Investors Want More Data on Workforces

"Two years into the pandemic, healthcare fund manager Justin Segalini is trying to keep track of staffing levels at the hospitals, nursing companies and pharmacies he invests in. He peppers management teams with questions about quit rates, wages and salaries -- human-capital indicators few companies report.

"I'm looking for these data points and they're not easy to find," said Mr. Segalini, manager of a $1.2 billion healthcare-services stock fund at Fidelity Investments. "There's no requirement for the companies to report the data."

Workers are increasingly important to forecasting corporate profitability, but investors receive little information about them. More large companies, such as General Motors Co., include some workforce statistics in annual sustainability reports, but the data aren't standardized. Almost none quantify such information in quarterly or annual financial statements.

Labor shortages, which hit hospitals especially hard this winter, also are affecting industries including retail, leisure, education and technology, forcing employers to increase worker pay. The phenomenon some call the Great Resignation is contributing to runaway inflation and forcing Wall Street to reckon with a problem that has been building for years.

"CEOs make these wonderful flowery statements about people being their greatest assets," said Jeff Higgins, founder of workforce consulting firm the Human Capital Management Institute. "Why aren't people on the balance sheet if they are the most important asset?"

Most public companies report the value of their property, accounts receivable and inventory but not human capital -- the worth of their workers' skills, loyalty, training and other characteristics. Investors want employers to consistently report specific data points using standardized measurements so they can compare companies.

Some fund managers are using big data, scouring websites such as Glassdoor and LinkedIn to estimate workforce trends in the companies they cover and the economy as a whole. Others are reiterating longstanding calls for regulation that would force companies to report employee data, including pay, training, job satisfaction, demographics and hiring and promotion rates.

California Public Employees' Retirement System, the country's largest pension plan, is a leader of the campaign for mandatory reporting. The pandemic has highlighted how critical human-capital risks are to companies and their investors, a Calpers spokeswoman said.

Of the 100 largest U.S. employers, 58% don't disclose the salaries and benefits paid to their workforce, 85% don't disclose turnover and 97% don't disclose promotion rates, a measure of job satisfaction, according to nonprofit group JUST Capital. The few companies that report human-capital statistics often do so using inconsistent methodologies that prevent easy comparison.

The Securities and Exchange Commission is expected to unveil a rule in coming months requiring disclosure of standardized human-capital data.

"I think they have a strong sense of urgency because of the pandemic and also because of the Great Resignation," said Mr. Higgins.

American workers quit at a record pace in November, and the high turnover could last for years, forcing employers to pay more to keep their staff. Wages for Americans age 16 to 24 rose in December at the fastest pace in records back to 1997, according to the Federal Reserve Bank of Atlanta.

Maegan Olmstead and Michael Sullivan, a couple in their 20s living in Denver, quit their jobs during the pandemic. Mr. Sullivan left a customer-service position at money manager Janus Henderson Investors in 2020 for a medical-sales job with a better salary and growth potential, he said. Ms. Olmstead, a journalist, resigned in December from a local newspaper because of the long hours and low wages, she said. She landed offers from three media companies in January, accepting one that will boost her earnings, she said.

"Over the last few months I've been seeing a lot more job openings and reading news about a lot of people quitting," Ms. Olmstead said. "It was such a weight off my shoulders when I walked away from that job."

Data scientists at Neuberger Berman Group LLC have combed through 380 million employee profiles to assess how well companies retain employees, said portfolio manager Hari Ramanan.

The data showed that food-delivery company DoorDash Inc. retained drivers better than competitors by giving them more flexibility to work for multiple employers, he said. It also pinpointed unusually high employee engagement at Dutch chemicals distributor IMCD NV, information he used to help forecast turnover and profitability.

"For us it's about figuring out which companies are better positioned to handle employee turnover," Mr. Ramanan said.

The SEC has long required companies to report their number of employees and in 2020 instructed them to add human-capital measures they deemed material to understanding their businesses. Some companies define the broad financial relevance of human capital but don't measure it the way they account for property or equipment, which are less important as the economy shifts to services from manufacturing.

The 2020 tweak "did not meaningfully increase company disclosures even in the face of the pandemic," the Calpers spokeswoman said.

Commission staff have been working on a rule that would mandate additional disclosures around human capital since SEC Chairman Gary Gensler took office last April. The new requirements would likely be mandatory for public companies and could touch on turnover, skills and development training, compensation, benefits as well as workforce demographics including diversity, and health and safety, he has said.

Companies including FedEx Corp., GM and UnitedHealth Group Inc. opposed such prescriptive measures when the SEC last contemplated them in 2019, according to letters the companies sent the regulator.

With Congress struggling to pass progressive legislation, Mr. Gensler is using the SEC's authority to set disclosure requirements for public companies and fund managers to push forward several Democratic policy priorities. He is under pressure to get politically sensitive rules out the door soon with Democrats at risk of losing their thin majorities in Congress after November's midterm elections.

"You're trying to force uniformity where there may not be," Republican SEC commissioner Hester Peirce said, noting that workforces vary based on industry and geographic location. The company "that doesn't fit within those nice little boxes we set out, can't paint the picture of how it's actually thinking about human capital," she said.

For investors like Fidelity's Mr. Segalini, the prospect of more-detailed disclosure is cause for excitement.

"I'd love to know the breakdowns of employee pay," Mr. Segalini said. "To be fair, a good starting point would be turnover across the entire workforce. I don't want to get too greedy."" [1]

1. Investors Want More Data on Workforces
Wirz, Matt; Kiernan, Paul. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 18 Feb 2022: B.1. 

 

"G. Nausėda: Baltarusija gali tapti branduolinių raketų dislokavimo vieta."

Tai sveikinam ponus Nausėdą, Landsbergius ir kitus mus valdančius. Tai jūs stūmėte iš visų jėgų Batką į Rusijos glėbį. Dabar prie Vilniaus turėsime jūsų darbo vaisių. Kur jūsų galvos, strategai jūs nelaimingi. Netinkant jūs valstybei valdyti. Pasiieškotumėt kokio nors jums padoresnio darbo.



 

Ieškant Kinijos ir Rusijos ašies standartų

“Išlikę debatų ir pasisakymų fragmentai leidžia spėti, kad Konfucijumi (551–479 m. pr. Kr.) vadintas asmuo ir kai kurie jo pasekėjai tikėjo žmogaus prigimties taurumu ir ilgalaike kilnaus bei doro elgesio nauda bendruomenės gyvenimo kokybei. "Kas valdo pagal dorovines nuostatas, tas panašus į Šiaurės žvaigždę; ji stovi vietoje, apsupta kitų žvaigždžių", – skelbiama išminčiui priskiriamame posakyje. Savo filosofijoje Konfucijus skyrė mažai dėmesio dievybių garbinimui ir transcendentiniams klausimams. Išminčius veikiausiai manė, jog žmonės turi elgtis dorai vien tam, kad jiems būtų gera gyventi ne kitame, o šiame gyvenime.

 

Konfucianizmui oponavusios legizmo doktrinos atstovai laikėsi kitokios pozicijos. Jie manė, kad daugelis žmonių yra pagedę, tad suvaldyti mases ir užtikrinti stabilumą valstybėje galima tik stipria centralizuota monarcho valdžia, griežtais jo leidžiamais įstatymais ir visa apimančia biurokratine sistema, kuri šiuos priverstų veikti. Prasižengusieji turėtų būti negailestingai baudžiami, o nusipelnę – apdovanojami.

 

Tai buvo neramios dienos, kurioms vėliau kronikininkai suteikė poetiškus "Pavasario ir rudens" bei "Kariaujančių valstybių" periodų vardus. Paskutinieji Zhou dinastijos atstovai tebeturėjo formalų dangiškosios valios mandatą, tačiau šis neteikė jiems jokios realios politinės galios. Jų pirmtakų valdyti kraštai suskilo į daugybę smulkių, tarpusavyje kariaujančių žemių, kurias kontroliuojantys feodalai tvarkė tarsi savas valstybes. Kartais visą "valstybę" sudarydavo kelios trobos, apsuptos vieno įtvirtinimo.

 

Paprasti žmonės tais laikais veikiausiai taip pat troško pastovumo, materialinės gerovės, ramybės ir užtikrintumo dėl ateities, tad daugybė guviu protu apdovanotų individų dienų dienas laužė galvas, siekdami sukurti pačią tobuliausią, visapusišką laimę turinčią atnešti politinės filosofijos doktriną. Konfucianizmui oponavusios legizmo doktrinos atstovai laikėsi kitokios pozicijos. Jie manė, kad daugelis žmonių yra pagedę.

 

Pasakojama, kad tais laikais antruoju išminčiumi po Konfucijaus vadintas Mengzi (372–289 m. pr. Kr.) klajojo po Kinijos žemes ir siūlė jų valdovams filosofo paslaugas. Teigiama, kad jis agitavo už mažus mokesčius, laisvąją prekybą ir netgi iškėlė valstybinio neįgaliųjų bei senolių išlaikymo idėją. Sklando kalbos, kad kai kurie didžiūnai teikėsi jį išklausyti.

 

Manoma, kad būtent tada buvo sukurtas žymusis strategijos veikalas "Karo menas", kurio autorystė priskiriama Sun Tzu (544–496) pramintam išminčiui. Labai norint, šiame veikale galima įžvelgti ne tik konfucianizmo, legizmo, bet ir daoizmo įtaką.

 

Daoizmas – tai dar viena filosofinė doktrina siejama su paslaptingu žmogumi, pramintu Laozi (tikslios gimimo ir mirties datos nežinomos) ir jam priskiriamu veikalu "Daodedzing". Tai žymiai abstraktesnė ir mįslingesnė, religijoms artimesnės filosofinė doktrina, kurioje svarbiausią vaidmenį atlieka "Dao" terminas. Ši sąvoka dažniausiai verčiama, kaip kelias, tačiau negalima atmesti prielaidos, kad doktrinos kūrėjai turėjo omenyje ne kokį nors duobėtą Oliaksandro (1954) rūpesčio išsiilgusį greitkelį, o žmogaus gyvenimo kelią arba natūralią visatos tvarką bei harmoniją.

 

"Karas yra didis valstybės reikalas, mirties ir gyvybės pagrindas, išlikimo ir žūties kelias. Tai privalu apmąstyti ir perprasti. Todėl būtina jį nuosekliai sutvarkyti pagal šiuos penkis veiksnius, sugretinti vertinimus ir nustatyti tikrąjį pobūdį. Pirmasis veiksnys yra Kelias, antrasis – Dangus, trečiasis – Žemė, ketvirtasis – karvedžiai, penktasis – karinės sąrangos ir drausmės įstatymai. Kelias – tai visiška liaudies ir valdovo santarvė, kai žmonės pasiryžę drauge su juo numirti, pasiryžę drauge su juo gyventi ir jiems nebaisūs jokie pavojai. Dangus – tai dviejų pradų in ir jang derinys, šaltis ir kaitra, metų laikų kaita, paklūstanti ir prieštaraujanti pergalei kare", – aiškina Sun Tzu.

 

Bėgant dienoms, stipresni feodalai "prarijo" silpnesnius, tad netrukus susidarė keli itin stiprūs junginiai, kurių gretose iniciatyvą vis labiau perėmė vakaruose įsikūrusi Qin valstybė. "Karas – tai apgaulės kelias. Todėl: jeigu ką nors ir sugebi, tai vis tiek rodyk, jog nesugebi; jeigu ketini šauktis kieno nors pagalbos, tai nuduok, jog nieko pagalbon kviestis neketini; nors priešininkas ir yra arti, apsimesk, kad jis toli; o jeigu priešininkas toli, tai elkis taip, lyg jis būtų čia pat; prisiviliok priešus bandydamas papirkti; sukelk sumaištį ir sutriuškink juos; jeigu jiems nieko netrūksta, būk pasirengęs; jeigu jie stiprūs, pasistenk jų saugotis; jeigu įpykę, sukelk sąmyšį; elkis pagarbiai, kad sukeltum jų puikybę; jeigu jie pailsėję, išvargink; jeigu vieningi, išskirk; pulk tuomet, kai jie nepasirengę; žygiuok pirmyn, kai jie nesitiki", – grubiai ir tiesmukai smogia Sun Tzu.

 

Per mažiau nei dešimt metų (230 –221 m. pr. Kr.) Qin valstybės valdovas Yingas Zhengas (259– 210 m. pr. Kr.) užkariavo savo kaimynų žemes ir, sujungęs jas į vieną tvirtą visumą, pasiskelbė pirmuoju Qin dinastijos imperatoriumi (Qin Shi Huang). Siekdamas įvesti savąją tvarką, naujasis monarchas, padedamas politiko Li Si (280–208 m. pr. Kr.), pradėjo daugybę reformų.

 

Feodalinė sistema buvo panaikinta, o pati imperija suskirstyta į 36 provincijas, kurias valdydavo rotacijos būdu keičiami funkcionieriai.

 

Imperatoriaus pasirinktas legizmas tapo valstybinė ideologija.

 

Konfucianizmas ir kitos doktrinos buvo uždraustos, o jų veikalai ir daugybe kitų knygų – sudeginti. Teigiama, kad savo asmeninei kolekcijai imperatorius pasiliko po vieną uždraustos knygos kopiją, tačiau vėliau šios pražuvo rūmų gaisro metu.

 

Naujoji Kinijos valdžia nustatė vienodus matų vienetus, standartizavo pinigų, įvairių įrankių gamybą, įvedė naujas valstybinės kalbos nuostatas ir net įteisino vienodas vežimo ašių ilgio normas. Pradėta tiesti naujus kelius ir kasti kanalus.

 

Nors po Qin Shi Huang mirties naujoji imperija greitai subyrėjo, pirmojo Kinijos imperatoriaus įtvirtintą valstybingumo modelį perėmė vėliau valdę valdovai.”

 

What statements does the logic of Lithuanian foreign policy thinking imply?

 "If the leaders of the United States, the EU and NATO do not see the threat of China, Belarus or Russia, let us not criticize the Allies for their mistakes and nonsense, but fight these countries alone and set an example for others. As far as the EU and the US are concerned, they have even accused critics of being pro-Russia and repeated the do-it-yourself mantra: before accusing short-sightedness and weakness of our major Western partners, let us turn Lithuania into a paradise of just politics, and  don't criticize Brussels or Berlin.

 

    That is their do-it-yourself mindset. It is usually not suitable for a small non-influential state, at least in the cases discussed. Such a presupposition of foreign policy, considering its inherent gap between reality and ideal, seems like the word "self-service" on the door of a prostitute's apartment."

 

What is the basis of such a stupid Lithuanian foreign policy? The fact that it is popular among the stupidest people in Lithuania. Due to our political division, the votes of those stupidest Lithuanians are enough to elect liberal conservatives to power.

 

Kokius teiginius implikuoja Lietuvos užsienio politikos mąstymo logika?

"Jei JAV, ES, NATO vadovai nemato Kinijos, Baltarusijos ar Rusijos grėsmės, tai nekritikuokime sąjungininkų dėl jų klaidų ir nesąmonių, bet kovokime su jomis vieni ir rodykime pavyzdį kitiems. Šitoks mąstymas pastaruosius porą dešimtmečių nebuvo svetimas liberalkonservatoriams ir jų gerbėjams. Juos erzino kritika ES ir JAV atžvilgiu, jie net kaltino kritikus prorusiškumu ir kartojo „pasidaryk pats“ mantrą: prieš kaltindami netoliaregiškumu ir silpnumu didžiuosius Vakarų partnerius, paverskime Lietuvą teisingos politikos rojumi, o jei to nepadarėme, tai ir nekritikuokime Briuselio ar Berlyno.

Tokia yra jų „pasidaryk pats“ mąstysena. Ji dažniausiai netinka mažai neįtakingai valstybei, bent jau aptartais atvejais. Tokia užsienio politikos prielaida, vertinant jai būdingą atotrūkį tarp tikrovės ir idealo, atrodo kaip užrašas „savitarna“ ant prostitutės buto durų."

Kuo paremta tokia kvaila Lietuvos užsienio politika? Tuo, kad ji populiari tarp kvailiausių Lietuvos gyventojų. Dėl mūsų politinio susiskaldymo, tų kvailiausių Lietuvos gyventojų balsų užtenka, kad išrinkti liberalkonservatorius į valdžią.

Vasario 16-tąją švenčiame laisvę

Prie kiekvieno šventės dalyvio stovi po du policininkus, kurie rimtai nusiteikę, pasiruošę užkimšti burną kiekvienam, kas tik išsižios.

Covid sirgusiems pacientams gali padidėti psichikos sveikatos problemų rizika

„Naujas, didelis tyrimas parodė, kad praėjus metams po užsikrėtimo Covid, žmonėms buvo žymiai didesnė tikimybė, kad jiems bus diagnozuoti psichikos sutrikimai, kurių jie neturėjo, nei tiems, kurie neužsikrėtė.

 

 Socialinė izoliacija, ekonominis stresas, artimųjų netektys ir kitos kovos pandemijos metu prisidėjo prie didėjančių psichikos sveikatos problemų, tokių, kaip nerimas ir depresija.

 

Tačiau ar pats COVID gali padidinti psichikos sveikatos problemų riziką? Didelis naujas tyrimas rodo, kad gali.

 

Tyrime, paskelbtame trečiadienį žurnale The BMJ, buvo išanalizuoti beveik 154 000 Covid sirgusių pacientų Veteranų sveikatos administracijos sistemoje ir palyginta jų patirtis per metus po to, kai jie pasveiko nuo pradinės infekcijos su panašios grupės žmonių, kurie nesusirgo.

 

Tyrime dalyvavo tik tie pacientai, kuriems nebuvo psichikos sveikatos diagnozių ar gydymo mažiausiai dvejus metus iki užsikrėtimo koronavirusu, todėl mokslininkai galėjo sutelkti dėmesį į psichikos diagnozes ir gydymą po koronaviruso infekcijos.

 

Tyrime nustatyta, kad per kelis mėnesius po užsikrėtimo Covid sirgusiems žmonėms buvo 39 procentais didesnė tikimybė, kad jiems buvo diagnozuota depresija ir 35 procentais didesnė tikimybė, kad jiems buvo diagnozuotas nerimas, nei žmonėms, nesirgusiems Covid tuo pačiu laikotarpiu. Covid pacientams 38 procentais dažniau buvo diagnozuoti streso ir prisitaikymo sutrikimai, o miego sutrikimai – 41 procentais dažniau, nei neužkrėstiems žmonėms.

 

„Atrodo, kad per kelis mėnesius po COVID diagnozuojama psichikos sveikatos diagnozių perteklius“, – sakė tyrime nedalyvavęs Oksfordo universiteto psichiatrijos profesorius daktaras Paulas Harrisonas. Jis sakė, kad rezultatai atkartojo kitų tyrimų, įskaitant 2021 m. tyrimą, kurio autorius jis buvo, vaizdą, ir „tai sustiprina atvejį, kad Covid yra kažkas, dėl kurio žmonėms kyla didesnė įprastų psichikos sveikatos sutrikimų rizika“.

 

Duomenys nerodo, kad daugumai Covid sergančių pacientų atsiras psichinės sveikatos simptomų. Tik nuo 4,4 iki 5,6 procento tyrime dalyvavusių asmenų buvo diagnozuota depresija, nerimas ar stresas ir prisitaikymo sutrikimai.

 

„Laimei, tai nėra nerimo ir depresijos epidemija“, – sakė daktaras Harisonas. "Bet tai nėra trivialu".

 

Tyrėjai taip pat nustatė, kad Covid sirgusiems pacientams 80 procentų didesnė tikimybė susirgti pažintinėmis problemomis, tokiomis kaip smegenų rūkas, sumišimas ir užmaršumas, nei tiems, kurie Covid nesirgo. 

 

Tyrime teigiama, kad jiems 34 procentais didesnė tikimybė susirgti opioidų vartojimo sutrikimais, galbūt dėl ​​vaistų, skirtų skausmui malšinti, ir 20 procentų - dažniau susirgti neopioidinių medžiagų vartojimo sutrikimais, įskaitant alkoholizmą.

 

Tyrime nustatyta, kad po užsikrėtimo Covid žmonės 55 procentais dažniau vartojo paskirtus antidepresantus ir 65 procentais dažniau vartojo paskirtus vaistus nuo nerimo, nei amžininkai, nesirgusieji Covid.

 

Apskritai daugiau, nei 18 procentų Covid sergančių pacientų kitais metais buvo diagnozuota neuropsichiatrinė problema arba jiems buvo paskirtas receptas, palyginti su mažiau nei 12 procentų COVID nesergančių pacientų. Tyrime nustatyta, kad Covid pacientai 60 procentų labiau pateko į šias kategorijas, nei žmonės, kurie nesirgo Covid.

 

Tyrimas parodė, kad pacientams, hospitalizuotiems dėl Covid, buvo didesnė tikimybė, kad jiems bus diagnozuotos psichinės sveikatos problemos, nei tiems, kurie serga ne tokia sunkia koronaviruso infekcija. 

 

Tačiau žmonėms, sergantiems lengvomis pradinėmis infekcijomis, rizika vis dar buvo didesnė nei žmonėms, nesergantiems Covid.

 

"Kai kurie žmonės visada ginčijasi, kad "o, gerai, galbūt žmonės yra prislėgti, nes jiems reikėjo vykti į ligoninę ir jie praleido kaip savaitę intensyviosios terapijos skyriuje", - sakė vyresnysis tyrimo autorius dr. Ziyad Al-Aly. VA tyrimų ir plėtros vadovas Sent Luiso sveikatos priežiūros sistema ir klinikinis epidemiologas Vašingtono universitete Sent Luise. „Žmonėms, kurie nebuvo hospitalizuoti dėl Covid-19, rizika buvo mažesnė, bet tikrai reikšminga. Ir daugumos žmonių nereikia guldyti į ligoninę, todėl tai iš tikrųjų yra grupė, atstovaujanti daugeliui žmonių, sergančių Covid-19.

 

Komanda taip pat palygino psichikos sveikatos diagnozes žmonėms, hospitalizuotiems dėl Covid, su tais, kurie buvo hospitalizuoti dėl bet kokios kitos priežasties. „Nesvarbu, ar žmonės buvo paguldyti į ligoninę dėl širdies priepuolių, chemoterapijos ar bet kokių kitų sąlygų, Covid-19 grupė turėjo didesnę riziką“, – sakė dr. Al-Aly.

 

Tyrime dalyvavo 153 848 suaugusiųjų, kurių koronaviruso testas buvo teigiamas nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. sausio 15 d., elektroniniai medicininiai įrašai, kurie išgyveno mažiausiai 30 dienų. Kadangi buvo pandemijos pradžioje, labai nedaugelis buvo paskiepyti prieš užsikrėtimą. Pacientai buvo stebimi iki 2021 m. lapkričio 30 d. Daktaras Al-Aly teigė, kad jo komanda planuoja išanalizuoti, ar vėlesnė vakcinacija nepakeitė žmonių psichinės sveikatos simptomų, taip pat kitų po Covid ligos atsiradusių medicininių problemų, kurias tyrė grupė.

 

Covid pacientai buvo lyginami su daugiau, nei 5,6 mln. veteranų sistemos pacientų, kurių koronaviruso testas nebuvo teigiamas, ir daugiau nei 5,8 mln. pacientų nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2019 m. sausio mėn. ir kito viruso, pacientai taip pat buvo lyginami su maždaug 72 000 pacientų, sirgusių gripu per dvejus su puse metų iki pandemijos. (Dr. Al-Aly sakė, kad per pandemiją gripo atvejų buvo per mažai, kad būtų galima palyginti tuo pačiu metu.)

 

Tyrėjai bandė sumažinti skirtumus tarp grupių, prisitaikydami prie daugelio demografinių ypatybių, sveikatos būklės iki Covid, gyvenimo slaugos namuose ir kitų kintamųjų.

 

Per metus po užsikrėtimo Covid pacientams buvo nustatytas didesnis psichinės sveikatos diagnozių skaičius nei kitose grupėse.

 

„Man tai tikrai nenuostabu, nes mes tai matėme“, – sakė Niujorko Presbiterijono Kolumbijos universiteto medicinos centro psichiatrijos docentė daktarė Maura Boldrini. „Mane stebina, kiek kartų mes matėme žmones su šiais naujais simptomais, be ankstesnės psichikos istorijos.

 

Dauguma tyrime dalyvavusių veteranų buvo vyrai, trys ketvirtadaliai buvo baltaodžiai, o jų amžiaus vidurkis buvo 63 metai, todėl išvados gali būti taikomos ne visiems amerikiečiams. Vis dėlto tyrime dalyvavo daugiau nei 1,3 milijono moterų ir 2,1 milijono juodaodžių pacientų, o daktaras Al-Aly sakė, kad „radome padidėjusios rizikos įrodymų, nepaisant amžiaus, rasės ar lyties“.

 

Dr. Al-Aly ir išorės ekspertai teigė, kad yra keletas galimų priežasčių, dėl kurių psichikos sveikatos diagnozių daugėja. Dr. Boldrini sakė mananti, kad simptomams greičiausiai įtakos turėjo ir biologiniai veiksniai, ir psichologinis stresas, susijęs su liga.

 

„Psichiatrijoje tai beveik visada yra sąveika“, - sakė ji.

 

Tyrimai, įskaitant pacientų, mirusių nuo Covid-19, smegenų skrodimus, atskleidė įrodymų, kad Covid infekcija gali sukelti uždegimą ar mažus kraujo krešulius smegenyse ir gali sukelti mažus ir didelius insultus, sakė dr. Boldrini, atlikęs kai kuriuos iš jų. studijos. Kai kurių žmonių imuninis atsakas, kuris suaktyvinamas, kovojant su koronaviruso infekcija, gali neveiksmingai išsijungti, kai infekcija išnyksta, o tai gali paskatinti uždegimą, sakė ji.

 

„Uždegimo žymenys gali sutrikdyti smegenų gebėjimą funkcionuoti įvairiais būdais, įskaitant smegenų gebėjimą gaminti serotoniną, kuris yra esminis dalykas nuotaikai ir miegui“, – sakė daktaras Boldrini.

 

Savaime tokie smegenų pokyčiai gali sukelti psichologinių problemų arba ne. Tačiau jei kas nors patiria stresą dėl to, kad jautėsi fiziškai blogai arba dėl to, kad Covidas sutrikdė jo gyvenimą ir kasdienybę, ji sakė: „Galite būti labiau linkę nesugebėti susidoroti, nes jūsų smegenys neveikia 100 procentų“.

 

Dr. Harrisonas, atlikęs kitus tyrimus su didelėmis elektroninėmis medicinos duomenų bazėmis, pažymėjo, kad atliekant tokias analizes gali trūkti išsamesnės informacijos apie pacientus. Jis taip pat teigė, kad kai kurie palyginimo grupių žmonės galėjo sirgti Covid ir nebuvo ištirti, kad tai patvirtintų, o kai kuriems Covid pacientams galėjo būti didesnė diagnozė, nes jie buvo labiau susirūpinę dėl savo sveikatos po Covid.

 

„Nėra jokios analizės, kuri pasakytų visą istoriją“, – sakė daktaras Al-Aly. „Galbūt mes visi arba dauguma iš mūsų patyrė tam tikrą emocinį kančią, psichinės sveikatos stresą ar miego problemą“, – pridūrė jis. „Tačiau žmonėms, sirgusiems Covid, sekėsi dar blogiau."