Milžiniškos korupcijos aplink Zelenskį Ukrainoje istorija

   „Šiais metais Ukrainos gynybos ministerija sulaukė daugybės kaltinimų dėl netinkamo karinių sutarčių tvarkymo ir korupcijos, nes jos biudžetas smarkiai išaugo. Vienu metu už 986 mln. dolerių užsakyti ginklai nebuvo pristatyti, kai kurie pristatymai vėluoja mėnesius.

 

     Ukrainos tiriamieji žurnalistai rado ir kitų bėdų, susijusių su kariniais kontraktais – atrodo, kad buvo permokėtos didžiulės pagrindinės kariuomenės atsargos, tokios, kaip kiaušiniai, konservuotos pupelės ir žieminiai paltai.

 

     Už korupciją išvytas buvęs Ukrainos gynybos ministras R. Reznikovas buvo sakęs, kad ministerija bylinėjosi, siekdama susigrąžinti pinigus, prarastus pagal sutartis dėl ginklų. Vyriausybės pareigūnai teigė, kad daugelis problemų kilo ankstyvosiomis chaotiškomis koflikto dienomis Ukrainoje siautulingoje kovoje dėl ginklų ir amunicijos pirkimo ir nuo to laiko buvo išspręstos. Du ministerijos pareigūnai – viceministras ir viešųjų pirkimų vadovas – buvo suimti per žiemą po pranešimų apie per brangius kiaušinius.

 

     Kai kuriems JAV karo kritikams korupciją įvardijo, kaip argumentą apriboti karinę pagalbą Ukrainai, tai Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sallivanas praėjusią savaitę susitiko su trimis aukšto rango Ukrainos pareigūnais aptarti pastangas panaikinti karo korupciją.

 

     Sutarčių skandalai paskatino kai kuriuos raginimus J. Reznikovui atsistatydinti, tačiau panašu, kad Vašingtone pokyčių nebuvo numatyta.

 

     Pastarosiomis savaitėmis M. Zelenskis sugriežtino kovos su korupcija priemones – po kyšininkavimo skandalų atleido visus šalies verbavimo pareigūnus ir pasiūlė įstatymą, pagal kurį korupcija būtų baudžiama, kaip išdavystė.

 

     Gegužę Ukrainos Aukščiausiojo Teismo vadovas buvo sulaikytas kyšininkavimo tyrimo metu. O penktadienį Ukrainos žiniasklaida pranešė apie tai, o teismas skyrė daugiau, nei 25 000 dolerių užstatą buvusiam ekonomikos viceministrui, kaltinamam humanitarinės pagalbos grobstymu.

 

     Per ankstesnį sukrėtimą praėjusią vasarą ponas Zelenskis atleido savo vidaus žvalgybos agentūros direktorių ir generalinį prokurorą, taip pat dėl įtarimų korupcija ir netinkamu valdymu.“ [1]

1. Ukraine Removes Chief of Military As Conflict Drags On: [Foreign Desk]. Kramer, Andrew E.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 04 Sep 2023: A.1.

History of Gigantic Corruption Around Zelensky in Ukraine

"The Ukrainian Ministry of Defense has been buffeted this year by a string of allegations of mishandling military contracting and corruption as its budget ballooned. At one point, $986 million worth of weaponry the ministry had contracted for was undelivered by dates specified in contracts, according to government figures. Some deliveries are months late.

Ukrainian investigative journalists have found other woes with military contracting, seeming to show huge overpayments for basic supplies for the army such as eggs, canned beans and winter coats.

Mr. Reznikov had said the ministry was suing to recoup money lost in the weapons contracts. Government officials have said many of the problems had arisen in the early, chaotic days of the war in Ukraine's frantic scramble to buy weapons and ammunition and have since been fixed. Two ministry officials -- a deputy minister and head of procurement -- were arrested over the winter after the reports of overpriced eggs.

With some U.S. critics of the war citing graft as an argument for limiting military aid to Ukraine, the White House national security adviser, Jake Sullivan, last week met with three high-ranking Ukrainian officials to discuss efforts to stamp out wartime corruption.

The contracting scandals prompted some calls for Mr. Reznikov's resignation, but it appears that the change was not anticipated in Washington.

In recent weeks, Mr. Zelensky has stepped up measures against wartime graft, firing all the country's recruitment officers after bribery scandals and proposing a law that would punish corruption as treason under martial law.

In May, the head of Ukraine's Supreme Court was detained in a bribery investigation. And on Friday, Ukrainian media reported that and a court set bail at more than $25,000 for a former deputy minister of economy accused of embezzling humanitarian aid.

In an earlier shake-up last summer, Mr. Zelensky dismissed the director of his domestic intelligence agency and prosecutor general, also in the wake of allegations of corruption and mismanagement." [1]

1. Ukraine Removes Chief of Military As Conflict Drags On: [Foreign Desk]. Kramer, Andrew E.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 04 Sep 2023: A.1.

Kinijos rizikos kapitalas gali atlaikyti JAV įsakymą

    „JAV rizikos kapitalas ir privatus kapitalas greitai negalės investuoti į kai kurias Kinijos pažangias puslaidininkių ir kvantinių skaičiavimų įmones ir turės atskleisti investicijas į dirbtinio intelekto įmones.

 

     Bideno administracijos trečiadienį paskelbtas vykdomasis įsakymas gali ne iš karto turėti didelių praktinių pokyčių: Pekinas tikriausiai pirmenybę teikia vietiniam kapitalui, kad tokiose strateginėse arenose imtų vadovauti. Tačiau kadangi užsakymo apimtis ateityje gali plėstis, šis žingsnis vis tiek turės didelį šaldantį poveikį bendram sandorių srautui iš JAV.

 

     Mažiau aišku, kiek tai turi reikšmės faktiniam Kinijos gebėjimui finansuoti pradedančias įmones. Dvi finansavimo ekosistemos jau greitai atsiskyrė. Rizikos kapitalo įmonė „Sequoia Capital“ birželį pareiškė, kad ji atskirs savo verslą Kinijoje, o JAV tiesioginės investicijos į šalį smarkiai sumažėjo.

 

     Prezidentas Bidenas trečiadienį pasirašė vykdomąjį įsakymą, draudžiantį JAV investuoti į rizikos kapitalą ir privatų kapitalą į kai kurias anksčiau minėtas pažangiausias technologijas. Visos trys yra Kinijos ir JAV technologijų konkurencijos pagrindas, ir visos trys turi aiškų potencialų karinį ar saugumo pritaikymą. Pažymėtina, kad žemyninės Kinijos akcijos iš esmės gūžčiojo pečiais. „Shanghai Composite“ trečiadienį nukrito 0,5%, o labiau į technologijas orientuotas „Shenzhen“ A-akcijos indeksas sumažėjo 0,6%.

 

     Viena iš priežasčių gali būti ta, kad nors tiesioginės užsienio investicijos į Kiniją šiais metais nukrito nuo uolos, faktinės investicijos į Pekino pramonės politikos prioritetus laikosi nepaprastai gerai. Investicijos į ilgalaikį turtą į elektros mašinas ir įrangą per pirmąjį 2023 m. pusmetį išaugo 39%, o pirmąjį praėjusių metų pusmetį – 37%. O automobilių sektoriuje investicijos pirmąjį 2023 m. pusmetį išaugo 20%.

 

     Rizikos kapitalo sandorių sudarymas Kinijoje šiais metais sulėtėjo ir tebėra daug mažesnis už svaiginančius 2021 m. aukštumus. Tačiau tai pasakytina ir apie JAV, o Kinija tam tikromis priemonėmis atsilaikė geriau. Konsultacijų įmonės KPMG duomenimis, rizikos finansavimas Kinijoje pirmąjį 2023 m. pusmetį sudarė 24,7 mlrd. dolerių, ty 35 proc. mažiau, nei tuo pačiu 2022 m. .

 

     Viena iš išvadų yra ta, kad JAV įmonėms atsitraukiant, Kinijos rizikos kapitalo įmonės, o gal ir kitos pasaulinės, greičiausiai, ir toliau įsitrauks. Tokiose strateginėse srityse, kaip AI ir kvantinė kompiuterija, Pekinas gali puikiai susidoroti su tuo.

 

     Kinija vis tiek nukentės nuo mažesnio tiesioginio JAV įsitraukimo. Daugelis šalyje dabar dominuojančių technologijų įmonių gavo naudos iš JAV rizikos kapitalo. Kinijos vietinės rizikos įmonės, ypač tiesiogiai remiamos valstybės, gali pasirodyti, kad jos nėra tokios gudrios investuotojos. Labiau izoliuotai Kinijai taip pat gali būti sunku atkartoti didžiulį JAV finansavimo ekosistemos dydį, ypač jei dabartinis silpnas atsigavimas užsitęs.

 

     Vašingtonui nepavyks užgniaužti kapitalo Kinijos startuoliams, tačiau labiau suskaldyta pasaulinė technologinė ekosistema atrodo labiau neišvengiama." [1]

 

Arklys jau paliko tvartą  pono Bideno atveju.

 

 1.China Venture Capital Can Withstand U.S. Order. Taplin, Nathaniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Aug 2023: B.12.

China Venture Capital Can Withstand U.S. Order.

"U.S. venture capital and private equity soon won't be able to invest in some Chinese advanced semiconductor and quantum-computing companies, and will have to disclose investments in artificial intelligence companies.

An executive order, released by the Biden administration Wednesday, may not make an enormous practical difference immediately: Beijing probably prefers domestic capital to take the lead in such strategic arenas anyway. But since the scope of the order might expand in the future, the move would still have a significant chilling effect on overall deal flow from the U.S.

Less clear is how much this matters for China's actual ability to fund startups. The two funding ecosystems were already rapidly pulling apart. Venture-capital firm Sequoia Capital said in June that it will hive off its China business, and U.S. direct investment into the country has dropped sharply.

President Biden on Wednesday signed an executive order banning U.S. venture-capital and private-equity investment in some forms of the aforementioned cutting-edge technologies. All three are at the heart of the Sino-U.S. tech rivalry, and all three have clear potential military or security applications. Notably, mainland Chinese shares largely shrugged. The Shanghai Composite fell 0.5% Wednesday, with the more tech-focused Shenzhen A-shares index off 0.6%.

One reason may be that while foreign direct investment into China has dropped off a cliff this year, actual investment into Beijing's industrial-policy priorities onshore is holding up remarkably well. Fixed-asset investment in electrical machinery and equipment rose 39% year over year in the first half of 2023 and increased 37% in the first half of last year. And in the automotive sector, investment in the first half 2023 was up 20%.

Venture-capital deal making has slowed in China this year and remains far below the heady heights of 2021. But that is also true in the U.S., and by some measures China has held up better. Venture financing in China in the first half of 2023 was $24.7 billion, according to consulting firm KPMG, down 35% from the same period in 2022. In the U.S., such financing was a much higher $85.6 billion but was down 46% on the year.

One takeaway is that as U.S. firms pull back, Chinese venture-capital firms -- and perhaps other global ones -- are likely to keep stepping in. In strategic areas such as AI and quantum computing, Beijing may be perfectly fine with that.

China will still suffer from less direct U.S. involvement. Many of the nation's now-dominant tech companies benefited from U.S. venture-capital largess. Chinese domestic venture firms, particularly those directly backed by the state, may or may not prove to be such canny investors. A more isolated China also may struggle to ever replicate the sheer size of the U.S. funding ecosystem, particularly if the current weak recovery drags on.

Washington won't succeed in choking off capital to Chinese startups, but a more bifurcated global technological ecosystem looks more inevitable." [1]

The horse left the barn already for Mr. Biden.

 1.China Venture Capital Can Withstand U.S. Order. Taplin, Nathaniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Aug 2023: B.12.

Japonijos automobilių gamintojai konkurencinę kovą Kinijoje vertina, kaip siaubingą --- „Honda“, „Nissan“, „Mazda“ ir kiti skuba pridėti elektromobilius, kad atitiktų Kinijos konkurentus

  „TOKIJAS – Japonijos automobilių gamintojai pertvarko savo veiklą Kinijoje, patyrę vietinės konkurencijos, perspėdami, kad ateinantys keleri metai lems, ar jiems pavyks išlikti didžiausioje pasaulyje automobilių rinkoje.

 

     Panašiai kaip ir jų Vakarų bendraamžiai, Japonijos automobilių kompanijos praranda ilgametę poziciją Kinijoje dėl vietinių prekių ženklų, kurie pirmauja sparčiai augančioje elektromobilių rinkoje.

 

     Japonijos automobilių gamintojai paankstina naujų technologijų ir EV Kinijai terminus.

 

     „Nissan Motor“ verslas Kinijoje „susiduria su dideliais iššūkiais“, – praėjusį mėnesį vykusioje instruktažoje sakė generalinis direktorius Makoto Uchida. „Nissan“ teigė, kad per metus, pasibaigusius kovo mėn., Kinijoje bus parduota 800 000 automobilių, ty 330 000 mažiau, nei prognozavo mažiau, nei prieš tris mėnesius.

 

     „Nissan“ sieks Kinijoje greičiau pristatyti naujus elektromobilius ir hibridinius automobilius, sakė Uchida. Šios naujos serijos konkurencingumas „bus mūsų išlikimo veiksnys“, sakė jis ir pridūrė, kad 2024-ieji yra metai, kai „Nissan“ atidžiai stebės.

 

     „Honda Motor“ finansų vadovas Masaharu Hirose trečiadienį pareiškė, kad dėl konkurencijos Kinijos elektrifikuotų transporto priemonių rinkoje „Honda“ sunkiau pasiekti anksčiau paskelbtą tikslą šiais metais šalyje parduoti 1,4 mln. Jis sakė, kad vis dar siekiama tikslą pasiekti, taikant tokias priemones, kaip paskatos.

 

     Pirmąjį šių metų pusmetį „Mazda Motor“ Kinijoje pardavė maždaug pusę transporto priemonių, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

 

     Šią savaitę „Mazda“ teigė, kad, žvelgdama į 2025 m., ji sieks išplėsti elektrifikuotų transporto priemonių asortimentą Kinijoje. Neketinama pasitraukti ir „imamės skubių veiksmų, kad atsigautume“, – sakė vyriausiasis finansų direktorius Jeffrey'us Guytonas.

 

     „Mitsubishi Motors“ praėjusį mėnesį pranešė sustabdžiusi gamybą savo bendroje įmonėje Kinijoje, reaguodama į vangius pardavimus.

 

     Japonijos automobilių gamintojai, kaip ir kiti užsienio automobilių prekės ženklai, dešimtmečius klestėjo Kinijoje, kai ji aplenkė JAV ir tapo didžiausia automobilių rinka pasaulyje pagal parduodamus automobilius. Šiandien bendra automobilių paklausa šalyje yra pasiekusi aukščiausią tašką, o likusioje augimo sferoje – akumuliatorinės elektrinės ir įkraunamos hibridinės transporto priemonės – dominuoja vietiniai gamintojai, tokie, kaip BYD.

 

     Šiais metais analitikai tikisi, kad Kinijos prekės ženklai pirmą kartą per dešimtmečius pralenks užsienio prekių ženklus bendroje vidaus rinkoje. Jau per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius vietiniai prekių ženklai užėmė 54 % Kinijos didmeninės automobilių rinkos, o prieš metus – 48 %.

 

     Bendrovės duomenimis, per pirmąjį pusmetį „Nissan“ Kinijoje pardavė 359 000 automobilių, o tai ketvirtadaliu mažiau, nei lyginamaisiais praėjusiais metais. „Honda“ siuntos Kinijoje sumažėjo 22 proc., o „Toyota Motor“ – 3 proc., nes jos pardavimus padidino santykinai gera hibridinių benzinu ir elektra varomų transporto priemonių paklausa.

 

     Kinija anksčiau teigė norinti, kad iki 2025 m. 20 % naujų automobilių sudarytų įkraunamos hibridinės ir elektrinės transporto priemonės, tačiau praėjusiais metais ji jau pasiekė šį tikslą, o kai kurie analitikai teigia, kad Pekinas gali gerokai padidinti savo 2025 m. tikslą.

 

     Tokijuje įsikūrusios automobilių konsultacijų įmonės „Nakanishi Research Institute“ vadovas Takaki Nakanishi sakė nesąs tikras, ar Japonijos automobilių gamintojai pasiruošę tokiems greitiems pokyčiams. „Kol kas jie tikrai atsilieka“, – sakė jis.

 

     Japonijos vadovai, kurie balandžio mėnesį dalyvavo automobilių parodoje Šanchajuje, sakė, kad juos nustebino Kinijos elektromobilių priėmimas ir konkurentų augimo greitis. Kai kas tai vadino „Kinijos šoku.“" [1]

 

1. Business News: Japan Carmakers See China Fight as Dire --- Honda, Nissan, Mazda, others rush to add EVs to match Chinese competitors. Davis, River. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Aug 2023: B.3.  

Japan Carmakers See China Fight as Dire --- Honda, Nissan, Mazda, others rush to add EVs to match Chinese competitors.

"TOKYO -- Japanese automakers are overhauling their operations in China after getting hit by local competition, with some warning that the next few years will determine whether they can stay afloat in the world's largest car market.

Much like their Western peers, Japan's top car companies have been losing long-held ground in China to local brands that lead in the fast-growing market for electric vehicles. 

Japanese automakers are bringing forward timelines for new technologies and EVs for China.

Nissan Motor's business in China is "facing major challenges," said Chief Executive Makoto Uchida in a briefing last month. Nissan said it expected to sell 800,000 vehicles in China in the year ending March, 330,000 fewer than it had forecast less than three months earlier.

Nissan will seek to introduce new EVs and hybrid cars ahead of schedule in China, Uchida said. The competitiveness of this new lineup "will be the determinant of our survival," he said, adding that 2024 is the year Nissan will be carefully monitoring.

Honda Motor's finance head, Masaharu Hirose, said on Wednesday that competition in the Chinese electrified-vehicle market was making it more difficult for Honda to achieve its previously announced goal of selling 1.4 million vehicles in the country this year. It still aims to meet the target through measures such as incentives, he said.

In the first half of this year, Mazda Motor sold roughly half the number of vehicles in China that it sold in the same period last year. 

This week, Mazda said that looking toward 2025, it would work to expand its electrified-vehicle lineup in China. The intent isn't to withdraw and "we are taking urgent action to recover," Chief Financial Officer Jeffrey Guyton said.

Mitsubishi Motors said last month it had suspended production at its joint-venture business in China, in response to sluggish sales.

Japanese automakers, like other foreign car brands, had thrived in China for decades as it whizzed past the U.S. to become the world's biggest car market by vehicle sales. Today, overall demand for cars in the country has peaked, and the remaining area of growth -- battery-electric and plug-in hybrid vehicles -- is dominated by local manufacturers such as BYD.

This year, analysts expect Chinese brands to surpass foreign brands in their share of the overall domestic market for the first time in decades. Already in the first six months of 2023, local brands captured 54% of China's wholesale car market, up from 48% a year earlier.

Nissan sold 359,000 cars during the first half of the year in China, down a quarter from the previous year's comparable figure, according to the company. Honda's shipments in China dropped 22%, while Toyota Motor's fell by a smaller 3% as its sales were boosted by relatively healthy demand for its hybrid gas-electric vehicles.

China had earlier said it wanted plug-in hybrid and electric vehicles to make up 20% of new-car sales by 2025, but last year it already reached that target, and some analysts say Beijing may significantly lift its 2025 goal.

Takaki Nakanishi, head of Tokyo-based automotive consulting firm Nakanishi Research Institute, said he wasn't sure whether Japanese automakers were ready for such rapid shifts. "For now, they're really behind," he said.

Japanese executives who went to an auto show in Shanghai in April said they were taken aback by China's embrace of EVs and the speed of competitors' rise. Some called it the "China shock."" [1]

1. Business News: Japan Carmakers See China Fight as Dire --- Honda, Nissan, Mazda, others rush to add EVs to match Chinese competitors. Davis, River. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 10 Aug 2023: B.3.