SKOLOS SPASTAI: Kaip studentų paskolos tapo nacionaline katastrofa

 „Siekis padidinti universitetų lankomumą labai praturtins bankus ir universitetus, o studentai įsitrauks į gyvenimą keičiančias skolas, sukurdami tai, ką Joshas Mitchellas savo studentų paskolų krizės istorijoje„ Skolų gaudyklė “ vadina „monstru“. 

Mitchello pabaisa yra studentų skolinimo pramonė, įskaitant bankus, privačias korporacijas ir vyriausybines agentūras, kurios organizuoja finansavimą, taip pat kolegijas, kurios priima pinigus. Šiandien mes matome, kaip šis pabaisa paliko sunaikinimo kelią. Milijonas skolininkų skolingi daugiau nei 200 000 JAV dolerių studentų paskoloms, o visa federalinės vyriausybės turima studentų skola - 1,6 trln. dolerių - yra beveik lygi Kanados bendram vidaus produktui. Nors universitetų lėšos išauga iki milijardų, tūkstančiai absolventų įsipareigojimų nevykdomi kasdien. 

Norėdamas skolinti, neparodydamas vyriausybės skolos, Kongresas sukūrė vyriausybės remiamą korporaciją „Sallie Mae“, kuri palengvino procesą. Klausydamas lobistų spaudimo, Kongresas sutiko padengti 100 procentų „Sallie Mae“ suteiktų studentų paskolų įsipareigojimų neįvykdymo, garantuodamas pelną „Sallie Mae“ ir jos banko partneriams. Deja, Kongresas nepaisė jokios skolinimo proceso priežiūros. „Sallie Mae“ neturėjo odos žaidime ir beveik visiems, turintiems pulsą, davė paskolas. Priėmimas į koledžus išaugo, o universitetai padidino mokestį už mokslą. 

„Studentų paskolų programa, - rašo Mitchell, - yra esminė klastingo kapitalizmo forma. Šiandien universitetai yra trečias pagal dydį lobistų šaltinis Vašingtone, o kartu su kitais jie yra suinteresuoti išlaikyti lengvus pinigų srautus. Studentai vis dar gali gauti patvirtinimą dėl didelių paskolų, nereikalaujant net kredito patikrinimo. Mitchellas, niekuomet nesureikšmindamas žodžių, pareiškia, kad tai yra „grobuoniškas skolinimas“, prilyginamas antrinio lygio hipotekos bumui, sukėlusiam 2008 m. krizę." 

Lietuvoje konservatorių ir liberalų pastangomis sukurta lygiai tokia pati pražūtinga paskolų studijoms sistema.

THE DEBT TRAP: How Student Loans Became a National Catastrophe

"What he couldn’t know was that this drive to increase attendance would grossly enrich banks and universities while tossing students into life-altering debt, creating what Josh Mitchell, in his history of the student-loan crisis, “The Debt Trap,” calls a “monster.”
Mitchell’s monster is the student-lending industry, including the banks, private corporations and government agencies that arrange the financing, along with the colleges that take the money. Today, we see the trail of destruction this monster has left. A million borrowers owe more than $200,000 each in student loans, and the total amount of student debt held by the federal government, $1.6 trillion, is about equal to the gross domestic product of Canada. While university endowments swell to billions, thousands default every day.

To lend without appearing to raise the government’s debt, Congress created Sallie Mae, a government-sponsored corporation that facilitated the process. Bowing to pressure from lobbyists, Congress agreed to cover 100 percent of defaults on student loans made by Sallie Mae, guaranteeing profits for Sallie Mae and its bank partners. Unfortunately, Congress neglected to enact any oversight of the lending process. Sallie Mae had no skin in the game and gave out loans to almost anyone with a pulse. College admissions exploded and universities jacked up their tuition in response. “The student loan program,” Mitchell writes, “is the quintessential form of crony capitalism.”

Today, universities are the third-largest source of lobbyists in Washington and, with others, they have a vested interest in keeping the easy money flowing. Students can still get approved for huge loans without so much as a credit check. Mitchell, never one to mince words, declares this to be “predatory lending” on par with the subprime mortgage boom that caused the 2008 crash."

In Lithuania, the efforts of conservatives and liberals have created exactly the same disastrous system of student loans. 

Advice of Lithuanian businessmen to Lithuanian conservatives

 Use dogs to tear Iraqi citizens, but don’t talk about it. Let Belarusian officials speculate on what happened when they found 50 torn corpses of women and children.  

Indeed, Lithuanian businessmen and Lithuanian conservatives are thieves of the same mentality.

Lietuvos verslininkų patarimas Lietuvos konservatoriams

Naudokite šunis, kad draskyti Irako piliečius, bet neskelbkite apie tai. Tegul Baltarusijos pareigūnai spėlioja, kas atsitiko, suradę 50 apdraskytų moterų ir vaikų lavonų.

Tikrai, Lietuvos verslininkai ir Lietuvos konservatoriai yra vienodo mentaliteto vagys.

"Matas Baltrukevičius. Karbauskis naudojasi lenkišku receptu

Matas Baltrukevičius, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas,
www.DELFI.lt
2021 m. rugpjūčio 4 d. 17:02
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pradėjo savo veiklą seniai – dar 2004 m. pavyko patekti į Seimą, tačiau tai buvo vienkartinis laimėjimas (2000 m. ir 2008 m. Seimo rinkimuose partija gavo atitinkamai 4 ir 3 vietas, jas iškovojusi vienmandatėse apygardose). Savivaldos rinkimuose įprastai rezultatai būdavo geresni – dar iki sėkmės 2016 m. Seimo rinkimuose per 2000-2015 m. savivaldos rinkimus mažiausias laimėtų mandatų skaičius buvo 140, o 2000 metais netgi užimta antroji vieta.

Partijos pavadinimas ilgą laiką puikiai atitiko turinį. 1990 m. ji vadinosi Lietuvos valstiečių partija ir save laikė tarpukario Lietuvos valstiečių sąjungos (nuo 1922 m. tapusios Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, žymiausi politikai – Mykolas Sleževičius ir Kazys Grinius) tradicijų tęsėja. Nors partijos pavadinimai kelis kartus keitėsi, bet iki 2016 m. Seimo rinkimų buvo gana aišku, koks tai politinis darinys. Visų pirma, buvo orientuojamasi į regionų rinkėjus, ypač ūkininkus, santykiai su kairiaisiais visada buvo artimesni negu su dešiniaisiais.
2009 m. vasarį į tuomet Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga besivadinusios partijos pirmininko kėdę grįžo Ramūnas Karbauskis, šias pareigas ėjęs 1997-2001 m. Tai nebuvo pats lengviausias laikas partijai – prieš 4 mėnesius buvo įvykę Seimo rinkimai, kuriuose „valstiečiai“ gavo vos 3,73% balsų (kiek daugiau negu 46 000 balsų). Po pasirodymo 2004 m. Seimo rinkimuose (6,6%, beveik 79 000 balsų ir 10 mandatų) tai buvo rimtas fiasko.
Susiję straipsniai
Skvernelis: praėjusią kadenciją LVŽS matėme nuomonių įvairovę, tačiau kažkas stipriai pasikeitė  (38)
LVŽS perspėja: jei rudenį kas nors palaikys partnerystę, bus šalinami iš frakcijos  (1264)
2001-2009 „valstiečiams“ vadovavusi Kazimira Prunskienė jau buvo nusprendusi dalyvauti prezidento rinkimuose kaip nepriklausoma kandidatė, todėl naujos kadencijos nesiekė, o lyderio rinkimuose rėmė europarlamentarą Gintarą Didžioką. R. Karbauskis dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose atvirai kaltino partijos pirmininkę teigdamas, jog ši partiją naudojo savo asmeninio įvaizdžio formavimui, o tai pakenkė rezultatams.
R. Karbauskis dėl pralaimėjimo Seimo rinkimuose atvirai kaltino partijos pirmininkę teigdamas, jog ši partiją naudojo savo asmeninio įvaizdžio formavimui, o tai pakenkė rezultatams.
323 partijos nariai balsavo už R. Karbauskį, 244 už G. Didžioką ir taip prasidėjo antrasis politiko etapas „valstiečių“ pirmininko kėdėje. Logiška, kad po nesėkmingų rinkimų buvo ieškoma, kaip sustiprinti partijos pozicijas. Pasinaudodamas tuo, kad pasaulyje po Fukušimos katastrofos sustiprėjęs nepasitikėjimas atomine energetika, R. Karbauskis kartu su žaliųjų organizacijomis pradėjo rinkti parašus, kad dėl Visagino atominės elektrinės būtų rengiamas referndumas.
2012 m. partija pekaitė pavadinimą į dabartinį – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), į savo gretas pavyko pritraukti žaliųjų aktyvistų, kartu kovojusių prieš Visagino elektrinės statybas (į Seimą 2016 m. iš šios grupės buvo išrinkta dabar buvimą LVŽS nare klaida vadinanti Virginija Vingrienė).
Partijos populiarėjimo tendencijas buvo galima fiksuoti jau 2014 m. Europos parlamento (EP) rinkimuose. Nors LVŽS liko septintoje vietoje, bet už ją balsavo daugiau negu 75 000 rinkėjų (6,6% balsų) ir Bronis Ropė gavo vietą EP, kurią jam užleido R. Karbauskis.
Sunku pasakyti, su kokiomis idėjomis į 2016 m. Seimo rinkimus būtų ėjusi LVŽS, jeigu ne Sauliaus Skvernelio pasirinkimas priimti R. Karbauskio pasiūlymą tapti partijos vedliu. Prisijungus būsimajam premjerui, tikrai nebuvo logiška išskirtinai tapatintis su agrarine ar žaliąja politika, nes S. Skvernelis sunkiai būtų radęs savo amplua. Todėl LVŽS programa 2016 m. buvo gana marga, o dar margesnė komanda, su kuria R. Karbauskis šturmavo Seimą: senieji LVŽS nariai, S. Skvernelio aplinkos žmonės, visuomenei žinomos ir daug savo srityse pasiekusios asmenybės, perbėgėliai iš kitų politinių jėgų. Sunku pasakyti, kas bendro tarp Dovilės Šakalienės ir Agnės Širinskienės.
Sunku pasakyti, su kokiomis idėjomis į 2016 m. Seimo rinkimus būtų ėjusi LVŽS, jeigu ne Sauliaus Skvernelio pasirinkimas priimti R. Karbauskio pasiūlymą tapti partijos vedliu. Prisijungus būsimajam premjerui, tikrai nebuvo logiška išskirtinai tapatintis su agrarine ar žaliąja politika, nes S. Skvernelis sunkiai būtų radęs savo amplua.
Todėl nėra keista, jog daugelis tikėjosi, kad „valstiečiai“ dar būdami valdančioji partija ims skilti į skirtingas stovyklas – R. Karbauskio ir S. Skvernelio. Taip neįvyko, nors kaip dažniausiai ir nutinka valdančiosioms frakcijoms, keli nariai nubyrėjo. Vidinės įtampos bene labiausiai išryškėjo dabar, kai LVŽS dirba opozicijoje. R. Karbauskis surado aiškiai apibrėžtą nišą savo partijai, kurios ketina laikytis. Ir pliuralizmas nebebus pageidaujamas, nors vidinės demokratijos trūkumo problema ne kartą buvo keliama ir praeityje.

Šie procesai – savo politinės nišos išsigryninimas ir R. Karbauskio vienvaldiškumo stiprėjimas, tarpusavyje glaudžiai susiję. Partijos lyderis nori, kad partija būtų tokia, kurioje jo galios stiprėjimo oponentai vien dėl savo politinių pažiūrų iškristų iš bendro LVŽS konteksto.
Formalus pretekstas veržti kilpą aplink kritikus buvo balsavimas dėl lyčiai neutralios partnerystės įstatymo. Balsuojant Seime pritrūko kelių balsų ir LVŽS tai pateikia kaip savo pergalę, tačiau ne visi frakcijos nariai balsavo vieningai. Demokratinėse šalyse įprasta prieš parlamentinius balsavimus frakcijose nuspręsti dėl to, ar balsavimas bus laisvas, ar frakcija balsuos vieningai palaikydama kurią nors poziciją. Visgi, nesistemingi atskirų narių nusižengimai frakcijos valiai paprastai praleidžiami pro pirštus. LVŽS atveju daugumos pozicijai prieštaravo trys parlamentarai: Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė ir Lukas Savickas (pastarieji du tėra frakcijos, o ne partijos nariai).
R. Karbauskis, neminėdamas pavardžių, „valstiečių“ suvažiavime sakė, kad kai Seimas grįš prie klausimo, „tiems žmonėms, kurie balsuos už šitą įstatymą, ne vieta mūsų frakcijoje“. T. Tomilinas, planavęs kovoti dėl didesnės vidinės demokratijos ir siekti LVŽS pirmininko posto, galiausiai buvo pašalintas iš partijos.
LVŽS suvažiavimas liepos viduryje patvirtino pokyčius renkant partijos pirmininką. Nors nuo šiol jį galės rinkti visi partijos nariai, tačiau įvestas ketverių metų narystės partijoje cenzas kandidatams, o pirmininko pavaduotojai bus tvirtinami pirmininko, o ne skyrių teikimu. Naujas cenzas aiškiai nubrėžtas siekiant R. Karbauskį saugoti nuo galimos konkurencijos iš S. Skvernelio. Jeigu šis politikas net ir nutartų tapti LVŽS nariu, į pirmininkus pretenduoti galėtų ne anksčiau negu 2024 m.
Naujas cenzas aiškiai nubrėžtas siekiant R. Karbauskį saugoti nuo galimos konkurencijos iš S. Skvernelio. Jeigu šis politikas net ir nutartų tapti LVŽS nariu, į pirmininkus pretenduoti galėtų ne anksčiau negu 2024 m.

Pastaruoju metu įtampa tarp šių „valstiečių“ vedlių išaugo. Klausimai vienas kitam uždavinėjami per žiniasklaidą. R. Karbauskis mėgina įtvirtinti LVŽS kaip pro-prezidentinės partijos reputaciją, o S. Skvernelis, net ir būdamas opozicijos lyderiu, kai kuriais klausimais stoja į valdančiųjų, o ne prezidento pusę. Nesutarimų yra ir daugiau – S. Skvernelis opozicijos vardu siūlo dėl migrantų krizės įvesti nepaprastąją padėtį, o R. Karbauskis tai vadina asmenine politiko, o ne opozicijos nuomone. Buvęs premjeras kritikavo ir T. Tomilino pašalinimą.
S. Skvernelio dreifavimas nuo LVŽS galimai susijęs ir su asmeniniais skaičiavimais dėl politinės ateities. LVŽS tempė laiką dėl opozicijos bendradarbiavimo susitarimo, kuris buvo asmeniškai svarbus S. Skverneliui. Jo teikti kandidatai nebuvo įtraukti į šešėlinį LVŽS ministrų kabinetą. Tai aiškiai rodo, kad R. Karbauskis mažų mažiausiai nėra tikras dėl to, ar senasis tandemas vis dar naudingas. Nors vertybiniai posūkiai vargu ar būtų kliūtis buvusiam premjerui likti susisaisčiusiam su LVŽS, bet jis pats supranta, kad asmeninės pozicijos „valstiečių“ stovykloje gerokai susvyravo ir todėl reikia tirti kitas politinės karjeros galimybes.
LVŽS šiuo metu reitinguose koja kojon žengia su Tėvynės sąjunga (TS-LKD). Lyčiai neutrali partnerystė, Stambulo konvencijos ratifikavimas, kuriuos palaiko valdantieji, stipriai poliarizuoja visuomenę. Aiškiau apibrėždamas LVŽS vertybes ir kovodamas su valdančiaisiais LVŽS lyderis tikisi dar labiau sustiprinti savo partijos pozicijas. TS-LKD pozicijos vertybiniais klausimais vis arčiau centristinių, būtent į apleistą nišą dešinėje ir taikosi R. Karbauskis.
R. Karbauskio vizija aiški – LVŽS kaip prezidentą palaikanti politinė partija, atstovaujanti vertybiškai dešiniesiems Lietuvos piliečiams, ekonomikoje labiau dreifuojanti į populistinę kairę, mėginanti išpešti maksimalios naudos iš kiekvieno valdančiųjų paslydimo ir besinaudojanti visuomenės susipriešinimu (bei turbūt migrantų korta). Tai labai primena formulę, kurią naudodama į valdžią 2015 m. grįžo Lenkijos „Teisės ir Teisingumo“ partija. Šiuo metu šis receptas LVŽS atrodo perspektyvesnis už išbandytus anksčiau – agrarinį, žaliąjį ar profesionalų.

Komentarai

neber jokių konservatorių - Anūkas partiją pavertė marksistine socialistine proBriuseline valdžios partija tik per savo bukumą kala paskutiius vinis į partijos grabą Gabrriuko reitingas - kaip Tamašefkio su Cytacka. čia partijos pirmininko ir ministro! būt juokinga, jei nebūt taip rimta...
Rodyti mažiau
Senolis - Vaikeli tavo analizė lygi nuliui man tik nepatinka kad šiuolaikinis jaunimas yra ugdomas įdarbinant konservatorius aš tau pažadu kad ieškančius rinkimus laimės valstiečiai su trenksmu
Ateitis priklauso jaunimui - O ne senolių komuniagų genetiniam planktonui, kuris stena, perdžia, bet dar gyvas. Taip, kad 16-ųjų sekmės kolxozas niekada nepakartos. Nes tai – praeitis. Kaip ir senoliai."

Politinis elitas apgauna rinkėjus

 „Mart Trasberg ir Hector Bahamonde iš Wake Forest universiteto ir Čilės Universidad de O'Higgins, knygos„ Įtraukiančios institucijos, nevienodi rezultatai: demokratija, valstybės pajėgumai ir pajamų nelygybė “autoriai, elektroniniame laiške nurodė, kad perskirstymą yra ypač sunku pasiekti pažangioje demokratijoje, tokioje, kokia veikia JAV: padidėjusi nelygybė dėl rinkos procesų daro spaudimą fiskalinei politikai, todėl sunku padidinti perskirstymą per mokesčius ir pervedimus. 

Didėjant užsienio investicijų srautams ir labiau išsivysčiusiems finansų sektoriams, vidaus ir tarptautinis įmonių ir finansų elitas tampa stipresniais vidaus politikos veikėjais. 

Atsižvelgiant į tai, kad šie pokyčiai vyksta lėtai ir didėja laipsniškai, neorganizuoti rinkėjai negali balsuoti už didesnį pajamas sutelkiančio elito apmokestinimą. Žinoma, greičiausiai veikia kiti mechanizmai: politinis elitas apgaudinėja rinkėjus balsuoti tapatybės klausimais, kurie nėra susiję su socialiniu ir ekonominiu perskirstymu“.

Lietuvoje skandinavų bankai konservų ir liberalų rankomis daro, ką nori. Kelia būsto kainas, kartu lobdami iš būsto paskolų.  Naikina Lietuvos universitetus, lobdami iš paskolų studentams.

Political elites trick voters

"Mart Trasberg and Hector Bahamonde, of Wake Forest University and the Universidad de O’Higgins in Chile, authors of “Inclusive institutions, unequal outcomes: Democracy, state capacity, and income inequality,” pointed out in an email that redistribution is exceptionally hard to achieve in an advanced democracy like the one in operation in the United States:

The increase in inequality through market processes puts pressure on fiscal policy, making it difficult to increase redistribution via taxes and transfers. With increasing foreign investment flows and more developed financial sectors, domestic and international corporate and financial elites become stronger actors in domestic politics. Given that these changes are slow-moving and incremental, disorganized voters are not able to vote for a higher taxation of income-concentrating elites. Of course, other mechanisms are likely at play: political elites trick voters to vote on identity issues that do not concern socio-economic redistribution."

In Lithuania, Scandinavian banks do what they want with conservatives and liberal hands. Raise housing prices while getting rich from mortgages. Destroy Lithuanian universities while getting rich from student loans.