėl žmonės dirba 100 valandų per savaitę prestižiniuose investiciniuose bankuose?

 "„DealBook“: kadangi jūs buvote banko analitikė ir ta, kuri per pastaruosius 20 metų nuodugniai stebėjo kultūrą investiciniuose bankuose, kokios jūsų mintys apie ilgas darbo valandas? 

Ponia Michel: Niekas iš to nėra naujas. Ši situacija dešimtmečiais buvo ta pati, kai 1996 m. pradėjau dirbti „Goldman“ analitike. Nors bankai, žinoma, labai jautriai reaguoja į reputacijos problemas, nemanau, kad analitikų apklausa ką nors pakeis. 

Kodėl gi ne? 

Kai kalbuosi su žurnalistais, bankininkais ir pan., išgirdę, kad žmonės dirba 100 valandų per savaitę, jie neklausia: „Ar tai kenkia tavo sveikatai?“ Jie klausia: „Ar tai blogai tavo darbo našumui?“ Įdomu tai, kad pirmuosius ketverius metus taip nėra. Žmonės yra atrenkami bankų pagal jų išskirtinę ištvermę. Šie žmonės yra nepaprasti. Po ketverių metų jie suserga. Jų plaukai slenka. Jie priauga svorio. Tačiau darbo našumui nieko blogo nenutinka. Maždaug po septynerių metų įvyksta kažkas, kas iš tikrųjų rūpi bankams, daugiausia mažėja kūrybiškumas. Ir tuo metu bankininkai išeina, nes jų kūnai yra nualinti. Tačiau bankai samdo kohortas, o į organizaciją jau pumpuojamas šviežias kraujas. Žvelgiant iš bankų perspektyvos, tai, kad žmonės išeina po septynerių metų, nėra problema. Kai jūsų įmonė nuolat gaus geriausių talentų, argumentas, kad žmonių trūksta, ir mes prarasime investicijas, kurias investavome, įdarbindami šiuos žmones, netinka. 

O kaip iš žmonių perspektyvos? 

Tai taip pat nėra problema. Norėčiau pasakyti, kad būtų malonu turėti geresnes darbo valandas. Bet galų gale jūs užsiregistravote šioms valandoms, nes žinote, kad ilgainiui tai jums bus naudinga, nes jūs užimsite lyderio pozicijas kitose organizacijose. 

Kai šios rūšies įmonės įgyvendina darbo ir asmeninio gyvenimo politiką, kodėl jos, atrodo, nesilaiko? 

Pažvelkite į atlygio struktūrą. Jūs turite gerą bazinį atlyginimą, bet tada premija paskirstoma, atsižvelgiant į tai, kaip metų pabaigoje aplenkiate savo bendraamžius. Tai tarsi turnyras. Tai tarsi lenktynės. Ir jūs žinote tik tai, kad šalia jūsų esantys žmonės, lyginant su kuriais jus įvertins, yra tokie pat protingi, kaip ir jūs. Jie dirba taip pat sunkiai. Taigi vienintelis jūsų turimas svertas yra pabandyti juos pralenkti. Šios atlygio struktūros įamžina šią darbo etiką “.