Finansavimas paremia vėžio startuolį

  „Lux Capital vadovavo 5 milijonų dolerių pradiniam finansavimui vėžio klinikinių tyrimų startuoliui Trial Library Inc., kuris yra dalis investicijų, kurias ši rizikos kapitalo įmonė padarė į įmones, turinčias technologijas, kurios galėtų padidinti dalyvavimą medicininiuose tyrimuose.

 

    Klinikiniai tyrimai paprastai atliekami miesto akademiniuose medicinos centruose, todėl toli nuo jų gyvenantiems žmonėms gali būti sunku dalyvauti. Medicinos mokslininkai teigia, kad nepasitikėjimas klinikiniais tyrimais ir laikas bei ištekliai, reikalingi, norint keliauti į bandymų vietas, taip pat yra kliūtis.

 

    Tokios kliūtys apsunkina pastangas įtraukti įvairias studijų populiacijas. Pasak Maisto ir vaistų administracijos, rasinės ir etninės mažumos dažnai yra nepakankamai atstovaujamos biomedicinos tyrimuose.

 

    Viena iš pasekmių yra ta, kad mokslininkai gali praleisti galimybę sužinoti, kaip įvairios pacientų grupės reaguoja į vaistą. Pasak FDA, dėl genetinio kodavimo skirtumų gydymas vienai rasei ar etninei grupei gali tapti daugiau ar mažiau toksiškas, nei kitai.

 

    Farmacijos įmonės taip pat sustiprino pastangas, siekdamos įtraukti įvairias populiacijas tyrimams, pasitelkdamos bendruomenę ir priemones, skirtas išplėsti klinikinių tyrimų aprėptį.

 

    „Lux Capital“ investuoja į įmones, siekiančias padėti tyrėjams dalyvauti bandomojoje programoje ir padaryti studijas įvairesnes. Tai apima „Science 37 Holdings Inc.“, kuri suteikia pacientams galimybę prisijungti prie studijų iš savo namų, ir H1, kurios technologijų platforma padeda vaistų gamintojams nustatyti gydytojus, galinčius padėti atlikti klinikinius tyrimus.

 

    San Franciske įsikūrusi Trial Library Inc. siekia padidinti pacientų, gydomų bendruomenės onkologijos praktikoje, dalyvavimą klinikiniuose tyrimuose.Bendruomenės onkologinės praktikos buvo mažiau susijusios su vėžio tyrimais, nei akademiniai medicinos centrai.

 

    „Jei nepradėsime įgalindami įtraukiuosius bandymus, niekada negalėsime pasiekti platesnių sveikatos lygybės tikslų“, – sakė „Lux“ partnerė Deena Shakir.

 

    Trial Library Inc., kurią įkūrė ir kuriai vadovauja Kalifornijos universiteto San Francisko onkologas ir sveikatos teisingumo tyrinėtojas Hala Borno, siekia pašalinti kliūtis dalyvauti klinikiniuose tyrimuose.

 

    Pasak Steve'o Bucko, „Trial Library“ įkūrėjo ir vyriausiojo produkto pareigūno, bendruomenės praktikoje dirbantys onkologai gauna mažai arba jiemsvisai nekompensuoja už pacientų patikrinimą klinikiniams tyrimams, todėl ši užduotis patenka į jų darbų sąrašo galą. Bendrovė, pasinaudodama vaistų gamintojų klientų finansavimu, planuoja kompensuoti bendruomenės onkologinės praktikos išlaidas už pacientų patikros laiką ir pastangas, sakė J. Buckas.

 

    „Trial Library“ nesiekia nukreipti žmonių į konkrečius bandymus, palikdama gydytojams ir pacientams sprendimą, ar dalyvauti tyrime ir prie kurio tyrimo prisijungti, sakė J. Buckas. Pasak dr. Borno, Trial Library Inc. neima pinigų iš pacientų, nei iš sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų už savo produktus ir paslaugas.

 

    Pasak dr. Borno, Trial Library Inc. taip pat gali nukreipti pacientus į išteklius, kad padėtų jiems kelionėse, maistu ir nakvyne dalyvaujant bandymuose. Bendrovė, kurianti partnerių organizacijų, teikiančių tokią pagalbą, tinklą, planuoja pradėti aptarnauti pacientus rugsėjį ir iš pradžių daugiausia dėmesio skirs bendruomenės onkologijos praktikai Kalifornijoje, sakė ji.

 

    „NEXT Ventures“ ir privatūs asmenys taip pat dalyvavo pradiniame finansavime.“ [1]

1. Financing Backs Cancer Startup
Gormley, Brian. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 Aug 2022: B.11.

Financing Backs Cancer Startup

"Lux Capital has led a $5 million seed financing for cancer clinical-trials startup Trial Library Inc., part of a series of investments the venture-capital firm has made in companies with technologies that could increase participation in medical research.

Clinical trials typically occur at urban academic medical centers, which can make participation difficult for people who live far from them. Mistrust of clinical research and the time and resources required to travel to trial sites also are hurdles, medical researchers say.

Such obstacles complicate efforts to enroll diverse study populations. Racial and ethnic minorities are frequently underrepresented in biomedical research, according to the Food and Drug Administration.

One consequence is that researchers can miss opportunities to learn how various groups of patients respond to a drug. Variations in genetic coding can make a treatment more or less toxic for one racial or ethnic group than another, according to the FDA, which in April said improving clinical trial diversity would be a focus for the agency.

Pharmaceutical companies also have stepped up efforts to enroll diverse populations for trials through community outreach and tools to widen the reach of clinical studies.

Lux Capital has been investing in companies seeking to help researchers with trial enrollment and make studies more diverse. They include Science 37 Holdings Inc., which enables patients to join studies from their home, and H1, whose technology platform helps drugmakers identify doctors who can help with clinical trials.

San Francisco-based Trial Library aims to increase clinical-trial participation among patients treated in community oncology practices, which have been less involved with cancer trials than academic medical centers.

"If we don't start by enabling inclusive trials, we'll never be able to achieve the broader goals of health equity," Lux Partner Deena Shakir said.

Trial Library, founded and led by Hala Borno, a University of California, San Francisco oncologist and health-equity researcher, seeks to remove obstacles to clinical trial participation.

Oncologists in community practices receive little or no reimbursement for screening patients for clinical trials, so this task falls down their list of things to do, according to Steve Buck, co-founder and chief product officer for Trial Library. The company, drawing on funding from its drugmaker customers, plans to reimburse community oncology practices for the time and effort of screening patients, Mr. Buck said.

Trial Library doesn't seek to steer people toward specific trials, leaving the decision of whether to participate in a trial, and which study to join, to doctors and patients, Mr. Buck said. Trial Library doesn't charge patients or healthcare providers for its products and services, according to Dr. Borno.

Trial Library also can direct patients to resources to help them with travel, food and lodging when participating in trials, according to Dr. Borno. The company, which is building a network of partner organizations that provide such assistance, plans to begin serving patients in September and will focus initially on community oncology practices in California, she said.

NEXT Ventures and individuals also participated in the seed financing." [1]

1. Financing Backs Cancer Startup
Gormley, Brian. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 19 Aug 2022: B.11.

WeChat, jie šnipinėja, niekas nelaimi; Šumpeteris

 „Tencent“ yra puiki sėkmės istorija, kurią sujaukė skylantis internetas 

ANKSČIAU ŠIAIS METAIS staiga paaiškėjo, kokia ardoma jėga gali tapti „WeChat“. Tai atsitiko balandžio 22 d., kai Šanchajus buvo uždarytas. Nespalvotas vaizdo įrašas greitai išplito tarp daugiau, nei 1 milijardo Kinijos vartotojų, naudojančių socialinės žiniasklaidos platformą, priklausančią didžiausiai Kinijos interneto įmonei Tencent. Šešias minutes, kamerai skraidant po Šanchajaus panoramą, buvo užfiksuotas garso montažas, kuriame užfiksuoti kūdikiai, verkiantys po to, kai buvo atskirti nuo karantinuotų tėvų, gyventojai skundžiasi alkiu, daugiabučių gyventojai daužo šiukšliadėžes, motina, beviltiškai ieškanti vaistų savo vaikui. „Virusas nežudo žmonių, o badas žudo“, – šaukia žmogus. Tai buvo persekiojanti, distopinė scena.

 

    Kaip Lulu Yilun Chen pasakoja savo knygoje „Įtakos imperija: Tencento ir Kinijos technologijų ambicijų istorija“, Kinijos žiniatinklio cenzoriai greitai užblokavo vaizdo įrašą, nors kai kurie internautai bandė jų nepaisyti, paskelbdami jį aukštyn kojomis. Tai buvo reta akimirka, kai „WeChat“ („Weixin“ Kinijoje) buvo naudojamas žmonių pykčiui ir skausmui išreikšti, o ne vulgariems dalykams – prašmatnioms vakarienėms, debesims prieblandoje – kuriuos žmonės paprastai skelbia. „WeChat“ yra „Tencent“ pavyzdinis produktas, „Šveicarijos armijos peilis“ iš super programėlės, siūlantis pranešimus, paiešką, pavėžėjimo, maisto pristatymo ir kitas programas vienoje platformoje. Tačiau paranojiškame režime jo galia taip pat kelia grėsmę.

 

    Galima tik įsivaizduoti, kiek šis epizodas turi jaudinti Tencent vadovus. Nuo 2021 m. pradžios jos vertė sumažėjo daugiau, nei trimis penktadaliais iki 365 mlrd. dolerių Tai įmonė, kuri daugeliu atžvilgių paneigia stereotipus apie Kiniją ir siūlo Silicio slėnio pamokas. Jis vengia asmenybės kultų. Tai įkyriai novatoriška. Tai radikaliai decentralizuotas požiūris į investicijas. Tačiau pastaraisiais metais, kaip ir kitos Kinijos technologijų įmonės, ji patiria spaudimą nusilenkti prezidento Xi Jinpingo užgaidoms. Tai kelia grėsmę jos reputacijai Vakaruose, kur ji yra didžiulis investuotojas į lošimus (be kitų verslų) ir nori išplėsti savo pasiekiamumą.

 

    Tencentą nėra lengva įamžinti. Kiti technologijų milžinai, įskaitant „Alibaba“, Tencent priešą Kinijoje, buvo sužavėti bestselerių objektai. Prieš ponios Chen knygą vienintelė Tencent įmonės biografija buvo autorizuota ir vadybos mokslininko Wu Xiaobo išleista kinų kalba 2016 m. Wu pradėjo apgailestauti, kad jam nepavyko rasti Tencent sėkmės paslapties, nepaisant daugiau, nei 60 interviu su vyresniais vadovais. Didelė bet kurio biografo problema yra reklamos vengiantis firmos įkūrėjas Huateng „Pony“ Ma. Jis yra eruditas inžinierius, kuris, atrodo, nekenčia savo paties balso. Chen, „Bloomberg“ reporterė, dešimtmetį rašiusi apie Kinijos technologijų įmones, su juo kalbėjosi tik vieną kartą, 2015 m., kai susirinko žurnalistai.

 

    Kaip paaiškėjo, pono Ma užsispyrimas yra stiprybės, o ne silpnumo šaltinis. Tai, ko jam trūksta išorinės charizmos, jis kompensuoja plieniniu atsparumu („Tu arba lauki, kol kas nors tave nužudys, arba nusižudysi pirmas pats“, – taip jis apibūdina nuolatines firmos pastangas išradinėti). Dominuojančios asmenybės trūkumas leidžia klestėti kitiems, pavyzdžiui, Allen Zhang, WeChat kūrėjas, kuris yra toks pat drovus, tačiau toks konkurencingas, kad yra kompiuterinių žaidimų meistras-žaidėjas ir čempionas golfo žaidėjas. Svarbiausia tai, kad išlaikant žemą profilį, Pony Ma asmeniškai apsaugojo nuo politinių problemų, kurias patyrė Jackas Ma (be giminystės), vienas iš „Alibaba“ įkūrėjų, nors Tencentas nepateko toli nuo vyriausybės linijos ugnies.

 

    Neturėdama griežtos hierarchijos, „Tencent“ gali leisti vidinei konkurencijai įsibėgėti, ypač kai reikia kurti novatoriškus naujus produktus. Savo knygoje ponas Wu tai apibūdina kaip „vidines žirgų lenktynes“ (kaip atsitinka, ma kinų kalba reiškia „arklys“). Jis sako, kad beveik visos „Tencent“ transformacinės idėjos, įskaitant „WeChat“, kilo iš antros pakopos komandų, konkuruojančių tarpusavyje, o ne iš aukščiausio lygio. Kaip ir daugelis Kinijos įmonių, Tencentas dažnai buvo kaltinamas plagiatu. Tačiau jos veikimo principas yra greitų, laipsniškų naujovių kūrimas, kurios sukuria sėkmingus kūrinius.

 

    Decentralizuotas pono Ma požiūris į tai, kaip Tencentas skirsto kapitalą, buvo taip pat nuovokus. Pasak ponios Chen, bendrovė visame pasaulyje investavo į apie 800 įmonių. Daugiau, nei 120 iš jų tapo „vienaragiais“, kurių vertė viršija 1 mlrd. dolerių Jai priklauso „League of Legends“ franšizė „Riot Games“ ir turi didelių akcijų „Epic“, „Fortnite“, kitos žaidimų sensacijos, Kinijos pristatymo programėlės „Meituan“, „Didi Global“, pavėžėjimo milžino, kūrėjo. daugybė kitų pavyzdžių, tokių kaip „Spotify“ ir „Tesla“. Ji didžiuojasi tuo, kad į mažumos investicijas žiūri iš rankų. Kaip teigia ponia Chen, ji tapo startuolių inkubatoriumi, o ne potencialių konkurentų žudiku.

 

    Trumpai tariant, jos knygoje – ir pono Wu knygoje, kuria ji remiasi – nupieštas kompanijos paveikslas, vaizduojantis kompaniją,  kurios vadovai yra žaviai saviti ir beveik tokie pat apsėsti gaminių ir dizaino, kaip Steve'as Jobsas, velionis „Apple“ įkūrėjas. Bėda ta, kad dėl Kinijos vidaus politikos ir netvarkingo Kinijos ir Amerikos susirėmimo sunku pasitikėti ateitimi.

 

    Raudonasis ponis

 

    Pirmoji problema yra Kinijos viduje. Tencentas yra įtrauktas į beveik visus gyvenimo aspektus. Ji uždirba iš programų mokesčių, srauto (per reklamą) ir sandorių (pvz., virtualių prekių pardavimo žaidėjams), taip pat iš debesų kompiuterijos. Tai per daug atskleidė jį vyriausybės tech atotrankai. Pono Xi susidorojimas su interneto įmonėmis paveikė jos žaidimų grupę, finansinių technologijų planus ir vietines investicijas, tokias, kaip „Didi“. Ji turi stipriai save cenzūruoti.

 

    Ji gali tikėtis, kad plėtra užsienyje padės kompensuoti problemas Kinijoje. Pavyzdžiui, ji planuoja pasauliniu mastu platinti „Karalių garbę“, dėl kurio populiarumo namuose jis jau tapo didžiausiu mobiliuoju žaidimu pasaulyje. Tačiau kuo daugiau ji turi eiti į kompromisus su Kinijos vyriausybe, kad išliktų saugi, tuo labiau jos produktai, tokie, kaip „WeChat“, ir žaidimai, gali sukelti Kinijos vanagų ​​priešiškumą Amerikoje. Kinijos ir Amerikos įtampai stiprėjant, tai yra žaidimas, kurio niekas negali laimėti." [1]

1. "WeChat, they snoop, no one wins; Schumpeter." The Economist, 13 Aug. 2022, p. 60(US).

 

 

WeChat, they snoop, no one wins; Schumpeter.

 

"Tencent is a brilliant success story bedevilled by the splinternet

EARLIER THIS year it suddenly became clear what a subversive force WeChat could become. It happened on April 22nd, when Shanghai was in lockdown. A black-and-white video swiftly went viral among the 1bn-plus Chinese users of the social-media platform owned by Tencent, China's biggest internet firm. For six minutes, as a camera panned over Shanghai's skyline, it carried an audio montage of babies crying after being separated from their quarantined parents, residents complaining of hunger, apartment dwellers banging bins, a mother desperately seeking medicine for her child. "The virus is not killing people, starvation is," a person cries out. It was a haunting, dystopian scene.

As Lulu Yilun Chen recounts in her book, "Influence Empire: The Story of Tencent and China's Tech Ambition", China's web censors swiftly blocked the video, though some netizens sought to defy them by posting it upside down. It was a rare moment when WeChat (Weixin within China) was used to express people's anger and pain, rather than the blander stuff--swanky dinners, clouds at dusk--that people usually post. WeChat is Tencent's flagship product, a "Swiss Army Knife" of a super app, offering messages, search, ride-hailing, food delivery and other applications on a single platform. But in a paranoid regime, its power is also a threat.

One can only imagine how much the episode must have unnerved executives at Tencent. Since early 2021 its value has plummeted by more than three-fifths, to $365bn, amid a Communist Party crackdown on the consumer-tech industry. It is a firm that in many ways belies stereotypes about China and offers lessons to Silicon Valley. It eschews personality cults. It is obsessively innovative. It takes a radically decentralised view of investment. Yet in recent years, like other tech firms in China, it has been under pressure to bow to the whims of President Xi Jinping. That threatens its reputation in the West, where it is a huge investor in gaming (among other businesses) and where it is keen to expand its reach.

Tencent is not easy to chronicle. Other tech giants, including Alibaba, its Chinese nemesis, have been the subjects of riveting bestsellers. Before Ms Chen's book, Tencent's only corporate biography was an authorised one by Wu Xiaobo, a management scholar, published in Chinese in 2016. Mr Wu started by lamenting that he had failed to find the secret to Tencent's success despite more than 60 interviews with senior executives. A big problem for any biographer is the firm's publicity-shy founder, Huateng "Pony" Ma. He is an erudite engineer who seems to hate the sound of his own voice. Ms Chen, a Bloomberg reporter who has covered China's tech firms for a decade, has spoken to him only once, as part of a gaggle of journalists in 2015.

As it turns out, Mr Ma's reticence is a source of strength, not weakness. What he lacks in outward charisma, he makes up for with steely resilience ("You either wait for someone to kill you or you kill yourself first," is how he describes the firm's constant efforts at reinvention). The lack of a domineering personality lets others thrive, for example Allen Zhang, creator of WeChat, who is equally shy, yet so competitive that he is a master gamer and champion golfer. Most important of all, keeping a low profile has kept Pony Ma personally out of the sort of political trouble Jack Ma (no relation), co-founder of Alibaba, has suffered--though it hasn't kept Tencent out of the government's line of fire.

Without rigid hierarchies, Tencent can let internal competition run amok, especially when it comes to creating innovative new products. In his book, Mr Wu describes this as "internal horse-racing" (as it happens, ma means "horse" in Chinese). He says almost all of Tencent's transformational ideas, including WeChat, came from second-tier teams competing against each other, not from the top brass. Like many Chinese businesses, Tencent has often been accused of plagiarism. But its modus operandi is to make swift, incremental innovations that create blockbusters.

Mr Ma's decentralised approach to the way Tencent deploys capital has been similarly astute. According to Ms Chen, the company has made some 800 investments globally. More than 120 of these have become "unicorns" worth more than $1bn. It owns Riot Games, the franchise behind "League of Legends", and has big stakes in Epic, creator of "Fortnite", another gaming sensation, Meituan, a Chinese delivery app, Didi Global, a ride-hailing giant, as well as numerous other trailblazers such as Spotify and Tesla. It prides itself on taking a hands-off approach to its minority investments. As Ms Chen puts it, it has become an incubator of startups, not a killer of potential competitors.

In short, her book--and that of Mr Wu, which it draws upon--paints a picture of a company whose executives are fascinatingly idiosyncratic, and almost as obsessed with products and design as Steve Jobs, Apple's late co-founder. The trouble is that China's domestic politics and the messy Sino-American clash make it hard to feel confident about the future.

The red Pony

The first problem is internal to China. Tencent is embedded in almost every aspect of life there. It makes money from app fees, traffic (via advertising) and transactions (such as selling virtual goods to gamers), as well as from cloud computing. This has overexposed it to the government's techlash. Mr Xi's crackdown on internet firms has hit its gaming arm, its fintech plans and local investments such as Didi. It has to censor itself vigorously.

It may hope that expansion abroad will help offset its problems in China. For example, it has plans for the global distribution of "Honor of Kings", whose popularity at home has already made it the biggest mobile game in the world. But the more it has to compromise with the Chinese government to remain safe, the more its products like WeChat, as well as its games, run the risk of arousing hostility from China hawks in America. As Sino-American tensions worsen, that is a game no one can win.” [1]

1. "WeChat, they snoop, no one wins; Schumpeter." The Economist, 13 Aug. 2022, p. 60(US).