20 percent Soil Affected by Erosion - What Will Large Companies Do? They Will Continue to Hang Pasta on Our Ears

  "Farmers are inevitably forced to reduce their use of fertilizers: these are the principles underpinning the European Union 's policy on sustainable agriculture.

 

    According to experts, about 20 percent of the soil used for agriculture is already destroyed by erosion, and without changing anything, both farmers and consumers would feel the painful consequences in three to four years, the report said.

 

    The biggest challenge is how to not only maintain stable yields but also improve results by reducing the use of fertilizers and pesticides. According to entrepreneurs, smart solutions and cooperation between farmers are crucial for more sustainable agriculture. Agricultural market participants and experts will share their experience and find innovative solutions in discussions at the biggest business event of the year on the Internet, the Lithuanian Business Forum.

 

    Dusting fields - the effect of soil erosion

 

    Virginijus Beinoras, a member of the Lithuanian Association of Sustainable Agriculture, says that everyone can see the effect of soil erosion.

 

    "It is especially clear that the soil is damaged when huge clouds of dust rise into the sky while preparing the soil for sowing. Particles rising into the air mean that there is a decrease in the amount of binder, organic matter, in the upper part of the soil.

 

    In this way, part of the soil is lost every year: it is blown up and washed away by rain. When the soil lacks the necessary substances, especially organic carbon, the land degrades and you do not grow a good crop on unhealthy soil,” - explains V. Beinoras.

 

    According to the interviewee, scientists estimate that about 20 percent of the soil in Lithuania is ruined.

 

    "Farmers are now in a vicious circle: in order to compensate for the loss of crop due to degrading soil, they often opt for more intensive fertilization, plowing, and forget the basic principles of crop rotation," says a member of the Sustainable Agriculture Association.

 

    According to Arnas Radzevičius, the head of the agro-precision technology department of Agrokoncernas, it is obvious that in three to four years, without changing anything, everyone would feel the effect of land degradation: yields would decrease and Lithuanian agricultural products would become more expensive. (Poland would continue to save us from starvation. (K.)) However, according to the interlocutor, Lithuanian farmers are currently trying to maintain the properties of the soil, and we can see such rapid degradation only where the soil is deliberately depleted. (Everywhere else everything is just dandy... (K.))

 

    "It should be borne in mind that agriculture is not only the production of products, the results of this sector also affect the transport sector, the energy sector, the fuel market, the activities of scientific laboratories and various other areas. If the situation of farmers deteriorates significantly, it will affect almost everyone,” - notes A. Radzevičius.

 

 

    The tools are different, the goal is the same

 

    Although the requirements of the European Union's green rate to use less fertilizer are a challenge for farmers, according to Mr Beinor, the end result could be good. "If it is decided to reduce the amount of mineral fertilizers and chemicals, it is necessary to follow several basic rules: 1 - minimal movement of the soil, 2 - to expand crop rotation, 3 - to ensure surface cover with growing plants and their residues, 4 - to take care of soil biodiversity. Only by applying a complex solution, not only the soil, but also the “food” grown in it will be of better quality and healthier,” - says a member of the Association of Non-Predatory Sustainable Agriculture.

 

    According to the specialist, it would be most effective to save the soil and allow it to recover without working the damaged areas at all. "Leaving natural meadows in such fields would allow the soil to recover over time: degradation and the effects of erosion would be reduced. Reducing intensive production in the damaged areas would reduce water pollution - rivers, lakes, the Baltic Sea. Restricting the activities of several thousand farmers would protect the health of millions of people, not to mention the survival of billions of soil creatures,” - says V. Beinoras.

 

    Justinas Taruška, moderator of the Lithuanian Business Forum's discussions on the challenges for agriculture, points out that it is impossible to completely abandon fertilizers and pesticides and engage in organic farming alone. "Yields would fall drastically, agricultural products would become unaffordable for many, and we would face huge social problems," he said.

 

    J. Taruška, the head of Nando, one of the largest producers of surfactants and microbiological products in the Baltic States, points out that measures to reduce the use of fertilizers are already in place. "We develop products to help farmers conserve the soil and grow the same crop at lower cost. Appropriate chemical engineering products help farmers to spread plant protection products more evenly through pesticide spraying. measures to control weeds or diseases in a targeted manner. Natural good bacteria help plants to absorb the necessary macro and micro elements, as well as improve soil structure, better absorb fertilizer products and compensate for their lower rates in the event of a shortage of fertilizers,” - explains J. Taruška. The interviewee adds that the sales of the company's products grew 3 times last year, this year the growth is forecasted 2-3 times more. (When there is no organic matter in the soil, there is no work for J. Taruška's good bacteria there either. (K.))

 

    Smart solutions would help

 

    Jonas Bakšys, Business Development Director of Linas Agro Group, points out that smart solutions that need to be improved are crucial for sustainable farming. "The use of digital tools is now important in agriculture: farm data management programs are being used to calculate as accurately as possible how much and what resources are needed to cultivate the soil and harvest the required amount. Only by collecting and analyzing data can better economic results be assessed, decided and predicted. "Linas Agro Group is developing an easy-to-use, Lithuanian smart app "Geoface" for the needs of our country's farms," - ​​says J. Bakšys. . (When there is no organic matter in the soil, J. Bakšys' "Geoface" does not work there either. (K.))

 

    Secondly, A. Radzevičius, the representative of Agrokoncerno, adds that it is very difficult to attract smart technology specialists to the agricultural sector, which would help to develop innovations.

 

    The director of business development of Linas Agro Group blames lack of the cooperation of farmers themselves. "Lithuanian farmers do not compete with each other. The main competition is in the international market. Therefore, in order to achieve better results in the local agricultural sector, it is important to share success stories with each other, and especially - failures, mistakes that we could not repeat again, ”notes J. Bakšys.

 

    A. Radzevičius adds that currently individual farms are taking individual initiatives on how to work more sustainably and efficiently, but revolutionary solutions could be found by sharing. (Great, revolution is just around the corner… (K.))

 

    Business representatives, scientists and experts will look for solutions to the most important challenges in the field of agriculture and will share their experience at the largest business event of the year on the Internet, the Lithuanian Business Forum. In total, the participants of the forum will hear more than 300 presentations and discussions from business, economics and management leaders on February 23-25.”

 

 

20 proc. dirvožemio paveikti erozijos – ką darys didieji agrokoncernai? Toliau kabins mums ant ausų makaronus

"Ūkininkai neišvengiamai priversti mažinti naudojamų trąšų kiekius: tokius principus numato Europos Sąjungos tvarios žemdirbystės politika. Patys žemės ūkio rinkos dalyviai vienbalsiai sutaria, kad pernelyg gausus tręšimas ir pesticidų naudojimas ne tik daro neigiamą poveikį aplinkai, bet ir alina dirvožemį.

Anot specialistų, jau dabar apie 20 procentų žemės ūkiui naudojamo dirvožemio yra sunaikinta erozijos, o nieko nekeičiant, per trejus – ketverius metus skaudžias to pasekmes pajustų ir ūkininkai, ir vartotojai, rašoma pranešime.

Didžiausias iššūkis – kaip, mažinant trąšų ir pesticidų naudojimą, ne tik išlaikyti stabilų derlingumą, bet ir pagerinti rezultatus. Siekiant tvaresnės žemdirbystės, pasak verslininkų, itin svarbūs išmanūs sprendimai ir ūkininkų bendradarbiavimas. Žemės ūkio rinkos dalyviai ir ekspertai dalinsis patirtimi ir inovatyvių sprendimų ieškos diskusijose didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume.

Dulkantys laukai – dirvožemio erozijos efektas

Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys Virginijus Beinoras pasakoja, kad dirvožemio erozijos efektą galime pamatyti kiekvienas.

„Ypač gerai matosi, kad dirvožemis pažeistas, kai, ruošiant dirvą sėjai, į dangų kyla milžiniški dulkių debesys. Į orą kylančios dalelės reiškia, kad viršutinėje dirvožemio dalyje yra sumažėjęs rišamosios medžiagos, organikos kiekis.

Taip dalis dirvožemio kasmet prarandama: išpustoma, nuplaunama lietaus. Kai dirvožemiui trūksta reikalingų medžiagų, ypač organinės anglies, žemė degraduoja, o nesveikoje dirvoje gero derliaus neužauginsi“, – paaiškina V. Beinoras.

Anot pašnekovo, mokslininkų skaičiavimais, Lietuvoje pažeista apie 20 procentų dirvožemio.

„Dabar ūkininkai įsisukę į užburtą ratą: siekdami kompensuoti dėl degraduojančio dirvožemio prarandamą derlių, dažnai renkasi intensyvesnį tręšimą, laukų arimą, pamiršta pagrindinius sėjomainos principus“, – sako tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.

Pasak „Agrokoncerno“ agro tiksliųjų technologijų skyriaus vadovo Arno Radzevičiaus, akivaizdu, kad, nieko nekeičiant, per trejus – ketverius metus visi pajustų žemės degradacijos efektą: mažėtų derlingumas, lietuviška žemės ūkio produkcija smarkiai brangtų. (Nuo bado mus ir toliau gelbėtų Lenkija. (K.)) Tačiau, anot pašnekovo, Lietuvos žemdirbiai šiuo metu stengiasi išlaikyti dirvožemio savybes ir tokios sparčios degradacijos atvejus galime pamatyti tik ten, kur dirva sąmoningai alinama.

„Reikėtų nepamiršti, kad žemės ūkis nėra vien produkcijos auginimas, šio sektoriaus rezultatai veikia ir transporto sritį, energetikos sektorių, degalų rinką, mokslinių laboratorijų veiklą ir įvairias kitas sritis. Jei ūkininkų padėtis smarkiai pablogės, tai atsilieps kone visiems“, – pastebi A. Radzevičius.

Priemonės skiriasi, tikslas – tas pats

Nors Europos Sąjungos žaliojo kurso reikalavimai naudoti mažiau trąšų, pasak V. Beinoro, ūkininkams – iššūkis, tačiau, esą, galutinis rezultatas gali būti geras. „Nutarus mažinti mineralinių trąšų, chemikalų kiekius, būtina laikytis kelių pagrindinių taisyklių: 1 – minimaliai judinti dirvą, 2 – išplėsti kultūrų sėjomainą, 3 – užtikrinti paviršiaus padengimą augančiais augalais ir jų liekanomis, 4 – pasirūpinti biologine dirvožemio įvairove. Tik pritaikius kompleksinį sprendimą, ne tik dirvožemis, bet ir jame auginamas „maistas“ bus kokybiškesnis ir sveikesnis“, – sako neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys.

Specialisto teigimu, dirvožemį tausoti, leisti jam atsigauti, efektyviausia būtų visiškai nedirbant pažeistų plotų. „Tokiuose laukuose palikus natūralias pievas, dirvožemis per kurį laiką atsigautų: sumažėtų degradacija, erozijos padariniai. Sumažinus pažeistuose plotuose intensyvią gamybą, būtų mažiau teršiami vandenys – upės, ežerai, Baltijos jūra. Dėl kelių tūkstančių ūkininkų veiklos apribojimo, būtų apsaugota milijonų žmonių sveikata, jau nekalbant apie milijardų dirvožemio gyvių išlikimą“, – sako V. Beinoras.

Lietuvos verslo forumo diskusijų apie iššūkius žemės ūkiui moderatorius Justinas Taruška atkreipia dėmesį, kad visiškai atsisakyti trąšų ir pesticidų, verstis vien ekologine žemdirbyste, neįmanoma. „Derliaus apimtys sumažėtų drastiškai, žemės ūkio produktai taptų daugeliui neįperkami, taigi susidurtume su milžiniškomis socialinėmis problemomis“, – sako pašnekovas.

Vienos didžiausių paviršiaus aktyviųjų medžiagų ir mikrobiologinių produktų gamintojos Baltijos šalyse „Nando“ vadovas J. Taruška atkreipia dėmesį, kad priemonių, padedančių mažinti trąšų naudojimą, jau yra ir jos populiarėja. „Kuriame produktus, kad padėtume ūkininkams tausoti dirvožemį, ir su mažesniais kaštais užauginti tą patį derlių. Atitinkami chemijos inžinerijos produktai, atliekant pesticidų purškimus padeda ūkininkams tolygiau paskleisti augalų apsaugos priemones, kad medžiagos tikslingai kovotų su piktžolėmis ar ligomis. Natūralios gerosios bakterijos padeda augalams pasisavinti reikalingus makro ir mikro elementus, taip pat gerina dirvožemio struktūrą, geriau įsisavinti tręšimo produktus ir esant trąšų trūkumui kompensuoti jų mažesnes normas“, – paaiškina J. Taruška. Pašnekovas priduria, kad įmonės produkcijos pardavimai praėjusiais metais augo 3 kartus, šiemet prognozuojamas augimas 2–3 kartus. (Kai dirvoje nėra organinės medžiagos, tai ir J. Taruškos gerosioms bakterijos ten nėra darbo. (K.))

Padėtų išmanūs sprendimai

Bendrovės „Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius Jonas Bakšys atkreipia dėmesį, kad siekiant tvaraus ūkininkavimo, itin reikšmingi išmanūs sprendimai, kurie turi tobulėti. „Dabar žemdirbystės srityje svarbus skaitmeninių įrankių naudojimas: pasitelkiamos ūkio duomenų valdymo programos, leidžiančios kuo tiksliau apskaičiuoti, kiek ir kokių resursų reikia naudoti, siekiant puoselėti dirvožemį ir išgauti reikiamą kiekį derliaus. Tik kaupiant ir analizuojant duomenis galima įvertinti, nuspręsti ir prognozuoti geresnius ūkio rezultatus. „Linas Agro Group“ kaip tik vysto lengvai naudojamą, lietuvišką išmaniąją programėlę „Geoface“, skirtą mūsų šalies ūkių poreikiams “, – sako J. Bakšys. . (Kai dirvoje nėra organinės medžiagos, tai ir J. Bakšio „Geoface“ ten nėra darbo. (K.))

Antrindamas, „Agrokoncerno“ atstovas A. Radzevičius priduria, kad labai sudėtinga į žemės ūkio sektorių prisitraukti išmaniųjų technologijų specialistų, kurie padėtų vystyti inovacijas.

 

„Linas Agro Group“ verslo plėtros direktorius pasigenda pačių ūkininkų bendradarbiavimo. „Tarpusavyje Lietuvos ūkininkai nekonkuruoja. Pagrindinė konkurencija – tarptautinėje rinkoje. Dėl to, siekiant geresnių rezultatų vietos žemdirbystės sektoriuje, svarbu dalintis vieniems su kitais sėkmės istorijomis, o ypač – nesėkmėmis, klaidomis, kurių galėtume nebekartoti“, – pastebi J. Bakšys.

A. Radzevičius priduria, kad šiuo metu atskiri ūkiai imasi pavienių iniciatyvų, kaip dirbti tvariau ir efektyviau, bet susitelkus būtų galima rasti revoliucingų sprendimų. (Valio, revoliucija jau už kampo… (K.))

Svarbiausiems žemės ūkio srities iššūkiams verslo atstovai, mokslininkai ir ekspertai sprendimų diskusijose ieškos ir patirtimi dalinsis didžiausiame metų verslo renginyje internete, Lietuvos verslo forume. Vasario 23–25 dienomis forumo dalyviai iš viso išgirs daugiau nei 300 verslo, ekonomikos bei vadybos sričių lyderių pranešimų ir diskusijų.”

JAV naujienos: viduriniajai klasei tampa vis sunkiau nusipirkti namus

  „Pandemijos metu svajonė turėti būstą tapo sunkiau pasiekiama viduriniosios klasės amerikiečiams.

 

    Remiantis pirmadienį paskelbtu Nacionalinės nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos tyrimu, dėl padidėjusių namų kainų ir staigaus parduodamų namų skaičiaus sumažėjimo daugeliui amerikiečių tapo sunkiau pirkti būstą, palyginti su tuo, kas buvo prieš dvejus metus.

 

    Praėjusių metų pabaigoje rinkoje buvo apie 411 000 namų mažiau, kurie buvo laikomi įperkamais namų ūkiams, uždirbantiems nuo 75 000 dolerių iki 100 000 dolerių per metus, nei prieš pandemiją. 2019 m. pabaigoje buvo vienas skelbimas, kuris buvo įperkamas kiekvienam 24 namų ūkiams šioje pajamų grupėje. Iki 2021 m. gruodžio mėn. šis skaičius buvo vienas skelbimas 65 namų ūkiams.

 

    Tyrimas, pirmasis tokio pobūdžio NAR, apskaičiavo įvairių pajamų lygių įperkamumą, darant prielaidą, kad namų ūkiai naudoja 30 metų fiksuotos palūkanų normos hipoteką ir neišleidžia daugiau, nei 30 % savo pajamų būsto išlaidoms, įskaitant mokesčius ir draudimą.

 

    Skirtingai nuo tradicinių būsto įperkamumo priemonių, kurios paprastai lygina būsto išlaidas su pajamomis ir hipotekos palūkanų normomis, NAR tyrime taip pat buvo atsižvelgta į parduodamų namų inventorių skirtingiems kainų taškams. Tyrimas parodė, kad būsto įperkamumas per pastaruosius dvejus metus pablogėjo visiems, išskyrus pačius turtingiausius amerikiečius, o mažėjantis namų skaičius rinkoje apsunkino būsto įsigijimą visose pajamų grupėse.

 

    Pandemija suaktyvino būsto rinką, nes pirkėjai siekė pasinaudoti žemomis hipotekos palūkanomis ir persikelti į didesnius namus. Tačiau parduodamų namų pasiūla, kuri ir taip buvo neįprastai maža prieš pandemiją, smarkiai sumažėjo. Namų statybos veikla sulėtėjo ir daugelis potencialių pardavėjų nenorėjo parduoti.

 

    Vidurinės klasės amerikiečių perkamoji galia smarkiai sumažėjo.

 

    Namo nuosavybė buvo tradicinis būdas daugeliui amerikiečių šeimų susikurti gerovę. Ekonomistai teigia, kad vis daugiau būsto pirkėjų neįperka, todėl jų nesugebėjimas nusipirkti gali turėti ilgalaikių pasekmių būsimoms santaupoms. Sparčiai augančios nuomos kainos taip pat gali apsunkinti gyvenimą pirkėjams, kurie nesutaupo pinigų, kad ateityje galėtų patekti į būsto pirkimo rinką.

 

    „Sunku, kai abiejų variantų įperkamumas taip greitai mažėja“, – sakė Skylaras Olsenas, pagrindinis hipotekos finansavimo startuolio „Tomo Networks“ ekonomistas, kalbėdamas apie būsto ir nuomos kainas. „Tai tik dar labiau apsunkins būsimos gerovės kūrimą“.

 

    Remiantis 2020 m. pajamų duomenimis, dviejų asmenų namų ūkiuose Pew tyrimų centras mano, kad tie, kurių namų ūkio pajamos yra nuo 43 399 dolerių iki 130 198 dolerių, priklauso vidurinei klasei.

 

    Namų ūkiai, uždirbantys nuo 75 000 dolerių iki 100 000 dolerių, gruodį galėjo sau leisti nusipirkti 51 % aktyvaus būsto atsargų, o 2019 m. gruodį buvo 58 %. Šis 7 procentinių punktų sumažėjimas buvo antras pagal dydį nuosmukis tarp visų pajamų namų ūkių, mažesnis, negu uždirbančių nuo 100 000 iki 125 000 JAV dolerių, kuriems įperkamumas sumažėjo 8 procentiniais punktais iki 63% skelbimuose išvardytų namų.

 

    Parduodamų arba pagal sutartis parduodamų namų skaičius gruodžio pabaigoje sumažėjo iki 910 000, o tai yra žemiausias lygis nuo tada, kai NAR pradėjo stebėti bendrą esamų namų inventorių 1999 m.

 

    „Galų gale yra mažiau namų, kuriuos galite sau leisti“, - sakė Nadia Evangelou, vyresnioji ekonomistė ir NAR prognozavimo direktorė. „Turite mažiau galimybių“.

 

    Rekordiškai žemos hipotekos palūkanų normos padėjo kompensuoti per pastaruosius dvejus metus kilusių būsto kainų poveikį. Ir nors įperkamumas nukrito iki žemiausio lygio nuo 2008 m., namų ūkiams įsigyti būstą šiandien vis dar yra labiau prieinama, nei buvo per bumą 2000-ųjų pradžioje.

 

    Courtney ir Timas Haadsma, gyvenantys Grand Rapidse, Michailo valstijoje, ir praėjusiais metais uždirbę apie 100 000 dolerių, yra vienoje iš pajamų grupių, kurios per pandemiją labiausiai prarado būsto įperkamumą. Pirmojo būsto pora pradėjo ieškoti daugiau, nei prieš metus. Pralaimėję apie 20 pasiūlymų, jie vis dar ieško namų.

 

    „Tai, kam ruošėmės prieš dvejus metus, visiškai skiriasi nuo rinkos, kurioje esame šiandien“, – sakė 25 metų M. Haadsma.

 

    Haadsma šeima neteko darbo 2020 m. Iš pradžių jie norėjo išleisti apie 200 000 dolerių pirmajam namui, kad įsitikintų, jog taip pat galėtų sutaupyti pensijai. Jie susirado naujų darbų ir, pralaimėję daugybę pasiūlymų, padidino savo biudžetą iki 300 000 dolerių.“ [1]

 

1. U.S. News: Middle Class Gets Priced Out of Homes
Friedman, Nicole. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 08 Feb 2022: A.2.