In Lithuania, the most talented students usually choose the specialties of a doctor, a lawyer, those who decide to become teachers are much less talented

 "Why? First of all, students with poor results can become teachers in Lithuania. According to the Education Provision Center, admission scores to pedagogical programs are practically twice lower than those entering the most popular professions (medicine, economics or law). On the other hand, talented students seek competitive, demanding, challenging, professional and high-paying jobs. Because teacher education programs in Lithuania are easy to access and the prestige of the teaching profession is in crisis, the programs attract students with a lack of intellectual potential, perhaps even de-motivation to teach. 

 Answering the question why in Lithuania almost one in two teachers want to leave the profession is simple enough - teachers feel underestimated, there is a strong lack of satisfaction. The reputation of their profession, formed by society, is not wrong - their salary is insufficient, their professional education is amateurish and their working conditions are difficult. 

How to reconfigure the vocational education system to ensure that the most talented want to become teachers? In principle, it is too easy to become a teacher in Lithuania: their professional (pedagogical) education is insufficient and the admission requirements are minimal, therefore pedagogical education is chosen by the least qualified. 

In essence, the decentralized Finnish education system is built on carefully selected and most talented professionals with strong motivation and ideal academic skills. Only one in ten who wish to enter pedagogical education programs is given this opportunity. As the best are selected, Finnish teachers who are required to have a master's degree enjoy strong autonomy and public trust and respect. Standardized testing is the least relevant for Finland among all OECD countries. Such a decentralized system based on strong teacher trust and autonomy allows Finns to achieve exceptional student performance on a global scale. 

 The Finnish education system also has national state exams, but their teaching, unlike in Lithuania, is not exam-oriented. Teachers themselves consistently create periodic reports with some state guidelines, but focus on a comprehensive presentation of the subject, not a repetition of the facts. On the other hand, in Lithuania, teachers tend to adapt their teaching models to state exams, to give priority to subjects that will be tested and to focus the teaching methodology on repetition and memorization of facts, rather than full understanding and awareness. 

How did the Finns manage to ensure that the teaching profession is as respected as a doctor, engineer or economist in their country? Undoubtedly, by encouraging and developing teachers ’emphasis on professionalism and strong academic education, Finns have been able to build systems of strong trust and autonomy. The responsibility and trust given to bottom-up teachers makes it possible to move away from punishing external accountability. Teachers are trusted,  only the most talented are allowed to teach, pedagogical studies are complex, interesting and demanding, and work is rewarding because they feel valued by society. This process is an organic cycle, but in principle, the most important component of Finnish success is the training of high-caliber professional educators. 

The current Lithuanian education system is only a parody intended to cover money laundering. Well, of course, we are also loosening the ground for private schools, which should offer a higher standard of education to the children of the rich in exchange for the huge profits that the Landsbergiai are dreaming for their family's future."

 

Lietuvoje gabiausi mokiniai dažniausiai renkasi gydytojo, teisininko specialybes, o mokytojais nusprendžia tapti ne tokie talentingi

"Kodėl? Pirmiausia, Lietuvoje mokytojais gali tapti prastais rezultatais pasižymintys mokiniai. Švietimo aprūpinimo centro duomenimis, priėmimo balai į pedagogines programas yra praktiškai du kartus mažesni, nei stojančių į populiariausias profesijas (mediciną, ekonomiką ar teisę). Kita vertus, gabūs mokiniai siekia patekti į konkurencingas, reiklias, iššūkius suteikiančias, profesionalumą ir aukštą atlyginimą garantuojančias studijų programas. Kadangi Lietuvoje į pedagogų rengimo programos yra pakankamai lengva patekti, o mokytojo profesijos prestižas išgyvena krizę, programos pritraukia mokinius, kurie pasižymi intelektinio potencialo stoka, galbūt net demotyvacija mokyti.

Atsakyti į klausimą kodėl Lietuvoje beveik vienas iš dviejų mokytojų nori palikti profesiją yra pakankamai paprasta – mokytojai jaučiasi neįvertinti, jaučiamas stiprus satisfakcijos trūkumas. Jų profesijos reputacija, suformuota visuomenės, nėra klaidinga – jų atlyginimas yra nepakankamas, profesinis išsilavinimas mėgėjiškas, o darbo sąlygos sudėtingos.

Kaip perkonfiguruoti profesinio išsilavinimo sistemą, užtikrinant, kad gabiausi norėtų tapti mokytojais? Iš esmės, tapti mokytoju Lietuvoje yra per paprasta: jų profesinis (pedagoginis) išsilavinimas yra nepakankamas ir priėmimo reikalavimai yra minimalūs, todėl pedagoginį išsilavinimą renkasi vieni iš negabiausių.

Iš esmės, decentralizuota suomių švietimo sistema yra pastatyta ant kruopščiai atsirinktų ir pačių talentingiausių profesionalų, kurie pasižymi stipria motyvacija ir idealiais akademiniais gebėjimais. Tik vienam iš dešimties, norintiesiems stoti į pedagoginio ugdymo programas, yra suteikiama ši galimybė. Kadangi yra atsirenkami geriausieji, Suomijos mokytojai, privalantys įgyti magistro laipsnio išsilavinimą, pasižymi stipria autonomija ir visuomenės pasitikėjimu bei pagarba. Standartizuotas testavimas Suomijai yra mažiausiai aktualus tarp visų EBPO šalių. Tokia decentralizuota, stipriu mokytojų pasitikėjimu ir autonomija grįsta sistema leidžia suomiams pasiekti išskirtinių mokinių rezultatų globaliu mastu.

Suomių švietimo sistema taip pat turi nacionalinius valstybinus egzaminus, bet jų mokymas, priešingai, nei Lietuvoje, nėra orientuotas į egzaminus. Mokytojai patys nuosekliai kuria periodinius atsiskaitymus, turėdami tam tikras valstybines gaires, bet orientuojasi į visapusišką dalyko išdėstymą, ne faktų atkartojimą.

Kita vertus, Lietuvoje mokytojai yra linkę atitaikyti savo mokymo modelius prie valstybinių egzaminų, teikti pirmenybę dalykams, kurie bus testuojami ir orientuoti dėstymo metodiką prie faktų atkartojimo ir įsiminimo, o ne visapusiško supratimo ir įsisąmoninimo.

Kaip suomiams pavyko pasiekti, kad jų šalyje mokytojo profesija būtų taip pat gerbiama kaip gydytojo, inžinieriaus ar ekonomisto?  Neabejotinai, skatinant ir ugdant mokytojų pabrėžtiną profesionalumą ir stiprų akademinį išsilavinimą, suomiai sugebėjo sukurti stipraus pasitikėjimo ir autonomijos sistemas. „Iš apačios į viršų“ mokytojams suteikiama atsakomybė ir pasitikėjimas leidžia atsisakyti baudžiamosios išorinės atskaitomybės. Mokytojais pasitikima, jais tapti gali tik patys gabiausi, pedagoginės studijos yra sudėtingos, įdomios ir reiklios, o darbas teikiantis pasitenkinimą, nes jie jaučiasi vertinami visuomenės. Šis procesas yra organiškas ciklas, bet iš esmės, svarbiausias suomių sėkmės komponentas yra aukšto kalibro profesionalių pedagogų ugdymas.

Dabartinė Lietuvos švietimo sistema yra tik parodija skirta pridengti lėšų plovimą. Na ir žinoma purenti dirvą privačioms mokykloms, kurios turėtų siūlyti aukštesnio standarto švietimą turtingųjų vaikams mainais už būsimus išsvajotus didžiulius pelnus Landsbergiams."

Ūkininkauk, nieko nedarydamas

  "Masanobu Fukuoka" Vienų šiaudų revoliucija " yra svarbi knyga. Fukuoka savo laiku buvo toks svarbus: jis darė įtaką visiems radikaliems mąstytojams apie maistą. Jis kalbėjo apie savo ūkininkavimo būdą kaip" nieko nedirbantį ūkininkavimą", ir aš pamilau tą revoliucionierių idėją, kad galime leisti gamtai žengti savo kelią, o ne palenkti ją pagal savo valią - ir kad mes negalime izoliuoti žemės ūkio nuo likusio savo gyvenimo“.  

Lietuvos svarbiausi ūkininkai gyvena kitaip. Iš vienos pusės jie tikrai ūkininkauja, nieko nedarydami. Jų didžiuliuose laukuose nėra žmonių. Už ES pinigus supirkta galinga technika pila sėklas, trąšas, pesticidus į pastoviai ariamą žemę, surenka užaugusius grūdus ir išveža svetur. Nuo tokio supaprastinto, nieko rimtai nedirbant, ūkininkavimo, dirvožemis nunyksta. Praktiškai mūsų ūkininkai išveža svetur mūsų žemės derlingumą, kurio nebelieka mūsų vaikams ir anūkams.

Iš kitos pusės toks Lietuvos žemės ūkis yra puikiai izoliuotas nuo likusio Lietuvos gyvenimo. Net mokesčių jie padorių nemoka. Mums lieka tik dulkės iš jų nualintų laukų. Komunistiniai parazitai ant tautos kūno - tie buvę tarybiniai agronomai ir kolūkių pirmininkai bei jų palikuonys, prichvatizavę mūsų pagrindinį turtą.

“Do-nothing farming”

 
"“The One-Straw Revolution,” by Masanobu Fukuoka is an important book. Fukuoka was so important in his time: He influenced all the radical thinkers about food. He talked about his way of farming as “do-nothing farming,” and I loved that revolutionary idea that we can let nature take its course instead of bending it to our will — and also that we cannot isolate agriculture from the rest of our lives."

 Lithuania's most important farmers live differently. On the one hand, they really farm without doing anything. There are no people in their vast fields. Powerful machinery bought with EU money pours seeds, fertilizers, pesticides into permanently arable land, collects grown grain and takes it abroad. As a result of such simplified farming, without serious work, the soil disappears. In practice, our farmers take the fertility of our land abroad, which is no longer left to our children and grandchildren.  

On the other hand, such Lithuanian agriculture is perfectly isolated from the rest of Lithuanian life. They don’t even pay taxes decently. We are left with only dust from their degraded fields. The communist parasites on the body of the nation are those former Soviet agronomists and collective farm chairmen and their descendants who have privatized our basic wealth.

Turkai pirmieji išleido į karo lauką robotą - Terminatorių, kad užmušinėti žmones be operatoriaus kontrolės

Jei mes tai leisime, žmonių gyvenimas degraduos iki džiunglių lygio.

 „Karinis bepilotis orlaivis, užpuolęs karius per kovą Libijos pilietiniame kare praėjusiais metais, darė tai  be žmogaus kontrolės, sakoma neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje. Dronas Kargu-2, kurį pranešime apibūdino kaip „mirtinas autonomines ginklų sistemas“, dirbo, remdamasis dirbtiniu intelektu ir jį panaudojo pajėgos, kurias palaikė vyriausybė, įsikūrusi sostinėje Tripolyje, prieš priešo kovotojus, jiems bėgant nuo raketų atakų. Kovotojai „buvo sumedžioti ir nuotoliniu būdu naikinami bepiločių kovinių oro transporto priemonių ar mirtinų autonominių ginklų sistemų“, sakoma pranešime, kuriame nebuvo pasakyta, ar buvo aukų ar sužalojimų. Ginklų sistemos, anot jos, „buvo užprogramuotos pulti taikinius nereikalaujant duomenų ryšio tarp operatoriaus ir amunicijos. 

Ataskaitoje nurodoma, kad „lenktynės dėl šių ginklų reguliavimo“ yra pralaimėtos, o tai gali būti „katastrofiška“ raida, sakė Jamesas Dawesas, Macalesterio koledžo profesorius Sent Pilyje (Minn.), rašęs apie autonominius ginklus. „Didelių investicijų dėka kariškiai visame pasaulyje daro įtaką autonominėms ginklų sistemoms, todėl tai neišvengiama“, - sakė jis elektroniniame laiške. 

Iki šiol A.I. bepiločių orlaivių galimybės išlieka gerokai mažesnės, nei žmonių, sakė p. Kallenbornas. Mašinos gali lengvai padaryti klaidų, pavyzdžiui, supainioti ūkininką, laikantį grėblį su priešo kariu, laikančiu ginklą, sakė jis. 

Kargu-2 pastatė Turkijoje įsikūrusi gynybos kompanija STM, kuri ginklą apibūdina kaip „rotacinį sparno atakos droną“, kurį galima naudoti autonomiškai arba rankiniu būdu“. 

The Turks were the first to launch a robot into the battlefield - the Terminator to kill people

 If we allow this, people’s lives will degrade to the level of the jungle.

"A military drone that attacked soldiers during a battle in Libya’s civil war last year has done so without human control, according to a recent report commissioned by the United Nations.
The drone, which the report described as “a lethal autonomous weapons systems,” was powered by artificial intelligence and used by forces backed by the government based in Tripoli, the capital, against enemy militia fighters as they ran away from rocket attacks.
The fighters “were hunted down and remotely engaged by the unmanned combat aerial vehicles or the lethal autonomous weapons systems,” according to the report, which did not say whether there were any casualties or injuries.
The weapons systems, it said, “were programmed to attack targets without requiring data connectivity between the operator and the munition: in effect a true ‘fire, forget and find’ capability.”

The report indicates that the “race to regulate these weapons” is being lost, a potentially “catastrophic” development, said James Dawes, a professor at Macalester College in St. Paul, Minn., who has written about autonomous weapons.
“The heavy investment militaries around the globe are making in autonomous weapons systems made this inevitable,” he said in an email.
So far, the A.I. capabilities of drones remain far below that of humans, said Mr. Kallenborn. The machines can easily make mistakes, such as confusing a farmer holding a rake for an enemy soldier holding a gun, he said.

The Kargu-2 was built by STM, a defense company based in Turkey that describes the weapon as “a rotary wing attack drone” that can be used autonomously or manually."

 

Belarus prosecutor's office asks to question former Lithuanian President V. Adamkus: he was a trustee of the fascist "Minsk butcher"

 V. Adamkus urgently has to be arrested and transported to Minsk. It is a great shame for our whole nation. It is not possible to tolerate such actions.