Oi, o kiek baltarusių nori to, ko nori Šimonytė?

 "Daugelio opozicijos vadove laikoma S. Cichanouskaja siūlo stiprinti sankcijas, nes esą to nori patys baltarusiai. Bet baltarusiai neturi vieningos nuomonės šiuo klausimu, neaišku, koks jų procentas norėtų atsikratyti Lukašenkos režimo, koks jį palaiko ir koks neturi aiškių ar pastovių nuostatų, ar tik nori ramiai gyventi.

Sankcijos bus griežtesnės, bet ne tokios griežtos, kaip geidžia Lietuvos valdžia. Praeitą savaitę kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su I. Šimonyte, NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pasakė, kad su Rusija reikia kalbėti dviem kryptimis: „mums reikia atgrasymo, gynybos, bet ir dialogo.“ Šį pasisakymą laikau subtiliu, o gal ir nesubtiliu priminimu, jog NATO pilnai nepritaria radikalioms Šimonytės ir Lietuvos nuostatoms Rusijos, taigi ir Baltarusijos, atžvilgiu."

A lot of dirt

 

"The Exxon discoveries of nine billion barrels of oil will generate about 3.87 gigatons of carbon emissions." [1]

1 Gigatonne or metric gigaton (unit of mass) is equal to 1,000,000,000 metric tons.

1. Businesses Brace for More Climate Cases
Faucon, Benoit; McFarlane, Sarah; Kusisto, Laura. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 June 2021: B.1.

Daug purvo

" „Exxon“, radusi devynis milijardus barelių naftos, išmeta apie 3,87 gigatonų anglies dioksido." [1]  

1 gigatona arba metrinė gigatona (masės vienetas) yra lygi 1 000 000 000 metrinių tonų.

1. Businesses Brace for More Climate Cases
Faucon, Benoit; McFarlane, Sarah; Kusisto, Laura. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]07 June 2021: B.1.

JAV senatas pasirengęs priimti didžiulį pramonės politikos įstatymą kovai su Kinija

 „Susidūręs su skubia Kinijos konkurencine grėsme, JAV senatas yra pasirengęs priimti plačiausius pramonės politikos įstatymus JAV istorijoje, atsisakydamas praeities susiskaldymo dėl vyriausybės paramos privačiai pramonei, kad būtų galima priimti beveik ketvirtį trilijono dolerių kainavusias investicijas į Amerikos gamybos ir technologijos pranašumą. 

Tikimasi, kad teisės aktai, dėl kurių bus galima balsuoti jau antradienį, bus priimti didele persvara. Vien tai liudija, kaip komercinė ir karinė konkurencija su Pekinu tapo viena iš nedaugelio klausimų, galinčių suvienyti abi JAV politines partijas. Tai ypač ryškus poslinkis respublikonams, kurie seka buvusio prezidento Donaldo J. Trumpo pavyzdžiu ir šalina tai, kas kadaise buvo jų partijos griežta opozicija vyriausybės intervencijai į ekonomiką. 

Dabar abi partijos imasi milžiniškų investicijų į puslaidininkių gamybą, dirbtinio intelekto tyrimus, robotiką, kvantinį skaičiavimą ir daugybę kitų technologijų. 

Ir nors įstatymo projekto rėmėjai jį iš dalies parduoda kaip darbo vietų kūrimo planą, diskusijos dėl jo priėmimo buvo apipintos šaltojo karo nuorodomis ir įspėjimais, kad neveikimas paliks JAV pavojingai priklausomą nuo didžiausio jos geopolitinio priešininko. „Visame pasaulyje autoritarinės vyriausybės vandenyje užuodžia kraujo kvapą“, - neseniai Niujorko demokratas ir daugumos lyderis senatorius Chuckas Schumeris perspėjo neseniai kalbėdamas Senato aukšte.

 „Autoritarinės vyriausybės mano, kad susipykusios demokratijos, tokios kaip mūsų, negali susiburti ir investuoti į nacionalinius prioritetus taip, kaip tai gali padaryti iš viršaus į apačią, centralizuota ir autoritarinė vyriausybė. 

Jie siekia, kad mums nepavyktų, kad galėtų patraukti pasaulinės ekonominės lyderystės mantiją ir turėti naujoves “. Ponas Schumeris ir kiti įstatymo projekto rėmėjai išvengė frazės „pramonės politika“, žinodami, kad tai atgaivins 30 metų trukusią diskusiją apie tai, ar vyriausybė renkasi nugalėtojus ir pralaimėtojus, ar skatina tam tikras pramonės šakas prieš kitas. Šis argumentas grįžta į Reagano administracijos laikus, kai, atrodo, kad didžiausia grėsmė Amerikos puslaidininkių ir automobilių pramonei buvo Japonija, o federalinė vyriausybė pradėjo keletą nedidelio masto iniciatyvų, įskaitant „Sematech“, siekdama atgaivinti puslaidininkių pramonę. (Federalinės vyriausybės dalyvavimas „Sematech“ programoje baigėsi prieš ketvirtį amžiaus.) 

„Tai reiškia, kad investuosime į kvantinį skaičiavimą arba A.I. arba biomedicininius tyrimus, arba duomenų saugojimą, o tada leiskite privačiam sektoriui pasinaudoti šiomis žiniomis ir kurti darbo vietas “, - sakė p. Schumeris ir vėliau pridūrė:„ Tai yra dominavimo sritys, kuriose mums reikia atlikti tyrimus, ir tai yra potencialios pramonės sritys, puikus darbo vietų augimas“. 

Vienas skirtumas nuo aštuntojo dešimtmečio diskusijų yra tas, kad Japonija yra ir pramonės konkurentė, ir karinė sąjungininkė. Kinija, žinoma, yra kylanti geopolitinė varžovė, ir tai pakeitė diskusijų pobūdį. 

Devintajame dešimtmetyje niekas neteigė, kad Japonija naudos didžiausias savo įmones kaip stebėjimo įrankį ar potencialų karo ginklą; tai yra būtent dėl Kinijos kylantis rūpestis. 

„Kinijos atveju komercinis ir karinis skirtumas yra neegzistuojantis“, - sakė senatorius Chrisas Coonsas, Delavero demokratas, remiantis keletą šių įstatymų projektų. Kinijoje „beveik visos didžiosios įmonės yra valstybės valdžios elementai ir glaudžiai susijusios su centrine valdžia, kuri daugiausia finansavo jų dramatišką kilimą“. 

 Labiausiai įstatymų leidyboje stebina tai, kiek projektai, kuriuos finansuoja šie JAV įstatymų projektai, yra glaudžiai susiję su Kinijos programoje „Pagaminta Kinijoje 2025“, kuri didžiulius vyriausybės išteklius nukreipia į technologijas, kuriose šalis siekia būti nepriklausoma nuo išorinių tiekėjų. Kinijos vyriausybė apie savo iniciatyvą paskelbė prieš šešerius metus. Rezultatas, pasak daugelio ekspertų, yra tas, kad šie JAV įstatymų projektai gali paspartinti didžiausios ir antrosios pagal dydį pasaulio ekonomikos atsiejimą, net kai kiekviena nerimauja dėl to, kiek ji yra priklausoma nuo kitos. Pekinas nuogąstauja, kad jis daugelį metų priklausys nuo užsienio šaltinių dėl pažangiausių lustų ir pažangiausios programinės įrangos; Vašingtonas nerimauja dėl to, kad Kinijos dominavimas 5G technologijoje suteiks Pekinui galimybę nutraukti Amerikos telekomunikacijas. 

Perėjimas, siekiant apriboti dviejų ekonomikų susipynimą taip pat gali pasireikšti tokiais žingsniais, kokius prezidentas Bidenas žengė ketvirtadienį, kai jis išleido vykdomąjį įsakymą, draudžiantį amerikiečiams investuoti į Kinijos verslą, remiantį Kinijos kariuomenę, arba gaminantį stebėjimo technologijas, naudojamas etninės ar religinės represijos.

 Kai kurie respublikonai nesutiko dėl šių JAV įstatymų projektų išlaidų - 52 milijardų dolerių vertės puslaidininkių firmų subsidijų programos ir dar 195 milijardų dolerių mokslinių tyrimų ir plėtros - bet dauguma vis dar pasirašo. Ir tai sukėlė susirūpinimą, kad teisės aktai - klasikinis Vašingtono kitų sąskaitų sumaišymas, išaugęs daugiau nei 2400 puslapių, gali būti labiau apie grynuosius pinigus, nei reali strategija."

Lietuvos elitas vis dar svajoja, kad, amerikiečių nepastebėti, patyliukais parduos kinams rusų finansuotas Lietuvos lazerių technologijas ir asmeniškai pralobs. Šiais planais turi susidomėti saugumas, nes Kinija tampa NATO karine varžove, o Lietuva yra NATO narė. 

US Senate Poised to Pass Huge Industrial Policy Bill to Counter China

"WASHINGTON — Faced with an urgent competitive threat from China, the Senate is poised to pass the most expansive industrial policy legislation in U.S. history, blowing past partisan divisions over government support for private industry to embrace a nearly quarter-trillion-dollar investment in building up America’s manufacturing and technological edge.
The legislation, which could be voted on as early as Tuesday, is expected to pass by a large margin. That alone is a testament to how commercial and military competition with Beijing has become one of the few issues that can unite both political parties.
It is an especially striking shift for Republicans, who are following the lead of former President Donald J. Trump and casting aside what was once their party’s staunch opposition to government intervention in the economy. Now, both parties are embracing an enormous investment in semiconductor manufacturing, artificial intelligence research, robotics, quantum computing and a range of other technologies.
And while the bill’s sponsors are selling it in part as a jobs plan, the debate over its passage has been laced with Cold War references and warnings that a failure to act would leave the United States perilously dependent on its biggest geopolitical adversary.
“Around the globe, authoritarian governments smell blood in the water,” Senator Chuck Schumer, Democrat of New York and the majority leader, warned in a recent speech on the Senate floor. “They believe that squabbling democracies like ours can’t come together and invest in national priorities the way a top-down, centralized and authoritarian government can. They are rooting for us to fail so they can grab the mantle of global economic leadership and own the innovations.”
Mr. Schumer and the bill’s other sponsors have steered clear of the phrase “industrial policy,” knowing that would revive a 30-year-old debate about whether the government was picking winners and losers, or championing certain industries over others. That argument goes back to the days of the Reagan administration, when the biggest threat to America’s semiconductor and auto industries seemed to be Japan, and the federal government started some small-scale initiatives, including one called Sematech, to reinvigorate the semiconductor industry. (The federal government’s participation in Sematech ended a quarter-century ago.)
“This means we’re going to invest in quantum computing or A.I. or biomedical research, or storage, and then let the private sector take that knowledge and create jobs,” Mr. Schumer said, adding later: “These are the areas of dominance that we need research in, and these are the areas of potential industrial growth; great job growth.”
One difference from the debate in the 1980s is that Japan is both an industrial competitor and a military ally. China, of course, is a rising geopolitical rival, and that has changed the nature of the debate. No one argued in the 1980s that Japan would use its largest companies as a tool for surveillance or a potential weapon of war; that is exactly the concern about China.
“The commercial and military distinction is eroded in China’s case,” said Senator Chris Coons, a Delaware Democrat who co-sponsored several bills that have been folded into the legislation. In China, “almost all the big companies are elements of state power and tightly connected to the central government, which largely has financed their dramatic rise.”

What is most striking about the legislation is the degree to which the projects that the bill funds closely parallel those in China’s “Made in China 2025” program, which funnels huge government spending into technologies where the country is seeking to be independent of outside suppliers. The Chinese government announced its initiative six years ago.
The result, many experts say, is that the bill may accelerate the decoupling of the world’s largest and second-largest economies, even as each worries about how dependent it is on the other. Beijing fears that it will be reliant for years on foreign sources for the most advanced chips and cutting-edge software; Washington has the mirror-image worry that China’s dominance in 5G technology will give Beijing the ability to cut off American telecommunications.
The shift to limit the intertwining of the two economies may also be sped by steps like the one President Biden took on Thursday, when he issued an executive order barring Americans from investing in Chinese businesses that support China’s military, or that manufacture surveillance technology used in ethnic or religious repression.
While some Republicans have balked at the bill’s costs — a $52 billion subsidy program for the country’s semiconductor firms and another $195 billion in scientific research and development — most are still signing on. And that has created concerns that the legislation, a classic Washington mash-up of other bills that has grown to more than 2,400 pages, may be longer on cash than real strategy."

The Lithuanian elite still dreams that, unnoticed by the Americans, they will sell Russian-funded Lithuanian laser technology to the Chinese in silence and personally gain riches. Security apparatus must be interested in these plans, because China is becoming a military rival of NATO and Lithuania is a member of NATO. 

 

Lithuania warns Russia and Belarus: we are ready to protect and defend S. Chichanouskaya

 And the fact that she flies from resorts through the territory of Belarus is not our business here, because only in Vilnius she is constantly guarded by several or a dozen officers of the Management Security Service.  

The situation, of course, is reminiscent of similar events from the adventures of soldier Schweik. Šimonytė loves the adventures of the soldier Schweik. It is a pity that she cannot delve into the adventures taking place in Vilnius, because she is fighting for the seat of the President of Lithuania with Nausėda, and that fight takes away all her strength and all the time. 

Lietuva įspėja Rusiją ir Baltarusiją: esame pasirengę saugoti ir ginti S.Cichanouskają

O kad ji skraido iš kurortų per Baltarusijos teritoriją, tai čia ne mūsų reikalas, nes tik Vilniuje ją nuolat saugo keli ar keliolika Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų.

Situacija, be abejo, primena panašius įvykius iš kareivio Šveiko nuotykių. Šimonytė labai mėgsta kareivio Šveiko nuotykius. Gaila, kad į nuotykius, vykstančius Vilniuje, ji negali įsigilinti, nes kovoja dėl Lietuvos Prezidento krėslo su Nausėda, ir ta kova atima visas jėgas ir visą laiką.