G. Skaistė žada aiškintis, kodėl lietuviai būstui skolinasi už kintamas palūkanas

"Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvoje būsto paskolų palūkanos santykinai didesnės, nei kitose šalyse, nes beveik visi gyventojai renkasi kintamas palūkanas. Tuo metu Europos šalyse, pasak jos, 58% žmonių renkasi fiksuotas palūkanas.

 

„Absoliuti dalis Lietuvoje paskolas imančių žmonių ima jas nefiksuotomis palūkanomis, prisiriša prie EURIBOR, kurį nustato Europos Centrinis Bankas (ECB nustato bazines palūkanų normas – BNS), tuo metu žvelgiant į visą Europą, dauguma žmonių ima fiksuotas palūkanas, supranta, kad gali EURIBOR svyruoti, kilti ir mažėti, todėl jie linkę turėti labiau prognozuojamas palūkanų normas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.

 

Pasak jos, kartu su Lietuvos banku planuojama atidžiau įvertinti, kodėl žmonės Lietuvoje linkę labiau rinktis nefiksuotas palūkanas: „Pirmadienį organizuojame Finansų rinkų patariamąją tarybą, turbūt apžvelgsime finansų sektoriaus situaciją giliau.“

 

Ministrės teigimu, nuo 2009 metų finansų krizės buvo sugriežtinti atsakingo skolinimosi nuostatai, todėl šiuo metu bankams teikiant būsto paskolas įvertinamas ir tam tikras šoko scenarijus, jei palūkanos pakiltų iki 5%.

 

„Šiuo metu ta riba dar nėra pasiekta, bet žmonių galimybės mokėti palūkanas įvertinamos prie to rizikingo scenarijaus“, – sakė G. Skaistė.

 

Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienį, tikėtina, vėl didinant bazines palūkanų normas, finansų ministrė sako, kad tokia priemonė yra viena efektyviausių siekiant suvaldyti aukštą infliaciją."

 

Skaistė yra iškritusi iš Mėnulio, kaip ir visa Lietuvos valdžia. Fiksuotos palūkanos  Lietuvoje ~97% atvejų bus ženkliai brangiau (pvz., fiksuotos 10 metų metinės palūkanos 5 proc.), nei kintamos (pvz., nuo 1,8 proc iki 4,5 proc). Fiksuoti palūkanas visam sutarties laikotarpiui skandinavų bankai mums nenori, nebeprisiima tokios rizikos. 

 

JAV nori, kad žmonės gyventų ir dirbtų JAV, tai padengia bankų, fiksuojančių palūkanas 30-čiai metų, riziką. 

 

Prancūzijoje ir Ispanijoje prieš 2-3 metus galėjai gauti apie 2% visam sutarties laikotarpiui. JK - vien kintamos, kaip ir Lietuvoje.

Europe's unknown money machine

"The EU development bank EIB will probably play an even more important role in financing green industries. This is supposed to be part of Brussels' response to the US's massive subsidy package.

Werner Hoyer is self-confident. It doesn't matter which strategy the EU heads of state and government ultimately agree on: "We will be part of it," said the President of the European Investment Bank (EIB) on Thursday in Brussels. At a summit meeting at the end of next week, the 27 top politicians will discuss how the EU should react to the US government's massive green subsidy package. And bank boss Hoyer firmly assumes that his institute will play a role here.

The EIB is one of the largest banks in the world - but relatively unknown outside of financial and political circles. The Luxembourg money house is the EU development bank; Founded in 1958, the institute belongs to the 27 member states and supports the construction of wind farms, railways and data lines with cheap loans. The EIB also makes money available to small companies, and the bank, with its 4,000 employees, is one of the most important financiers of climate protection projects worldwide.

Former FDP Minister of State Werner Hoyer has been at the top since 2012. However, the 71-year-old's term of office expires at the end of the year - and in his last few months at the post, Hoyer is likely to see his bank's tasks being expanded again. The reason for this is the Inflation Reduction Act (IRA), a US law that generously promotes the green conversion of the economy. 

Some of the planned subsidies are linked to the fact that the eco-products have been manufactured in the United States. Because President Joe Biden primarily wants to support American factories. This disadvantages corporations in Europe that want to export goods to the USA. The companies could therefore relocate plants and investments to America.

The EU Commission is therefore proposing that manufacturers of green products such as wind turbines or batteries also receive more support in Europe. On Wednesday, the head of the authorities, Ursula von der Leyen, presented a strategy paper that will be discussed at the EU summit next week. Accordingly, the member states should be able to pay more subsidies more easily. In addition, the governments should reallocate EU funding in favor of the green industries. In addition, the Commission has announced that it will examine an increase in the Invest-EU programme. This is where Hoyer's EIB comes into play.

Germany also benefits

Because with Invest-EU, the Commission provides the Luxembourg development bank with guarantees. These guarantees enable the EIB to support companies' riskier projects. So more money for Invest-EU means that the EIB can provide more cheap loans or capital injections to manufacturers of green products.

Von der Leyen also promises to present the concept for a European sovereignty fund by summer. This EU pot of money is intended to promote important industrial projects, but the details are open - such as the question of where the Commission will get the money from. 

In a guest article two and a half weeks ago, EU Council President Charles Michel suggested that the EIB should be behind this fund. According to Michel's plans, the fund is to support investments in industry, but not in the form of subsidies, which are then lost, but through repayable loans or capital injections. In this way, the funds can be used again and again. 

Shortly after Michel, Hoyer also promoted such models in his own opinion piece - and pointed out that the EIB had a lot of experience with this approach. However, it is unclear whether the Commission and the heads of state and government will ultimately agree on this concept.

Hoyer also reported on the past financial year on Thursday. Accordingly, the EIB concluded financings of over EUR 72.5 billion (28 percent of the total investment into financed projects). The institute always covers only part of the financing with its cheap loans, the rest comes from other banks and investors. Therefore, this sum has enabled investments of 260 billion euros, as estimated by the EIB. 

Most of the money went to projects in Italy, Spain, France and Germany. However, if you put the amounts in relation to economic output, Greece benefited the most, ahead of Cyprus and Poland. In Germany, the bank supported, among other things, wind farms, the modernization of power grids and the construction of a battery material factory.

The goals are met

Around 58 percent of all financing went to climate-friendly projects. In 2019, the bank set itself the goal of exceeding the 50 percent threshold by 2025 - this has now been achieved much earlier. Another goal is to enable one trillion euros in investments in climate and environmental protection between 2021 and 2030, i.e. 100 billion euros per year. This target was exceeded in 2021 and 2022.

The next big challenge could be coming up very soon: the answer to Biden's IRA."

Europos nežinoma pinigų mašina

"ES plėtros bankas EIB, tikriausiai, atliks dar svarbesnį vaidmenį, finansuojant ekologišką pramonę. Tai turėtų būti Briuselio atsako į didžiulį JAV subsidijų paketą dalis.

Werneris Hoyeris pasitiki savimi. Nesvarbu, dėl kokios strategijos galiausiai susitars ES valstybių ir vyriausybių vadovai: „Mes būsime jos dalis“, – ketvirtadienį Briuselyje sakė Europos investicijų banko (EIB) prezidentas. Kitos savaitės pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime 27 aukščiausi politikai aptars, kaip ES turėtų reaguoti į JAV vyriausybės masinį žaliųjų subsidijų paketą. Ir banko vadovas Hoyeris tvirtai mano, kad jo institutas čia vaidins svarbų vaidmenį.

EIB yra vienas didžiausių bankų pasaulyje, tačiau santykinai nežinomas už finansinių ir politinių sluoksnių ribų. Liuksemburgo pinigų namai yra ES plėtros bankas; 1958 m. įkurtas institutas priklauso 27 valstybėms narėms ir pigiomis paskolomis remia vėjo jėgainių, geležinkelių ir duomenų linijų statybą. EIB taip pat suteikia pinigų mažoms įmonėms, o bankas, kuriame dirba 4000 darbuotojų, yra vienas svarbiausių klimato apsaugos projektų finansuotojų visame pasaulyje.

Buvęs FDP valstybės ministras Werneris Hoyeris viršūnėje buvo nuo 2012 m. Tačiau 71-erių metų vyro kadencija baigiasi metų pabaigoje – ir per pastaruosius keletą mėnesių šiame poste Hoyeris, greičiausiai, vėl pamatys, kad jo banko užduotys bus išplėstos. To priežastis – Infliacijos mažinimo įstatymas (IRA), JAV įstatymas, kuris dosniai skatina ekologišką ekonomikos konversiją. Kai kurios planuojamos subsidijos yra susijusios su tuo, kad ekologiški produktai buvo pagaminti JAV. Nes prezidentas Joe Bidenas visų pirma nori paremti Amerikos gamyklas. Tai kenkia Europos korporacijoms, norinčioms eksportuoti prekes į JAV. Todėl įmonės galėtų perkelti gamyklas ir investicijas į Ameriką.

Todėl ES Komisija siūlo, kad ekologiškų produktų, tokių, kaip vėjo turbinos ar akumuliatoriai, gamintojai taip pat sulauktų daugiau paramos Europoje. Trečiadienį valdžios vadovė Ursula von der Leyen pristatė strategijos dokumentą, kuris bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime. Atitinkamai, valstybės narės turėtų galėti lengviau mokėti daugiau subsidijų. Be to, vyriausybės turėtų perskirstyti ES lėšas ekologiškoms pramonės šakoms. Be to, Komisija paskelbė, kad ji išnagrinės programos „Invest-EU“ padidinimą. Čia atsiranda Hoyer EIB.

Vokietijai taip pat naudinga

Nes su „Invest-EU“ Komisija Liuksemburgo plėtros bankui suteikia garantijas. Šios garantijos leidžia EIB remti rizikingesnius įmonių projektus. Taigi, daugiau pinigų „Invest-EU“ reiškia, kad EIB gali suteikti daugiau pigių paskolų ar kapitalo injekcijų ekologiškų produktų gamintojams.

Von der Leyen taip pat žada iki vasaros pristatyti Europos suverenumo fondo koncepciją. Šis ES pinigų puodas skirtas svarbiems pramonės projektams skatinti, tačiau detalės yra neaiškios, pavyzdžiui, klausimas, iš kur Komisija gaus pinigų. Prieš dvi su puse savaitės kviestiniame straipsnyje ES Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė, kad EIB turėtų remti šį fondą. Pagal Michelio planus fondas turi remti investicijas į pramonę, bet ne subsidijomis, kurios vėliau prarandamos, o grąžintinomis paskolomis ar kapitalo injekcijomis. Tokiu būdu lėšos gali būti naudojamos vėl ir vėl. Netrukus po Michelio Hoyeris taip pat reklamavo tokius modelius savo nuomonėje – ir pabrėžė, kad EIB turi daug patirties, taikant šį metodą. Tačiau neaišku, ar Komisija ir valstybių bei vyriausybių vadovai, galiausiai, susitars dėl šios koncepcijos.

Hoyeris ketvirtadienį taip pat pranešė apie praėjusius finansinius metus. Atitinkamai EIB finansavo daugiau nei 72,5 mlrd. EUR. Institutas savo pigiomis paskolomis visada padengia tik dalį finansavimo, likusią dalį duoda kiti bankai ir investuotojai. Todėl, kaip apskaičiavo EIB, ši suma leido investuoti 260 mlrd. eurų. Didžioji dalis pinigų skirta projektams Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tačiau jei sumas susietu su ekonomine produkcija, daugiausia naudos gavo Graikija, lenkianti Kiprą ir Lenkiją. Vokietijoje bankas, be kita ko, rėmė vėjo jėgainių parkus, elektros tinklų modernizavimą ir baterijų medžiagų gamyklos statybą.

Tikslai pasiekti

Maždaug 58 procentai viso finansavimo buvo skirti klimatui nekenksmingiems projektams. 2019 metais bankas išsikėlė tikslą iki 2025 metų peržengti 50 procentų ribą – dabar tai pasiekta gerokai anksčiau. Kitas tikslas – 2021–2030 metais į klimato ir aplinkos apsaugą investuoti trilijoną eurų, t. y. 100 milijardų eurų per metus. Tikslas buvo viršytas 2021 ir 2022 m.

Kitas didelis iššūkis gali atsirasti labai greitai: atsakymas į Bideno IRA."

Pasak įmonės vadovo, Ukraina naudoja Palantir tikslinėms atakoms

"JAV duomenų analizės bendrovė „Palantir“ pirmą kartą pripažįsta visapusiškai įsitraukusi į karą Ukrainoje. Pasak bendrovės vadovo Alexo Karpo, bendrovė „atsako už didžiąją dalį tikslinių apšaudymų Ukrainoje“.

 

Paklaustas apie dirbtinio intelekto naudojimą, Karpas paaiškina, kad programinėje įrangoje, kuri gali veikti savarankiškai, būtina atsižvelgti į etinius aspektus. „Mūšio lauke yra milžiniškų etinių problemų“, – sako generalinis direktorius. „Jei kariniam sprendimui priimti naudojate algoritmą ir jis pasidaro neteisingas, kas už tai atsakingas?

 

„Palantir“ programinė įranga gali naudoti palydovinius vaizdus ir socialinę žiniasklaidą, kad vizualizuotų armijos pozicijas, leidžiant jai greitai nustatyti išteklius, kuriuos reikia naudoti."

 

 

According to the company boss, Ukraine uses Palantir for targeted attacks

"The US data analysis company Palantir admits for the first time a comprehensive involvement in the war effort in Ukraine. According to company boss Alex Karp, the company "is responsible for most of the target acquisition in Ukraine."

 

When asked about the use of artificial intelligence, Karp explains that ethical aspects must be taken into account for software that can act independently. "There are enormous ethical problems on the battlefield," says the CEO. "If you use an algorithm to make a military decision and it goes wrong, who is responsible?"

 

Palantir's software can use satellite imagery and social media to visualize an army's positions, allowing it to quickly determine the resources to deploy."