„Europos Sąjungos
vykdomoji institucija paprašė savo 27 valstybių narių nustatyti Rusijos naftos
kainą iki 60 dolerių, sakė diskusijose dalyvavę pareigūnai ir diplomatai.
Planas, kuriame
panaudota ES draudimo ir laivybos pramonės įtaka, yra dalis Vakarų pastangų
sunaikinti Maskvos ekonomiką, išlaikant pastovias pasaulines naftos kainas.
Tačiau ar šis
planas gali būti įgyvendintas, priklauso nuo susipykusių slavų: Rusijos ir Lenkijos atsako. Visos 27 ES šalys
turi pasirašyti pasiūlymą, kad jis pirmadienį būtų vykdomas taip, kaip planuota
– ketvirtadienį jokia kita bloko narė neprieštaravo šiam planui. Lenkija paprašė
papildomo laiko tai apsvarstyti, sakė Lenkijos ir kiti ES pareigūnai. Jie sakė,
kad sprendimas iš Lenkijos nebus priimtas anksčiau, kaip penktadienį.
Kainų viršutinė
riba yra pagrindinė Vakarų bandymo išspausti Kremliaus pajamas iš naftos,
išlaikant pastovų tiekimą pasaulyje ir vengiant kainų didėjimo, dalis. Jis buvo
sukurtas, kaip būdas leisti Rusijai, didžiausiai pasaulinei naftos
eksportuotojai, tiekti į rinkas, Maskvai nepasinaudojus visa jos pardavimo
nauda.
Jei ES susitars
dėl kainų viršutinės ribos, septynių šalių grupė – Kanada, Prancūzija,
Vokietija, Italija, Japonija, JK ir JAV – turės pasirašyti. G-7 ir Australija
siekia, kad, precedento neturinčios, sankcijos būtų įvestos iki to laiko, kai po
savaitgalio prasidės Europos embargas Rusijos naftos importui jūra.
Pasirinkus
viršutinės kainos ribą, JAV ir jos sąjungininkės turėjo pabandyti suderinti du
savo plano tikslus. Ukrainos ir Rytų Europos pareigūnai pasisakė už mažesnę
viršutinę ribą, kad sumažintų daugiau Rusijos pajamų. Bideno administracija,
naftos prekybininkai ir finansininkai siekė didesnės ribos, kuri vis tiek
paskatintų Rusiją parduoti savo naftą ribine kaina.
Lenkija per
pastarąsias 10 dienų buvo ilgų derybų Briuselyje centre, ar sutikti su
viršutine kainų riba. Nors Lenkijos pareigūnai buvo aiškūs, kad palaiko planą
ir nenori vilkinti mechanizmo įvedimo, jie primygtinai reikalavo, kad viršutinė
kainos riba būtų nustatyta gerokai mažesnė už kainą, už kurią parduodama
Rusijos nafta.
Siekdama laimėti
Varšuvą, Europos Komisija ketvirtadienį pristatė naują tekstą, kuriame buvo
pažadėta nuo sausio mėnesio kas du mėnesius peržiūrėti viršutinę kainų ribą ir
siekti, kad viršutinė kainos riba būtų bent 5% mažesnė už kainą, už kurią
Rusija eksportuoja žaliavą. Komisija taip pat siekia paspartinti pasirengimą
naujoms sankcijoms Rusijai, kurių irgi prašė Varšuva.
Europos pareigūnai
ketvirtadienio vakarą išliko įsitikinę, kad planas gali būti pasirašytas
penktadienį, tačiau nerimavo, ar G-7 partneriai, įskaitant Japoniją, turės
pakankamai laiko pasiruošti viršutinei ribai iki savaitgalio. G-7 pareigūnai
penktadienį rengėsi paskelbti susitarimą dėl 60 dolerių už barelį. Dėl tokio lygio
Rusijos žalios naftos kainos būtų gerokai mažesnės už tarptautinį etaloną,
vadinamą Brent, kuris ketvirtadienį kainavo apie 87 dolerių už barelį.
Bideno
administracijos pareigūnai, kurie vadovavo kainų viršutinės ribos spaudimui,
nurodė, kad palaiko 60 dolerių už barelį viršutinę ribą. Iždo sekretoriaus
pavaduotojas Wally Adeyemo ketvirtadienį sakė, kad JAV palaiko kainos peržiūrą
kas du mėnesius.
Rusijos žaliava
prekiaujama su didele nuolaida „Brent“, tačiau kadangi daugelis pirkėjų jos
visiškai vengė, kainų skaidrumas tapo sunkesnis. Kai kuriais atvejais Rusijos
naftos kaina buvo gerokai mažesnė nei 60 dolerių už barelį. Kainas žaliavų rinkose
vertinanti „Argus Media“ duomenimis, trečiadienį iš Baltijos jūros Primorsko
uosto eksportuota Rusijos žaliava „Urals“ kainavo 48 dolerių už barelį.
JAV pareigūnai
tvirtino, kad atskiri kainų įvertinimai yra klaidinantys dėl rinkos
neskaidrumo, sakydami, kad Rusijos naftos kaina šiuo metu viršija 60 dolerių už
barelį.
Pagal kainų
viršutinės ribos sistemą Rusijos naftą už Europos ribų gabenančios bendrovės
galės naudotis ES draudimo ir tarpininkavimo paslaugomis tik tuo atveju, jei
parduos naftą už 60 dolerių ar mažesnę kainą.
Be siūlomos
viršutinės ribos, pirmadienį įsigalioja atskiras ES embargas Rusijos laivais
gabenamos žalios naftos importui. JAV pareigūnai nerimavo, kad embargas kartu
su grėsme nutraukti ES draudimo ir kitas Rusijos naftą gabenančių laivų
paslaugas gali padidinti kainas ir atnešti Kremliui naujų pajamų. Kainos
viršutinę ribą jie sukūrė kaip būdą sušvelninti pradinį ES planą visiškai
uždrausti Rusijos naftos transportavimo finansavimą ir draudimą.
Rusija pagrasino
atsisakyti parduoti savo naftą kainomis, kurios yra mažesnės už ribą, o tai
gali pašalinti iš rinkos didelę atsargų dalį ir padidinti kainas visame
pasaulyje.
Tačiau praėjusią
savaitę Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pranešė, kad Maskvos grasinimuose
gali būti vietos pasvarstymams. „Toks jausmas, kad
jie tik bando apsispręsti vien dėl sprendimo. Kol kas vadovaujamės prezidento
[Vladimiro] Putino nurodymu, kad naftos ir dujų nebetieksime į tas valstybes,
kurios įves lubas. Žinoma, prieš formuluodami poziciją, turime viską
išanalizuoti“, – kalbėjo P. Peskovas.
Daugelis Rusijos
naftos pardavimų, greičiausiai, galėtų tęstis, nesilaikant naujos kainos
viršutinės ribos, jei Rusija ir jos pirkėjai Azijoje ir kitur naudotųsi
laivais, draudimu ir finansavimu už G-7 jurisdikcijos ribų.
Bideno
administracijos pareigūnai sakė, kad jiems nebaisu, kad Rusija parduoda savo
naftą už dangtelio ribų. Pasak jų, Rusijai, greičiausiai, būtų brangiau naudotis
ne Vakarų laivybos, draudimo ir banko paslaugomis.
Vis dėlto Maskva
po pirmadienio Europai nebegalės parduoti savo jūra gabenamos naftos.
Prekybininkai teigė, kad yra požymių, kad Rusija stengiasi rasti pirkėjų,
daugiau nei milijonui barelių žalios naftos kiekvieną dieną, kuri šiuo metu
parduodama į ES." [1]
