"ES plėtros bankas EIB, tikriausiai, atliks dar svarbesnį
vaidmenį, finansuojant ekologišką pramonę. Tai turėtų būti Briuselio atsako į
didžiulį JAV subsidijų paketą dalis.
Werneris Hoyeris pasitiki savimi. Nesvarbu, dėl kokios
strategijos galiausiai susitars ES valstybių ir vyriausybių vadovai: „Mes
būsime jos dalis“, – ketvirtadienį Briuselyje sakė Europos investicijų banko
(EIB) prezidentas. Kitos savaitės pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime 27
aukščiausi politikai aptars, kaip ES turėtų reaguoti į JAV vyriausybės masinį
žaliųjų subsidijų paketą. Ir banko vadovas Hoyeris tvirtai mano, kad jo
institutas čia vaidins svarbų vaidmenį.
EIB yra vienas didžiausių bankų pasaulyje, tačiau santykinai
nežinomas už finansinių ir politinių sluoksnių ribų. Liuksemburgo pinigų namai
yra ES plėtros bankas; 1958 m. įkurtas institutas priklauso 27 valstybėms
narėms ir pigiomis paskolomis remia vėjo jėgainių, geležinkelių ir duomenų
linijų statybą. EIB taip pat suteikia pinigų mažoms įmonėms, o bankas, kuriame
dirba 4000 darbuotojų, yra vienas svarbiausių klimato apsaugos projektų
finansuotojų visame pasaulyje.
Buvęs FDP valstybės ministras Werneris Hoyeris viršūnėje
buvo nuo 2012 m. Tačiau 71-erių metų vyro kadencija baigiasi metų pabaigoje –
ir per pastaruosius keletą mėnesių šiame poste Hoyeris, greičiausiai, vėl
pamatys, kad jo banko užduotys bus išplėstos. To priežastis – Infliacijos
mažinimo įstatymas (IRA), JAV įstatymas, kuris dosniai skatina ekologišką
ekonomikos konversiją. Kai kurios planuojamos subsidijos yra susijusios su tuo,
kad ekologiški produktai buvo pagaminti JAV. Nes prezidentas Joe Bidenas visų
pirma nori paremti Amerikos gamyklas. Tai kenkia Europos korporacijoms,
norinčioms eksportuoti prekes į JAV. Todėl įmonės galėtų perkelti gamyklas ir
investicijas į Ameriką.
Todėl ES Komisija siūlo, kad ekologiškų produktų, tokių, kaip
vėjo turbinos ar akumuliatoriai, gamintojai taip pat sulauktų daugiau paramos
Europoje. Trečiadienį valdžios vadovė Ursula von der Leyen pristatė strategijos
dokumentą, kuris bus svarstomas kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių
susitikime. Atitinkamai, valstybės narės turėtų galėti lengviau mokėti daugiau
subsidijų. Be to, vyriausybės turėtų perskirstyti ES lėšas ekologiškoms
pramonės šakoms. Be to, Komisija paskelbė, kad ji išnagrinės programos
„Invest-EU“ padidinimą. Čia atsiranda Hoyer EIB.
Vokietijai taip pat naudinga
Nes su „Invest-EU“ Komisija Liuksemburgo plėtros bankui
suteikia garantijas. Šios garantijos leidžia EIB remti rizikingesnius įmonių
projektus. Taigi, daugiau pinigų „Invest-EU“ reiškia, kad EIB gali suteikti
daugiau pigių paskolų ar kapitalo injekcijų ekologiškų produktų gamintojams.
Von der Leyen taip pat žada iki vasaros pristatyti Europos
suverenumo fondo koncepciją. Šis ES pinigų puodas skirtas svarbiems pramonės
projektams skatinti, tačiau detalės yra neaiškios, pavyzdžiui, klausimas, iš kur
Komisija gaus pinigų. Prieš dvi su puse savaitės kviestiniame straipsnyje ES
Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė, kad EIB turėtų remti šį fondą.
Pagal Michelio planus fondas turi remti investicijas į pramonę, bet ne
subsidijomis, kurios vėliau prarandamos, o grąžintinomis paskolomis ar kapitalo
injekcijomis. Tokiu būdu lėšos gali būti naudojamos vėl ir vėl. Netrukus po
Michelio Hoyeris taip pat reklamavo tokius modelius savo nuomonėje – ir
pabrėžė, kad EIB turi daug patirties, taikant šį metodą. Tačiau neaišku, ar
Komisija ir valstybių bei vyriausybių vadovai, galiausiai, susitars dėl šios
koncepcijos.
Hoyeris ketvirtadienį taip pat pranešė apie praėjusius
finansinius metus. Atitinkamai EIB finansavo daugiau nei 72,5 mlrd. EUR.
Institutas savo pigiomis paskolomis visada padengia tik dalį finansavimo,
likusią dalį duoda kiti bankai ir investuotojai. Todėl, kaip apskaičiavo EIB,
ši suma leido investuoti 260 mlrd. eurų. Didžioji dalis pinigų skirta
projektams Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. Tačiau jei sumas
susietu su ekonomine produkcija, daugiausia naudos gavo Graikija, lenkianti Kiprą
ir Lenkiją. Vokietijoje bankas, be kita ko, rėmė vėjo jėgainių parkus, elektros
tinklų modernizavimą ir baterijų medžiagų gamyklos statybą.
Tikslai pasiekti
Maždaug 58 procentai viso finansavimo buvo skirti klimatui
nekenksmingiems projektams. 2019 metais bankas išsikėlė tikslą iki 2025 metų
peržengti 50 procentų ribą – dabar tai pasiekta gerokai anksčiau. Kitas tikslas
– 2021–2030 metais į klimato ir aplinkos apsaugą investuoti trilijoną eurų, t.
y. 100 milijardų eurų per metus. Tikslas buvo viršytas 2021 ir 2022 m.
Kitas didelis iššūkis gali atsirasti labai greitai:
atsakymas į Bideno IRA."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą