Pajutę nuotolinio darbo patogumus, darbo vietas perkelia į mažų atlyginimų šalis

"Pandemija ne tik keičia darbdavių mąstyseną, bet ir kuria naujus terminus – „teledarbingumas“, „darbų ofšorizavimas“ ir „nuotolinė migracija“. Naujausiame tyrime tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface“ įspėja verslą, kad perkeliant nuotolinio darbo vietas į mažais atlyginimais pasižyminčias šalis, kyla tiek politinių, tiek duomenų ir kibernetinio saugumo rizikų. 

 Nors atlyginimams sutaupytos sumos atrodo įspūdingai, rekomenduojama daugkart pagalvoti prieš perkeliant nuotolinio darbo vietas į Kiniją ar Rusiją. Pandemija paskatino darbdavius vis aktyviau svarstyti, kiek vietų įmonėse yra teledarbingos, t. y. gali būti perkeltos į kitą šalį, ir kiek būtų galima sutaupyti samdant darbuotojus už mažesnius atlyginimus. 

Paskaičiuota, kad pirmojo karantino metu 2020 m. pavasarį Europoje beveik 40 proc. darbuotojų bent dalį laiko dirbo nuotoliniu būdu. 

Tačiau faktas, kad nuotoliniu būdu darbas gali būti atliktas taip pat efektyviai kaip ir dirbant biure, atsisuko prieš išsivysčiusių šalių „baltąsias apykakles“ – verslininkai vis aktyviau svarsto darbų ofšorizavimo ekonominę naudą. 

„Pasaulio Pietūs“ – taip vadinama grupė šalių, į kurias dėl itin didelio darbo užmokesčio skirtumo dažniausiai perkeliamos darbo vietos: Indija, Indonezija, Brazilija ir kt.

 Apklausus 330 didžiausių JAV bendrovių išaiškėjo, kad iki pandemijos visai darbo dienai samdyti darbuotojus užsienyje buvo pasirengę 12 proc. darbdavių, o dabar – triskart daugiau, 36 proc. Savo ruožtu, besivystančios šalys, pavyzdžiui, Indija ar Filipinai jau yra įsteigusios ofšorinio darbo centrus, teikiančius IT ir klientų aptarnavimo paslaugas išskirtinai užsienio įmonėms. 

 „Pasaulinė darbo rinka išgyvena intensyvų nuotolinės migracijos etapą, kurį nulėmė šiuolaikinės ryšio priemonės. Kažkada Lietuvos gyventojams tai padėjo įsilieti į globalią rinką, prieš du dešimtmečius mūsų šalyje vienas po kito kūrėsi informacinių technologijų ir skambučių centrai.

 Perkeliant nuotolinio darbo vietas į mažais atlyginimais pasižyminčias šalis, kyla tiek politinių, tiek duomenų ir kibernetinio saugumo rizikų. Tačiau išaugus atlyginimams tūkstančius specialistų įdarbinę centrai pradėjo trauktis ir perkėlinėti darbo vietas į kitas šalis. Mūsų šaliai tai ženklas, kad turime daug dėmesio skirti išsilavinimui ir orientuotis į aukštą pridėtinę vertę suteikiančius darbus“, – sako Mantvydas Štareika, „Coface Baltics“ vadovas. 

Bendrovė įvertino, kad Prancūzijos įmonės galėtų sutaupyti bent 7 proc. darbo užmokesčio fondo, jei bent vieną iš keturių nuotolinių darbo vietų perkeltų į pigesnio uždarbio šalis. Atsižvelgiant į darbo užmokesčio skirtumus, perkėlusios 75 proc. nuotolinio darbo vietų į kitas šalis, didžiosios Europos valstybės Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė galėtų sutaupyti atitinkamai 18, 21 ir 26 proc. išlaidų darbo užmokesčiui. 

Tačiau iš pirmo žvilgsnio patrauklūs sprendimai dalį nuotolinių darbo vietų perkelti į besivystančias šalis, bendrovės vertinimu, gali sukurti naujų rizikų. Viena iš jų – didėjanti įtampa tarp „baltųjų apykaklių“ išsivysčiusiose šalyse ir jų politinių pažiūrų poliarizavimasis. 

Be to, svarbu įvertinti duomenų saugumo aspektą – jei Europos Sąjungoje ar ES taikomi panašūs reikalavimai duomenų saugumui, toli gražu taip nėra Azijoje ar Afrikoje. Tyrime pažymima, kad nors teoriškai tokios šalys kaip Rusija ar Kinija galėtų sutelkti gausias ofšorinių darbuotojų pajėgas, vis dėlto verslas turėtų itin atidžiai įvertinti su šiomis šalimis susijusias rizikas.

  Šių rizikų keliamą pavojų patvirtina ir Martynas Bieliūnas, duomenų saugos bendrovės „Privacy partners“ vadovas. Jis atkreipia dėmesį į duomenų buvimo vietos (angl., data residency) klausimą – vadovaujantis ES teisiniu reguliavimu, europiečių duomenys turi būti saugomi ir tvarkomi Europoje. Tai darant kitose šalyse būtinos papildomos saugumo priemonės, nes BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) pažeidimai tokiose situacijose yra labai tikėtini. „Neapdairiai iškėlus asmens duomenų tvarkymo veiklas į pigesnės darbo jėgos šalis gresia rimtos finansinės ir juridinės sankcijos. Informacinės saugos reikalavimai dirbant su trečiosiomis šalimis yra palyginti sunkiai įgyvendinami, ypač todėl, kad kai kuriose pigesnėse Rytų šalyse įsitvirtino „technologinės diktatūros“ su jau įdiegtu visuotiniu sekimu, informacijos perėmimu ir aukštu kibernetinio nusikalstamumo lygiu, – aiškina M.Bieliūnas. – Tokiose šalyse labiau tikėtinos ne tik išorinės atakos, siekiant užvaldyti įmonių sistemas, bet ir vidinių darbuotojų papirkimai ar tiesiog prieigos duomenų išgavimas iš konkrečių specialistų.

 Todėl perkeliant įvairias įmonių veiklas į pigesnes šalis būtina užtikrinti naujo tipo kontrolės ir rizikos valdymo būdus, procesus ir apsaugas.“ Jo teigimu, pigi darbo jėga visada reiškia didesnes rizikas, o nepakankamai apsaugoti darbuotojai gali tapti tiltu į pramoninį – technologinį šnipinėjimą, asmens duomenų ir intelektinės nuosavybės praradimus. 

 Vidas Petraitis, efektyvios vadybos praktikų įmonės „Nortus“ vadovas, atkreipia dėmesį į vadovavimo įgūdžius ir kompetencijas, kurių reikia dirbant su kitose šalyse įdarbintais žmonėmis. 

„Dirbant nuotoliniu būdu būtina įvertinti laiko ir finansines sąnaudas, susijusias su darbuotojų integravimu, vieningų darbo procesų užtikrinimu, organizacinės kultūros puoselėjimu, aktyvia ir reguliaria komunikacija, – teigia V.Petraitis. – Šias sritis suvaldyti efektyviai ne visada paprasta, dirbant vienoje šalyje ir juo labiau, kai samdomi kito mentaliteto ir vadybinės kultūros darbuotojai. Norint pasiekti, kad visi darbuotojai vieningai suprastų įmonės tikslus, žinotų, kaip juos įgyvendinti, mokėtų profesionaliai spręsti problemas, laikytųsi vieningų vertybių, reikia skirti itin daug dėmesio ir pastangų, o tai pirmiausia reikalauja atitinkamų kompetencijų iš vadovų.“

Norintiems imtis verslo patalpų paskirties keisti nebereikės

 

"Smulkųjį verslą bus galima vystyti nekeičiant statinio ar jo patalpų naudojimo paskirties, trečiadienį posėdyje nusprendė Vyriausybė.

Ligi šiol tais atvejais, kai planuojama vykdyti veikla neatitikdavo pastato ar patalpos paskirties, reikėjo įgyvendinti biurokratines procedūras ir pakeisti paskirtį, kad ji tą veiklą atitiktų, nurodo Aplinkos ministerija.


Pasak jos, tokiu sprendimu siekiama pagerinti smulkaus verslo steigimosi sąlygas ir naujų darbo vietų kūrimą.

„Dabar pradedantiems savo verslą sumažės administracinė našta – nereikės būtinai ieškoti specialių patalpų įvairioms grožio ir laisvalaikio veikloms teikti, o plėtojant kaimo turizmą bus galima laisviau organizuoti maitinimą ir apgyvendinimą“, – pranešime sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nuo šiol viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų, kitos paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų, daugiabučiame name nepakeitus statinio ar patalpų paskirties bus galima steigti kompiuterių ir buities reikmenų taisyklą, skalbyklą, kirpyklą, grožio ar tatuiruočių saloną.

Ten bus galima steigti soliariumų, masažų ar pirčių kabinetą, vairavimo mokyklą, taip pat sporto ir poilsio, kultūros ir švietimo, globos ir slaugos verslus ir veiklas.

Kaimuose ir viensėdžiuose esančiuose gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų namuose ar jų patalpose, pagalbinio ūkio ir kitos ūkinės paskirties pastatuose, nepakeitus jų paskirties, bus leidžiama organizuoti trumpalaikį apgyvendinimą ir maitinimo paslaugas, organizuoti pramogas ir poilsį, kartu nuomojant reikmenis.

Tačiau norint vykdyti nurodytų rūšių veiklą daugiabučiame name įrengtose nustatytos paskirties patalpose privalu gauti daugumos namo laiptinės butų ir kitų patalpų savininkų sutikimą."

Landsbergiai clan and the fate of Vilnius

 No one ruined life in Vilnius as much as the  Landsbergiai clan. After organizing the seizure of the local Polish lands of Vilnius and inducing our conflict  with our Belarusian neighbors, the  Landsbergiai clan plundered Vilnius from its social space, making life in Vilnius dangerous for everyone, including us Lithuanians.

Landsbergiai ir Vilniaus likimas

 Niekas tiek nesugadino gyvenimą Vilniuje, kaip Landsbergiai. Organizavę vietinių Vilnijos lenkų žemių užgrobimą ir supykdę mus su kaimynais baltarusiais, Landsbergiai išplėšė Vilnių iš jo socialinės erdvės, padarydami gyvenimą Vilniuje pavojingu visiems, įskaitant mus, lietuvius.

Medžiotojo dantis duoda seniausią žinomą maro atmainą

 „Pirmoji maro bakterijos Yersinia pestis padermė galėjo pereiti nuo bebrų prie žmonių ir galėjo sukelti lengvesnę ligą nei vėlesnės mirtinos versijos. Benas Krause-Kyora iš Kylio universiteto Vokietijoje ir jo kolegos išskyrė DNR iš medžiotojo-rinkėjo vyro, kuris buvo palaidotas daugiau, nei prieš 5000 metų dabartinės Latvijos teritorijoje, danties. Vykdant sekos analizes,  nustatyta seniausios žinomos Y. pestis padermės genominė medžiaga. Vyras buvo kruopščiai palaidotas ir vienintelis iš keturių toje vietoje buvusių žmonių, kurio palaikuose buvo maro DNR pėdsakų. Tai rodo, kad liga tikriausiai nebuvo sunki, užkrečiama liga, kuri žudo per kelias dienas, daro išvadą autoriai. Jie teigia, kad bebrai (Castor fiber), turintys giminingą bakteriją ir kurių liekanų gausu šio regiono archeologinėse vietose, yra greičiausia pirmieji maro šeimininkai. Ankstesni tyrimai parodė, kad senovės Y. pestis padermių sukelti maro protrūkiai prieš 5000 metų galėjo sukelti mirtinas epidemijas Europoje. Tačiau naujausias darbas pateikia priešingų įrodymų, sako autoriai. "[1]

Šio latvio ligos duomenys rodo, kad koronavirusas irgi gali tapti daug žiauresnis žmonėms. Skiepykimes, kas galime.

1. Nature,

29 June 2021

A hunter-gather’s tooth yields the oldest known strain of plague

"The first strain of the plague bacterium Yersinia pestis might have jumped from beavers to people, and might have caused a milder illness than later deadly versions.

Ben Krause-Kyora at Kiel University in Germany and his colleagues extracted DNA from the tooth of a male hunter-gatherer who was buried more than 5,000 years ago in what is now Latvia. Sequencing revealed genomic material from a strain of Y. pestis — the oldest known.

The man was carefully buried, and was the only one of four people interred at the site whose remains held traces of plague DNA. This shows that the disease was probably not a severe, contagious illness that killed within days, the authors conclude. They argue that beavers (Castor fiber), which carry a related bacterium and whose remains are abundant at archaeological sites in the region, are the most likely animal host.

Past research has suggested that plague outbreaks caused by ancient Y. pestis strains might have caused deadly epidemics in Europe 5,000 years ago. But the latest work offers evidence to the contrary, the authors say." [1]

 Data from this Latvian person's disease suggest that the coronavirus may also become much more brutal in humans. Let's us vaccinate who can do it.

1. Nature,

29 June 2021

Norvegijos teismas „Vlantana Norge“ vairuotojams priteisė beveik 2 mln. Eur

"Norvegijos teismas nusprendė, kad lietuviško kapitalo bendrovė „Vlantana Norge“ ir jos valdybos pirmininkas Vladas Stončius jaunesnysis 52 vairuotojams turės sumokėti daugiau kaip 20 mln. NOK (beveik 2 mln. Eur) kompensaciją.

Kaip skelbia Norvegijos žiniasklaida, teismas patvirtino, kad „Vlantana Norge“ naudojo fiktyvią darbo laiko apskaitą, tokiu būdu sumažindama vairuotojams teisėtai priklausantį atlygį.


„Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas laiko tikėtina, kad „Vlantana Norge“ taikė nuoseklią ir daug darbo reikalaujančią sistemą, nuolat pildant fiktyvius darbo laiko apskaitos žiniaraščius“, – teigiama nutartyje.

Teismas mano, kad tai buvo padaryta norint pateikti fiktyvius dokumentus, kad jie mokėjo darbo užmokestį pagal dabartinę minimalią normą.

„Vlantanos“ akcininkas V. Stončius: ar vergai gauna 2.000 Eur?
„Vlantana Norge“ atgavo licenciją, bet įmonės tai nebeišgelbės
Teismas taip pat nustatė, kad „Vlantana Norge“ valdybos pirmininkas ir buvęs generalinis direktorius V. Stončius jaunesnysis yra asmeniškai atsakingas už finansinius nuostolius, kuriuos vairuotojai patyrė dėl sistemingo nepakankamo mokėjimo.

Praktiškai tai reiškia, kad pačiam V. Stončiui gali tekti padengti daugiau kaip pusę vairuotojams priteistos sumos. Jam taip pat nurodyta atlyginti 6,7 mln. NOK siekiančias bylinėjimosi išlaidas.

Teisme buvo pateikti kai kurie įrodymai, parodę neatitikimus tarp tikrojo „Vlantana Norge“ vairuotojų darbo laiko ir deklaruotojo.

Pavyzdžiui, siuntų bendrovė „PostNord“ lietuvių įmonei mokėdavo už 12 valandų darbo, tačiau žiniaraščiuose būdavo nurodoma, kad vairuotojai dirbo tik 4,5 valandos.

VŽ primena, kad su viena didžiausių Lietuvos vežėjų bendrovių „Vlantana“ siejama įmonė „Vlantana Norge“ neteko veiklos licencijos Norvegijoje ir tapo pirmąja transporto įmone šioje šalyje, kuriai tokia licencija buvo panaikinta dėl darbo taisyklių pažeidimų.

Praėjusių metų pradžioje buvo skelbiama, kad iš viso buvo nustatyta per 300 „Vlantana Norge“ pažeidimų, susijusių su vairuotojų darbo ir poilsio organizavimu, sistemingu darbo laiko apskaitos klastojimu, darbo užmokesčio mokėjimu.

Pati bendrovė pripažino pažeidimus, tačiau ginčijo jų mastą ir teigė, kad jie atsirado dėl žmogiškųjų klaidų."