Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2023 m. lapkričio 4 d., šeštadienis

Global Economy Splits Into U.S. vs. China.


"China passed a significant milestone last fall: For the first time since its economic opening more than four decades ago, it traded more with developing countries than the U.S., Europe and Japan combined. It was one of the clearest signs yet that China and the West are going in different directions as tensions increase over trade, technology, security and other thorny issues.

For decades, the U.S. and other Western countries sought to make China a partner and a customer in a single global economy led by the richest nations. Now trade and investment flows are settling into new patterns built around the two competing power centers.

In this increasingly divided world economy, Washington continues to raise the heat on China with investment curbs and export bans, while China reorients large parts of its economy away from the West toward the developing world.

Benefits for the U.S. and Europe include less reliance on Chinese supply chains and more jobs for Americans and Europeans that otherwise might go to China. But there are major risks, such as slower global growth -- and many economists worry the costs will outweigh the advantages.

Chinese factories are replacing Western chemicals, parts and machine tools with those from home or sourced from developing nations. China's trade with Southeast Asia surpassed its trade with the U.S. in 2019. China now trades more with Russia than it does with Germany, and soon will be able to say the same about Brazil.

China's outbound investment now mainly goes to resource-rich places like Indonesia or the Middle East, rather than to the U.S.

Major Western companies including Apple, Stellantis and HP are looking to shift production from China. Financial firms like Sequoia Capital have moved to curb or ringfence their China activities.

More than one-third of U.S. companies surveyed by the U.S. China Business Council, which represents American companies in China, said they've reduced or paused planned investment in China over the past year, a record high and well above 22% last year.

"The world is splintering into rival spheres," said Noah Barkin, senior adviser with Rhodium Group, a New York-based advisory firm. "There is a momentum . . . that in a way is self-propelling. There is a risk it accelerates over time and becomes more difficult for governments to manage."

The International Monetary Fund said in October that fragmentation between China and the West was weighing on the world's economic recovery this year. A more severe break between U.S.- and China-led blocs could cost the global economy as much as 7% of gross domestic product, worth trillions of dollars, IMF research suggests.

The economic split deprives companies of access to vital markets that drive profits and makes it harder to share technology and capital, depressing growth.

Costs are already adding up for major companies, especially in European nations like Germany, which thrived in recent decades by selling autos and high-end machinery to China. German and Japanese automakers like Volkswagen and Toyota now account for about 30% of China's auto market, down from almost 50% three years ago, as Chinese brands have expanded, according to the China Association of Automobile Manufacturers.

From China's standpoint, an economic sphere of influence with Beijing at the center might not offer enough growth to keep the country from slipping into long-term stagnation as it faces collapsing birthrates and excessive debts. China's success has depended heavily on access to the West's big-spending consumers and technologies.

U.S. imports from China in mid-2018 accounted for as much as 22% of all its imports. In the 12 months through August, that had shrunk to 14%, according to Census Bureau data, though in dollar terms bilateral trade has grown.

Some Western money is returning to the U.S., or going to places like Mexico and India, which attracted four times as much investment in new factories and offices as China last year, according to data from the United Nations Conference on Trade and Development.

Kempower, a Finland-based manufacturer of fast chargers for electric vehicles, plans to invest $40 million over five years in the U.S., said its chief executive officer, Tomi Ristimaki.

He hopes the U.S. will become as important to the company as Europe, and said he has no plans to enter China's electric-vehicle market. "The political atmosphere has changed. We are not concentrating on China," he said.

Jungheinrich, a Hamburg, Germany-based forklift truck manufacturer with annual revenue of nearly 5 billion euros (about $5.3 billion), put China at the top of a strategic agenda it published in 2020, aiming to expand its footprint there. The company recently replaced China with the U.S. as its priority market, said its chief executive officer, Lars Brzoska.

Jungheinrich hasn't made a decision on whether to move out of China, where it has two factories and almost 1,000 staff, Brzoska said, particularly in times of heightened geopolitical tensions.

"Everybody's thinking about a potential invasion of China into Taiwan," Brzoska said. "If this happens, it's a big, big issue for the whole world. We may be better off with a different footprint."

China, meanwhile, has invested big sums in Indonesian nickel factories to supply China's EV industry. Tech firms Tencent and Alibaba have expanded across Asia, Africa and Latin America.

Latin America, Africa and developing markets in Asia now account for 36% of overall Chinese trade, compared with 33% for its trade with the U.S., Europe and Japan, according to a Wall Street Journal analysis of Chinese customs data. As recently as last summer, that trio of advanced markets accounted for a larger share of Chinese trade.

Part of the explanation is Chinese factories are moving to countries such as Vietnam, India and Mexico to keep selling to U.S. customers while avoiding U.S. tariffs. But China's growing expertise in affordable smartphones, cars and machinery that appeal to developing-world customers is also helping drive the shift at the expense of Western rivals.

Chinese automaker Great Wall Motors said last year it would spend $1.9 billion in Sao Paulo state in Brazil over the next decade to produce hybrid and electric cars. BYD is investing $600 million in Brazil and $500 million in Thailand, where it's a top EV seller.

Chinese home appliance maker Midea Group last year opened new facilities in Egypt and Thailand, and is building plants in Brazil and Mexico to serve local markets.

"While it might seem that the West is driving decoupling, as they say, it takes two to tango," said Allen Morrison, professor of global management at Arizona State University's Thunderbird School of Global Management.

Back in China, local brands like Genki Forest are increasingly vying with Western names such as Coca-Cola. A new Huawei Technologies smartphone with ultrafast data connectivity uses a Chinese-made semiconductor, helping it compete with Apple.

The widening split follows decades of integration. China's opening up in the 1980s and its accession to the World Trade Organization in 2001 ignited a new phase of globalization, bringing investment to China and cheap consumer goods to Western consumers.

That economic order started to crumble when Western leaders began questioning China ties, which had decimated job markets in some U.S. and European communities. Western companies complained they had to hand over technology to Chinese partners in return for market access.

In its initial stages, economic decoupling was hesitant and mostly centered on trade in products directly affected by U.S. tariffs on Chinese imports.

After President Donald Trump raised tariffs on around 60% of Chinese imports, President Biden moved to prevent China from acquiring high-end computer chips and imposed new curbs on U.S. investment into China. Washington has dangled billions of dollars in subsidies to draw manufacturing back home.

Foreign direct investment into China over the four quarters through June was 78% lower than it was a year earlier, Chinese data show.

A complete decoupling between China and the West isn't in the cards though, assuming there's no military conflict.

China's low production costs and vast consumer market still make it indispensable for many companies. Brands with links to China such as TikTok and fast-fashion giant Shein are also building large businesses in the U.S., though they face political pressure that could constrain their growth.

While U.S. imports of Chinese products such as semiconductors and IT hardware have tumbled in response to tariffs, purchases of toys, games and other products not hit by Trump-era duties have soared, according to analysis by the Peterson Institute for International Economics.

Chinese officials say they still welcome Western investment, including companies like Tesla, which is scaling up battery production in Shanghai.

Still, the evidence suggests the loosening of economic ties between China and the U.S.-led West is gathering speed.

"We are at the end of the beginning," said Adam Slater, lead economist at Oxford Economics. Decoupling "does have some momentum now, and I think it has a way to run."" [1]

The collapse of Western sanctions against Russia shows that the newly emerging economic ties of the East with the Global South reduce the West's chances of influencing the economies of Eastern countries to zero. The West cuts the branch on which it sits.

1. World News: Global Economy Splits Into U.S. vs. China. Douglas, Jason; Fairless, Tom.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: A.10.

 

Rusijos dronai „Lancet“ stabdo Ukrainos pažangą mūšio lauke

„Kijevas, Ukraina – Viena iš Ukrainos kontrpuolimo rykštių yra sprogstantis bepilotis orlaivis su išskirtiniais X formos sparnais, kuris smogia į taikinius daugiau, nei 100, mylių per valandą greičiu.

 

     Pasak Ukrainos karių ir pareigūnų bei Rusijos socialiniame tinkle paskelbtų vaizdo įrašų, pastaraisiais mėnesiais Rusijos bepilotis orlaivis „Zala Lancet“ ne kartą smogė ir išjungė iš Vakarų tiekiamas Ukrainos šarvuotas transporto priemones, kurios turėjo prasibrauti per Rusijos linijas ir ryžtingai pasukti konfliktą Ukrainos naudai.

 

     Ketvirtadienį JAV skyrė sankcijas „Lancet“ gamintojui „Zala Aero“. Ji taip pat nubaudė asmenį, kuris, kaip teigiama, buvo įmonės savininkas ir drono dizaineris Aleksandras Zacharovas, taip pat jo šeimos nariai. Valstybės departamentas nurodė, kad JAV taikosi į asmenis ir subjektus, susijusius su Rusijos pastangomis konfliktuoti. „Zala Aero“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.

 

     Dronai buvo pagrindinis veiksnys, užkertantis kelią reikšmingai Ukrainos pažangai. Kartu su minų laukais, artilerija ir valdomomis prieštankinėmis raketomis jie sudarė bauginančią kliūtį, dėl kurios ukrainiečiai nesiryžta vienu metu dislokuoti daugiau, nei porą transporto priemonių.

 

     „Jie yra rimta problema“, – sakė pietrytiniame Zaporožės regione tarnaujantis ukrainietis.

 

     Ukrainos pajėgos sėkmingai naudojo bepiločius orlaivius nuo pirmųjų konflikto savaičių, naudodamos nuotoliniu būdu valdomus orlaivius, kad pastebėtų Rusijos pajėgas ir nukreiptų artilerijos ugnį arba numesdavo ant jų nedidelius sprogmenis.

 

     Rusija nuo tada pagerino savo dronų pajėgumus ir dabar pasivijo, sako Ukrainos kariai. Svarbiausias dalykas yra padidėjęs Lancet dislokavimas Ukrainos kontrpuolimo metu. Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos pareigūnai trečiadienį pareiškė, kad „Lancet“ yra „žingsninis pokytis“ Rusijos bepiločių orlaivių naudojimo būdui.

 

     Liepą „Zala Aero“ Rusijos žiniasklaidai pranešė, kad padidino transporto priemonės atstumą nuo maždaug 25 mylių iki 40 mylių. Pirmadienį ji pranešė, kad išbandė ir yra pasirengusi masiškai gaminti naują sprogstamą droną, pavadintą Izdeliye-54 arba Italmas. Naujasis dronas gali nukeliauti apie 124 mylias ir turi padidintą kovinę galvutę, rašoma pranešime.

 

     Remiantis Ukrainos informaciniu dokumentu, naudojamu informuoti užsienio sąjungininkus ir kurį peržiūrėjo „The Wall Street Journal“, „Lancet“ turi „ypatingą reikšmę“ Rusijos oro laivyne.

 

     Pareigūnai teigia, kad „Lancet“ smogė keliems Vakarų tiektiems tankams, įskaitant Vokietijoje pagamintą „Leopard“ ir britų „Challenger 2“. 

 

„Lancet“ priklauso nuo daugybės užsienio komponentų, teigiama Ukrainos vyriausybės informaciniame dokumente. Pavyzdžiui, 19 Ukrainos vyriausybės išvardytų elektroninių dalių yra amerikietiškos. Iš jų šešias gamina „Analog Devices“, Wilmington, Mass., įsikūrusi puslaidininkių įmonė. Ukraina taip pat teigia, kad „Lancet“ yra vadinamieji tinklo valdikliai, kuriuos gamina Dalase įsikūrusi „Texas Instruments“.

 

     „Analog“ atstovė sakė, kad bendrovė nevykdo verslo su Rusija ir liepė savo platintojams sustabdyti siuntas. Pasak jos, bet kokios siuntos po sankcijų yra neteisėto Analog produktų perpardavimo arba nukreipimo rezultatas.

 

     „Texas Instruments“ teigė, kad bendrovė sustabdė pardavimą Rusijai 2022 m. vasario mėn., prasidėjus įvykiams Ukrainoje." [1]


1. World News: Russian Lancet Drones Are Blunting Ukraine's Advance on the Battlefield. Macdonald, Alistair; Marson, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: A.9.

Russian Lancet Drones Are Blunting Ukraine's Advance on the Battlefield.


"KYIV, Ukraine -- One of the scourges of Ukraine's counteroffensive is an exploding drone with distinctive X-shaped wings that smashes into targets at more than 100 miles an hour.

In recent months, Russia's Zala Lancet drone has repeatedly struck and disabled Ukraine's Western-supplied armored vehicles that were supposed to break through Russian lines and turn the conflict decisively in Ukraine's favor, according to Ukrainian soldiers and officials as well as videos posted on Russian social media.

On Thursday, the U.S. sanctioned the Lancet's maker, Zala Aero. It also sanctioned the person it said was the company's owner and the drone's designer, Aleksandr Zakharov, as well as members of his family. The State Department said the U.S. was targeting individuals and entities associated with Russia's conflict effort. Zala Aero didn't respond to a request for comment.

The drones have been a key factor in preventing a significant Ukrainian advance. Combined with minefields, artillery and guided antitank missiles, they have formed a fearsome obstacle that has made the Ukrainians leery of deploying more than a couple of vehicles at a time.

"They are a serious problem," said a Ukrainian officer serving in the southeastern Zaporizhzhia region.

Ukrainian forces have successfully used drones since the early weeks of the conflict, using remote-controlled aerial vehicles to spot Russian forces and direct artillery fire or drop small explosives on them.

Russia has since improved its drone capabilities and now caught up, Ukrainian soldiers say. Central to that is the increased deployment of the Lancet amid Ukraine's counteroffensive. British military intelligence authorities said Wednesday that the Lancet represents a "step change" in the way Russia uses drones.

Zala Aero told Russian media in July that it had increased the vehicle's range from roughly 25 miles to 40 miles. On Monday, it said it had tested and was ready to mass produce a new exploding drone called the Izdeliye-54, or Italmas. The new drone can travel around 124 miles and has an enlarged warhead, it said.

The Lancet is of "particular importance" in Russia's fleet, according to a Ukrainian briefing document used to inform foreign allies and reviewed by The Wall Street Journal.

Officials say the Lancet has struck several Western-supplied tanks, including the German-made Leopard and a British Challenger 2. The Lancet is reliant on a host of foreign components, according to the Ukrainian government briefing document. For instance, 19 electronic parts listed by the Ukrainian government are American. Of those, six are produced by Analog Devices, a Wilmington, Mass.-based semiconductor firm. Ukraine also says that so-called network controllers produced by Dallas-based Texas Instruments are found in the Lancet.

A spokeswoman for Analog said the company does no business with Russia and has told its distributors to halt shipments there. Any post-sanctions shipments are the result of unauthorized resales or diversion of Analog products, she said.

Texas Instruments said the company stopped sales to Russia in February 2022 after events in Ukraine started." [1]

1. World News: Russian Lancet Drones Are Blunting Ukraine's Advance on the Battlefield. Macdonald, Alistair; Marson, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Nov 2023: A.9.

2023 m. lapkričio 3 d., penktadienis

Amerikos ir Kinijos mokslininkai taip pat atsisieja

   "YRA daug būdų įvertinti Kinijos kilimą. Tai antra pagal dydį pasaulio ekonomika, didžiausia jos gamintoja ir didžiausias kreditorius. 2021 m. ji pasiekė dar vieną etapą. Tais metais pirmą kartą Kinijos mokslininkai paskelbė daugiau straipsnių, nei jų kolegos Amerikoje ar Europos Sąjungoje (žr. 1 diagramą). Gerėja ne tik kiekis. To paties pavadinimo žurnalo leidėjų valdomas gamtos indeksas seka indėlį į geriausiai pasaulyje vertinamus sveikatos ir gamtos -mokslų žurnalus. 

 

Kinų mokslininkai užima pirmąją vietą gamtos mokslų srityje ir antrą vietą iš viso.

 

     Priežastis šventei, be jokios abejonės, Pekine. Tačiau Vašingtone naujienos galėjo būti mažiau laukiamos. Amerika vis labiau nerimauja dėl Kinijos iškilimo ir ypač didėjančio jos mokslinio ir technologinio meistriškumo. Valdant ankstesniam respublikonų prezidentui Donaldui Trumpui ir dabartiniam demokratų partijai Joe Bidenui, ji įvedė muitus, taisykles ir subsidijas, skirtas Kinijos aukštųjų technologijų įmonėms kliudyti, tuo pat metu stiprinant savąsias. Kinija ėmėsi atsakomųjų veiksmų ir ėmėsi veiksmų prieš kai kurias dideles Amerikos technologijų kompanijas. Prieš dvidešimt metų politikai pritarė globalizacijai ir laisvajai prekybai. Dabar „atsiskyrimas“, nacionalinis saugumas ir „gamybos išvežimas pas draugus“ yra karštos temos.

 

     Sąmoningas atsiejimas

 

     Akademija nėra apsaugota. Naujos taisyklės ir vėsi politika abiejose šalyse apsunkina tyrėjų bendradarbiavimą. Rugpjūčio mėn. Amerika susitarė laikinai, šešiems mėnesiams pratęsti reikšmingą mokslinio bendradarbiavimo susitarimą, pasirašytą 1979 m. Keletas amerikiečių politikų nori, kad susitarimas būtų visiškai panaikintas, atvirame laiške tvirtindami, kad bendradarbiaudama su Kinijos mokslininkais Amerika „papildo degalus“ savo sunaikinimui“.

 

     Įtempimai matomi paveiksluose. 2020 m. pirmą kartą sumažėjo straipsnių, kuriuos bendrai parašė Amerikos ir Kinijos mokslininkai, skaičius. Kitais metais jis vėl sumažėjo, o tai yra naujausi, apie kuriuos turimi duomenys, nors kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, jis vis dar auga. Amerikos studentams ir mokslininkams išduodamų vizų skaičius taip pat sumažėjo ir pasiekė maždaug trečdalį 2015 m. didžiausio lygio (žr. 2 diagramą). Moksliniu ir politiniu požiūriu šalys atsiskiria.

 

     Mokslo ir technologijų susitarimas, kaip vadinamas 1979 m. paktas, buvo pirmoji dvišalė Amerikos ir Kinijos sutartis, pasirašyta joms atkūrus diplomatinius santykius. Į jos skėtį pateko keli svarbūs tyrimai. 1983 m. pradėtas ilgalaikis projektas, kuriame dalyvavo 285 000 kinų moterų, padėjo įrodyti, kad folio rūgštis gali užkirsti kelią spina bifida – retam apsigimimui. Šiais laikais folio rūgšties dedama į miltus, duoną, dribsnius ir kitus pagrindinius maisto produktus; nėščios moterys skatinamos vartoti daugiau. Bendradarbiavimas atliekant gripo tyrimus padeda numatyti, kurios gripo atmainos gali būti dominuojančios kiekvienais metais, o tai pagerina vakcinas.

 

     Net supervalstybės konkurentai gali sutikti, kad medicininiai tyrimai yra geras dalykas. Tačiau Kinijos pažanga kitose mokslo srityse, tokiose, kaip kompiuterija, medžiagų mokslas ir dirbtinis intelektas, sukėlė Amerikos politikos formuotojams nerimą. Kritikai teigia, kad Kinijos mokslas gavo naudos iš Amerikos akademinio skaidrumo ir praktinės patirties, tačiau Kinija ne visada grąžino palankumą. Abejojantys taip pat atkreipia dėmesį į Kinijos „civilinės ir karinės sintezės“ politiką, kai civilinių tyrimų vaisiai yra kruopščiai tikrinami, ar nėra naudingų karinių pritaikymų.

 

     Kinija atkerta, kad Amerikos nerimas dėl nacionalinio saugumo paskatino nesąžiningą Kinijos mokslininkų atakavimą Amerikos universitetuose. Vienas dažnas skundų objektas yra Teisingumo departamento „Kinijos iniciatyva“, kuri buvo vykdoma 2018–2022 m. ir buvo skirta tariamiems Kinijos technologinio šnipinėjimo atvejams tirti. Tačiau atrodo, kad bylos buvo menkos. Iniciatyva ištyrė mažiausiai 150 kinų kilmės akademikų, tačiau pavyko užsitikrinti tik saujelę nuosprendžių. Kai kurie buvo skirti mažesniems nusikaltimams, pavyzdžiui, sukčiavimui dėl dotacijų.

 

     Kai kurie tyrimai tapo labai viešais fiasko, pavyzdžiui, Gang Chen, gerai vertinamo Kinijos kilmės mechanikos inžinieriaus, dabar dirbančio Masačusetso technologijos institute, atvejis. Daktaras Chenas buvo suimtas 2021 m. Jis praleido metus akademinėse atostogose, kol buvo panaikinti visi jam pateikti kaltinimai. Kiti mokslininkai buvo atleisti iš jų universitetų ir atsidūrė neskraidymo sąrašuose. Akademikai teigia, kad ši iniciatyva sukėlė įtarumo ir nepasitikėjimo atmosferą.

 

     Tuo tarpu Kinija turi savo nacionalinio saugumo problemų, kurios taip pat gali trukdyti bendradarbiavimui. Pastaraisiais metais įvestos taisyklės draudžia eksportuoti daug įvairių duomenų. Pavyzdžiui, pareigūnai uždraudė ne Kinijos subjektams rinkti genominius duomenis. Užsienio socialinių mokslų tyrėjams retai suteikiama prieiga prie ekonominių ir socialinių tyrimų be draugo vyriausybėje. Taisyklės yra neaiškios, todėl net jei mokslininkai nori dirbti išmintingai su kolegomis užsienyje, nežino, kuo jiems leidžiama dalytis.

 

     Atvėsę ryšiai apsunkins abiejų pusių gyvenimą. Kinijos akademikams bus sunkiau įgyti patirties Amerikos universitetuose, kurie vis dar dominuoja beveik visų dalykų pasaulio reitinguose. Kadangi Kinija dabar yra savarankiška mokslinė galia, turinti pažangiausių tyrėjų keliose srityse, nukentės ir Amerikos mokslas.

 

     Bendradarbiavimo privalumai yra „reikšmingi“ ir yra naudingesni Amerikos institucijoms, nei Kinijos, sako Jonathanas Adamsas, duomenų teikėjo „Clarivate“ akademinę informaciją sekantis. 2020 m. paskelbtame tyrime, kurį atliko Jenny Lee ir Johnas Hauptas 

 

Arizonos universitete, nustatyta, kad neįtraukus straipsnių, parašytų kartu su Kinijos mokslininkais, 2014–2018 m. Amerikos publikacijų mokslo ir inžinerijos srityse skaičius šiek tiek sumažėjo.

 

     Duok man savo protų mases

 

     Amerikos pirmenybė mokslinėje srityje buvo bent iš dalies paremta jos gebėjimu pritraukti geriausius pasaulio atstovus. Prieš pandemiją apie 16% Amerikos universitetų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos absolventų buvo kinai. Šiandienos absolventai dažnai tampa rytojaus profesoriais. Kaip ir daktaras Chenas, daugelis Kinijos studentų, baigę studijas, nusprendžia likti Amerikoje. Tai turėtų skatinti Amerikos lyderiai." [1]

 

1. "American and Chinese scientists are decoupling, too." The Economist, 11 Oct. 2023, p. NA.