Sutelktinio finansavimo rinkos tendencijos: spartus augimas, tarptautinė plėtra ir metamas iššūkis tradicinėms finansų įstaigoms

 

"Reklama publikuota: 2024-07-03 07:00

 

Sutelktinio finansavimo rinkai šie metai atneš dar vieną proveržį: Lietuvoje veikiantys rinkos dalyviai greičiausiai peržengs 300 mln. Eur pritrauktų investicijų ribą ir dar aktyviau dairysis į užsienį, mat barjerų verslo modelį plėsti į kitas Europos šalis praktiškai neliko.

 

Nė dešimtmečio Lietuvoje neskaičiuojanti sutelktinio finansavimo rinka vystosi itin sparčiai: šalyje ji gimė tik 2016 m., kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymas. Jau po metų sutelktinio finansavimo platformose (SFP) investuotas pirmas milijonas eurų, o veiklą vykdė penki rinkos dalyviai.

 

Rinkos lūžį labiausiai paskatino pasaulinė pandemija 2020-aisiais, kuomet prasidėjo spartus SFP rinkos augimas.

 

„Tuo metu visos SFP labai smarkiai augo. Per pandemiją žmonės atrado daugiau laiko. Aš ir pati tuo metu pradėjau aktyviai investuoti, nes tai buvo puikus metas domėtis, suprasti, įvertinti tai, kad sąskaitoje pinigai guli neįdarbinti ir laikui bėgant nuvertėja. Daugelis žmonių tuomet suprato, kad investuoti yra paprasta, kad tai daryti galima neišeinant iš namų, neskiriant didelių sumų“, – „Verslo žinių” organizuotame Investuotojų festivalyje sakė Lina Maskoliūnė, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ verslo plėtros vadovė.

 

Vis dėlto naujos sutelktinio finansavimo eros pradžia L. Maskoliūnė laiko būtent 2024-uosius, mat jau baigėsi prisitaikymo prie bendro Europos Sąjungos (ES) reguliavimo, įvesto 2023 m., laikotarpis.

 

„2024 metai yra savotiška naujos sutelktinio finansavimo eros pradžia – pasibaigus prisitaikymo laikotarpiui rinkoje atsirado daugiau aiškumo, daugiau saugumo investuotojams. Tad šiandien investuodami SFP galime elgtis daug drąsiau, nei tai darėme anksčiau“, – tikina L. Maskoliūnė.

 

Prognozuojama, kad Lietuvoje šiais metais per SFP pritrauktos investicijos pasieks 300 mln. Eur (2023 m. – 230 mln. Eur), o visoje Europoje 2028 m. ši suma sudarys 211,9 mlrd. Eur.

 

Žaidėjų sumažėjo, tačiau galimybių padaugėjo

 

Lietuva pagal SFP sutelktų sumų dydį ir platformų skaičių Europoje atsilieka tik nuo Vokietijos ir Prancūzijos.

 

Iki įsigaliojant bendriems ES sutelktinio finansavimo rinkos reikalavimams Lietuvoje veikė 23 SFP operatoriai, šiandien jų liko 12. „Profitus“, vertinant pritrauktas investicijas, priklauso didžiausia rinkos dalis, siekianti 28 proc.

 

L. Maskoliūnė sako, kad bendras ES reguliavimas sumažino rinkos žaidėjų skaičių, tačiau suteikė daugiau galimybių verslą plėsti kitose šalyse.

 

„Europinė licencija visoms platformos suteikė galimybę lengviau įeiti į kitas rinkas. Manau, kad matysime tiek vietinių dalyvių bandymus eiti į užsienį, tiek užsienio SFP plėtrą Lietuvoje. Šiandien barjerų eiti į kitas rinkas likę labai nedaug“, – sako „Profitus“ atstovė.

 

Natūralu, kad rinkoje sparčiai pradėjus kurtis SFP ne visoms joms sekėsi vienodai ir šiandien turinčios mažiausiai investuotojų, negalinčios pasiūlyti patrauklių projektų yra pasmerktos išnykti arba jungtis tarpusavyje.

 

Tad šiandien, anot L. Maskoliūnės, viena pagrindinių sutelktinio finansavimo rinkos tendencijų – platformų konsolidacija.

 

„Didžiausia kiekvienos platformos vertė – joje investuojančiųjų skaičius. Tos platformos, kurioms sekasi prasčiau, turi mažiau klientų, bus priverstos jungtis, kai kuriuos rinkos žaidėjus suvalgys didieji. Sustambėjusioms platformoms tai leis įgyvendinti didesnius projektus. Netrukus pamatysime, kiek platformos realiai dirba, kaip joms sekasi užtikrinti saugų portfelį, kiek turi neveiksnių paskolų. Tos platformos, kurios veiks gerai, bus stiprios, pritrauks daugiau pinigų ir jie bus santykinai pigesni“, – sako L. Maskoliūnė.

 

SFP šiandien sukuria ir vis didesnę konkurenciją tradiciniams finansavimo rinkos žaidėjams. Ši tendencija mažėjant palūkanoms turėtų matytis dar ryškiau, teigia L. Maskoliūnė.

 

„Natūralu, kad visos platformos projektų savininkams nori skolinti kuo pigiau, tad matysime konkurenciją su tradiciniais finansavimo rinkos dalyviais, ji bus vis aršesnė. Jaučiame ją – auganti sutelktinio finansavimo įtaka galbūt šiek tiek erzina tradicinius finansuotojus“, – mano L. Maskoliūnė.

 

Kita vertus, platformos šiandien, anot jos, jau pasiruošusios ir bendradarbiauti su kitais finansų sektoriaus rinkos dalyviais: leidžiamos obligacijos, vystomi bendri projektai su investiciniais fondais, bankais ir pan.

Smulkiųjų investuotojų įtaka ir tvarumas

 

Kaip svarbią rinkos tendenciją „Profitus“ verslo plėtros vadovė išskiria ir nuolat augančią smulkiųjų investuotojų reikšmę.

 

„Susijungę smulkieji investuotojai yra labai didelė jėga. „Profitus“ platformoje mes labai tikime smulkiaisiais investuotojais. Mūsų duomenų bazė didžiąja dalimi yra sudaryta iš smulkiųjų investuotojų. Įdomu tai, kad smulkieji turi tam tikrų stiprybių – jie kur kas labiau nei stambieji yra atsparūs ekonominiams svyravimams ir pan.“, – sako L. Maskoliūnė.

 

Kaip pavyzdį, kokie svarbūs rinkai gali būti smulkūs investuotojai, L. Maskoliūnė pateikia „Game Stop“ bei „AMC Theatres“ atvejus, kai susitelkusi socialinių tinklų smulkiųjų investuotojų bendruomenė principingai masiškai pirko ne pačius geriausius laikus išgyvenusių įmonių akcijas ir jas smarkiai išbrangino, taip pakeičiant net stambų investuotojų veiksmus.

 

Be abejo, sutelktinio finansavimo rinkos neaplenkė ir visuotinės tvarumo tendencijos, kurias skatina tiek vis didėjantis rinkos reguliuotojų, tiek aplinkos spaudimas.

 

„Šiandien reikalaujama, kad projektuose būtų užtikrinama socialinė atsakomybė, būtų priimami tvarūs sprendimai. Mes į naudojamus algoritmus taip pat turime įsitraukę kriterijus, rodančius, kiek konkretūs projektai yra tvarūs“, – dėsto įmonės atstovė.

 

Naujų galimybių platformoms turėtų suteikti ir dirbtinio intelekto technologijos, kurias, kaip teigia L. Maskoliūnė, SFP kurdamos naujus produktus jau pradeda naudoti.

Apie pinigus reikia kalbėti daugiau

 

Nepaisant spartaus rinkos augimo, L. Maskoliūnė sako mananti, kad tikrasis sutelktinio finansavimo potencialas pasimatytų tuomet, kai didesnė lietuvių dalis imtų aktyviai investuoti, o indėliai nebebūtų vienintelis žinomas būdas santaupas apsaugoti nuo nuvertėjimo.

 

„Lietuvoje aktyviai investuoja tik apie 4 proc. šalies gyventojų, nors gyventojų ir įmonių indėliuose laikoma pinigų suma siekia net 33 mlrd. Eur. „Frazė „laikas – pinigai“ gal ir atrodo nuvalkiota, tačiau šiuo atveju yra labai teisinga. Jūsų pinigai labai nemėgsta laiko. Kodėl nenorime būti turtingi, kodėl taip nenorime kalbėti apie pinigus, kodėl mums tai kelia nepatogumą?“, – konferencijoje retoriškai klausė L. Maskoliūnė.

 

Anot jos, Lietuvoje, kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje, daugeliui vis dar nedrąsu pasakyti ar paklausti, kiek žmogus uždirba, kur investuoja, nors daugiau kalbant apie pinigus daugiau  apie juos ir žinotume, turėtume daugiau galimybių juos pritraukti.

 

„Tai kyla iš skurdo mąstysenos. Tai mūsuose įsisenėjusi nuostata, kad pinigų turėjimas yra gėdingas ar neigiamas dalykas. Ji mus stabdo nuo dalyvavimo finansų rinkose. Mes tikrai galime kalbėti apie pinigus, kaip kad kalbame apie orą ar maistą, apie sveikatą“, – mano Maskoliūnė."

Slaptas tinklas tiekia „Nvidia“ lustus Kinijai

„SINGAPŪRAS – 26 metų kinų studentas Singapūre praėjusį rudenį krovėsi daiktus, kad galėtų grįžti namo atostogų. Be drabužių, jo bagaže buvo šeši pažangūs „Nvidia“ dirbtinio intelekto (AI) lustai.

 

 Koledžo ryšys paprašė jo atnešti lustus, nes JAV apribojo jų eksportą į Kiniją. Kiekvienas lustas buvo maždaug „Nintendo Switch“ žaidimų konsolės dydžio, o studentas oro uoste nesukėlė jokių įtarimų. Atvykęs studentas pasakė, kad jam buvo sumokėta 100 dolerių už kiekvieną nešiojamą lustą, tai yra dalis požeminės rinkos vertės.

 

 Studentas priklauso pirkėjų, pardavėjų ir kurjerių tinklui, apeinančiam Bideno administracijos apribojimus, kuriais siekiama neleisti Kinijai prieiti prie pažangių Nvidia AI lustų, nustatė „The Wall Street Journal“. „Nvidia“ lustai yra labai geidžiami dėl jų gebėjimo atlikti skaičiavimus, reikalingus AI sistemoms, kurios yra labai svarbios Kinijai ir JAV, mokyti dirbtinio intelekto sistemas.

 

 Daugiau, nei 70, platintojų internete reklamuoja „Nvidia“ uždraustus lustus, o žurnalas susisiekė su 25 iš jų. Daugelis patikrintų pardavėjų teigė, kad kiekvieną mėnesį tiekia dešimtis aukščiausios klasės „Nvidia“ lustų.

 

 „Nvidia“ lustų srautas yra toks pastovus, kad dauguma tų pardavėjų priima išankstinius užsakymus ir žada pristatymą per kelias savaites, nustatė žurnalas. Kai kurie pardavė ištisus serverius, kurių kaina viršija maždaug 300 000 dolerių, kiekviename jų buvo aštuoni aukščiausios klasės „Nvidia“ lustai.

 

 Šie prekybininkai neparduoda pakankamai „Nvidia“ procesorių, kad patenkintų vieno technologijų milžino poreikius. Tačiau AI pradedančiosioms įmonėms ar mokslinių tyrimų institucijoms, kurių poreikiai kuklesni, pirkimas gali būti atliktas.

 

 Kiekvienas „Nvidia“ lustas yra svarbus Kinijai, kuri nori išlikti konkurencinga su JAV AI lenktynėse, kurios laikomos itin svarbiomis technologijų suverenumui ir nacionaliniam saugumui.

 

 Kinijos pardavėjai gali reklamuoti „Nvidia“ lustus, kurių iš tikrųjų neturi, arba siūlyti atnaujintus iš senesnių procesorių. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiausios klasės „Nvidia“ produktų unikalumą, padirbinėti būtų beveik neįmanoma.

 

 Žurnalo apžvalga apima pirkinių patikrinimą su Kinijos pirkėjais, kurie naudojosi požeminiais kanalais, taip pat prieigą prie sandorių įrašų, muitinės dokumentų ir parduodamų Nvidia lustų nuotraukų. Prekybos departamentas, kuris prižiūri JAV apribojimų vykdymą, neatsakė į prašymus komentuoti.

 

 „Nvidia“ neparduoda jos duomenų centro lustų atskirai arba neteikia jų tiesiogiai jos AI klientams. Vietoj to, ji siunčia juos trečiosioms šalims, tokioms, kaip „Dell Technologies“ ir „Super Micro Computer“, kurios šiems klientams pristato visiškai sukonstruotus AI serverius ar sistemas. Pramonės dalyvių teigimu, šie įrangos tiekėjai dažnai užsako daugiau „Nvidia“ lustų, nei jiems reikia, jei paklausa padidėtų arba kiltų gamybos kliūčių. Dalyviai pridūrė, kad įrangos tiekėjų matomumas būtų apribotas, jei galutinis pirkėjas nuspręstų nukreipti serverius ir juose esančius „Nvidia“ lustus į kitą vietą.

 

 „Dell“ ir „Super Micro“ teigė, kad laikosi JAV eksporto kontrolės reikalavimų ir imasi veiksmų, jei aptinkamas neteisėtas elgesys.

 

 „Nvidia“ teigė, kad ji neparduoda savo ribotų pažangių lustų Kinijai pagal JAV eksporto kontrolę ir pirmiausia bendradarbiauja su gerai žinomais partneriais, kad laikytųsi taisyklių. „Taikome tą patį standartą visoms didelėms ar mažoms operacijoms ir tikimės, kad mūsų partneriai darys tą patį“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

 

 „Nvidia“ lustų eksporto apribojimų vykdymas daugiausia priklauso Prekybos departamentui ir daugybei kompanijų puslaidininkių tiekimo grandinėje. Pasak tarptautinės prekybos teisininkų, daugelis užsienio vyriausybių ir jurisdikcijų neprivalo įvesti JAV kontrolės.

 

 „Nvidia“ lustus gabenantis studentas, pasak teisininkų, nepažeidė jokių Singapūro įstatymų, nes technologiniams komponentams netaikomi jokie vietiniai eksporto apribojimai.

 

 „Labai sunku atsekti, ar šie sandoriai vyksta per platintojus, ar tarpininkus“, – sakė „TrendForce“ analitikas Frankas Kungas, daugiausia dėmesio skiriantis puslaidininkiams ir debesų duomenų centrams.

 

 Laisvas aukščiausios klasės „Nvidia“ lustų srautas Kinijoje pradėjo mažėti 2022 m. pabaigoje, Vašingtonui įvedus pirmąjį eksporto apribojimų etapą. „Nvidia“ Kinijos pirkėjams pasiūlė sumažintas versijas, tačiau Vašingtonas spalį dar labiau apribojo prieigą ir prie tokių lustų. Dėl šio žingsnio buvo atšaukti šimtai tūkstančių „Nvidia“ užsakymų, kurių vertė mažiausiai 5 mlrd. dolerių.

 

 Kai kurios Kinijos bendrovės svarstė laikinus sprendimus, kol vietiniai lustų gamintojai, tokie, kaip „Huawei Technologies“, nesugebės sukurti geresnių alternatyvų, sakė su šiuo klausimu susipažinę žmonės.

 

 Manoma, kad neoficiali „Nvidia“ pažangių lustų rinka yra palyginti maža, palyginti su visa rinka. Remiantis Naujojo Amerikos saugumo centro, a Was, atlikta analize, vidutinis kasmet kontrabanda gabenamas dirbtinio intelekto lustų skaičius yra 12 500. Remiantis technologijų tyrimų bendrovės „Omdia“ duomenimis, „Nvidia“ pernai visame pasaulyje pardavė daugiau nei 2,6 mln. A100 ir H100 lustų kartu su sumažintomis jų versijomis.

 

 Lustai, kuriuos Kinijos studentas vežėsi į Kiniją, buvo perduoti iš Singapūro brokerio, žinomo, kaip „brolis Jiang“, kuris yra gerai žinomas tarp lustų platintojų ir pirkėjų regione. Interviu „Journal“ jis sakė, kad susisiekia su paskirstymo kanalais ir sistemų integratoriais Pietryčių Azijoje, kad padėtų Kinijos klientams gauti lustus ir serverius.

 

 Jis teigė, kad tarp jo klientų yra dirbtinio intelekto įmonės, tyrimų institucijos ir lustų perpardavėjai, kai kurie iš jų naudojo Singapūre, Malaizijoje, Vietname ir Taivane įsteigtus subjektus, kad apeitų JAV apribojimus.

 

 Po užsakymų jis padėjo jo pirkėjams sutvarkyti logistiką. Šis procesas gali reikšti individualų produkto perkėlimą arba tradicinį pristatymą, kai Jiang padėjo paruošti dokumentus muitinės deklaracijai ir susisiekti su laivybos kompanijomis.

 

 "Didelių užsakymų nedarome. Tai būtų per daug krentantys į akis", – sakė brokeris.

 

 Kai kurie pardavėjai teigė, kad sistema iš dalies priklauso nuo neužbaigtų dokumentų, kurie gali padėti išvengti valdžios institucijų. Per du kovo mėnesio sandorius Šendženas (Kinija) pardavėjas gavo 20 Nvidia GPU siuntų iš Singapūro ir 40 iš Taivano eksportuotojo, nenurodydamas, kokie buvo lustų modeliai, remiantis žurnalo pateiktais muitinės dokumentais. Pardavėjas žurnalui „Journal“ sakė, kad lustai buvo vieni iš labiausiai apribotų: aukščiausios klasės A100 procesoriai.

 

 Platintojai „Journal“ rado platinamą informaciją apie gaminius pramonės grupių pokalbiuose, elektroninių prekių tiekėjų internetiniuose geltonuosiuose puslapiuose ir elektroninės prekybos svetainėse. Daugelis Kinijos dirbtinio intelekto centruose, tokiuose, kaip Šendženas ir Pekinas, turi realias prekybos vietas.

 

 Pardavėjų teigimu, požeminės rinkos kainos sumažėjo daugiau, nei perpus, palyginti su praėjusią vasarą, nes pasiūla tapo stabilesnė, o panikos pirkimai sumažėjo.

 

 Kai kurie prekybininkai teigė, kad vienu metu sandėlyje turi iki dešimčių lustų, o iš anksto užsakius didesnį kiekį galima pristatyti per vieną ar dvi savaites. Pasak jų, lustai yra originalioje didmeninėje pakuotėje.

 

 „Tai darosi labai sunku, bet nebūk kvailas, visada yra išeitis“, – sakė Pekine įsikūręs platintojas, paklaustas, kaip jiems pavyko gauti lustų.

 

 Kinijos studentas, kuris lagamine atsinešė Nvidia procesorius, sakė, kad nori tai padaryti dar kartą. „Džiaugiuosi, kad galėjau ką nors padaryti mano šaliai – ir užsidirbti šiek tiek papildomų pinigų“, – sakė studentas. "Taigi, kodėl gi ne?" [1]

 

Kai sankcijos spaudžia didelius bankus, jos suveikia. Kai sankcijos spaudžia studentus, vežiojančius lustus kuprinėse, jos neveikia. 

1. Underground Network Funnels Banned Nvidia Chips to China. Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 July 2024: A.1.

Underground Network Funnels Banned Nvidia Chips to China

"SINGAPORE -- A 26-year-old Chinese student in Singapore was packing last fall to return home for vacation. Besides his clothes, his luggage included six of Nvidia's advanced artificial-intelligence chips.

A connection from college asked him to bring the chips because the U.S. restricted their export to China. Each chip was roughly the size of a Nintendo Switch game console, and the student didn't flag any suspicions at the airport. Upon arrival, the student said he was paid $100 for each chip he carried, a fraction of the underground-market worth.

The student is part of a network of buyers, sellers and couriers bypassing the Biden administration's restrictions aimed at denying China access to Nvidia's advanced AI chips, The Wall Street Journal found. Nvidia's chips are highly coveted for their ability to handle the computations needed to train AI systems that are critical to China-U.S. tech rivalry.

More than 70 distributors are advertising online what they purport to be Nvidia's restricted chips, and the Journal got in contact with 25 of them. Many of the verified sellers said they have supplies amounting to dozens of the high-end Nvidia chips each month.

The flow of Nvidia chips is so steady that most of those sellers take preorders and promise delivery in weeks, the Journal found. Some sold entire servers -- costing upward of roughly $300,000 -- with each containing eight high-end Nvidia chips.

These merchants don't sell enough of the Nvidia processors to satiate a single tech giant's demands. But for AI startups or research institutions with more modest needs, procurement can be done. 

Every Nvidia chip matters to China, which wants to stay competitive with the U.S. in an AI race seen as crucial to tech sovereignty and national security.

The Chinese sellers could be advertising Nvidia chips they don't actually have or offering refurbished ones from older processors. But counterfeits would be nearly impossible to make given the uniqueness of Nvidia's top-end products.

The Journal's review includes verifying purchases with Chinese buyers who used the underground channels, as well as access to transaction records, customs filings and photos of the Nvidia chips up for sale. The Commerce Department, which oversees enforcement of the U.S. restrictions, didn't respond to requests for comment.

Nvidia doesn't sell its data-center chips individually or provide them directly to its AI customers. Instead, it ships them to third parties, such as Dell Technologies and Super Micro Computer, which deliver fully built AI servers or systems to those customers. These equipment providers often order more Nvidia chips than they need, in case demand surges or they run into manufacturing snags, according to industry participants. The equipment providers' visibility would be limited if the end buyer chooses to route the servers -- and the Nvidia chips in them -- to elsewhere, the participants added.

Dell and Super Micro said they comply with U.S. export controls and act if illicit behavior is discovered.

Nvidia said it doesn't sell its restricted advanced chips to China, in accordance with the U.S. export controls, and it works primarily with well-known partners to comply with the rules. "We apply the same standard to all transactions, large or small, and expect our partners to do the same," a Nvidia representative said.

Enforcement of the export curbs on Nvidia chips largely rests with the Commerce Department and the myriad companies along the semiconductor supply chain. Many foreign governments and jurisdictions aren't legally required to impose the U.S. controls, according to international trade lawyers.

The student transporting Nvidia chips didn't break any Singaporean laws, according to the lawyers, as the tech components aren't subject to any local export restrictions.

"Whether these transactions occur through distributors or intermediaries is very difficult to track," said Frank Kung, an analyst at TrendForce who focuses on semiconductors and cloud data centers.

The free flow of Nvidia's top-end chips in China began to dry up in late 2022 after Washington imposed a first round of export restrictions. Nvidia offered scaled-down versions for Chinese buyers, but Washington further limited access to such chips in October. That move led to the cancellation of hundreds of thousands of Nvidia orders, worth at least $5 billion.

Some Chinese companies have considered temporary solutions until local chip makers such as Huawei Technologies are capable of making better alternatives, people familiar with the matter said.

The informal market for Nvidia's advanced chips is believed to be relatively small compared with the overall market. One estimate put the median number of AI chips smuggled annually at 12,500, according to an analysis by the Center for a New American Security, a Washington, D.C., think tank. Nvidia sold worldwide last year an estimated more than 2.6 million A100 and H100 chips, along with their scaled-down versions, according to tech research firm Omdia.

The chips the Chinese student carried to China were passed down from a broker in Singapore known as "Brother Jiang," who is well known among chip distributors and buyers in the region. In interviews with the Journal, he said he taps contacts at distribution channels and system integrators in Southeast Asia to help Chinese customers get chips and servers.

He said his clients include AI companies, research institutions and chip resellers, some of which used entities set up in Singapore, Malaysia, Vietnam and Taiwan to circumvent U.S. restrictions.

After placing orders, he helped his buyers arrange logistics. That process could mean an individual ferrying in the product, or a more traditional delivery where Jiang helped prepare documents for customs declaration and contact with shipping companies.

"We don't do big orders. That would be too conspicuous," said the broker.

The system relies, in part, on incomplete paperwork that can avoid triggering authorities, some of the sellers said. In two March transactions, a Shenzhen, China, merchant received shipments of 20 Nvidia GPUs from Singapore and 40 from a Taiwan exporter -- without specifying what the chip models were, according to customs filings seen by the Journal. The seller told the Journal that the chips were one of the most off-limits: the high-end A100 processors.

The distributors the Journal found circulated product information in industry-group chats, online yellow pages of electronics suppliers and e-commerce sites. Many run bricks-and-mortar outlets in China's AI hubs such as Shenzhen and Beijing.

The underground-market prices have more than halved from last summer, as supply has become more stable while panic buying abated, sellers said.

Some merchants said they have up to dozens of chips in stock at one time, and preorders of bigger quantities can be delivered in one to two weeks. The chips come in their original wholesale packaging, they said.

"It does become very hard, but don't be silly, there is always a way," said a Beijing-based distributor when asked about how they managed to get the chips.

The Chinese student who brought Nvidia processors in his suitcase said he is willing to do so again. "I'm glad I was able to do something for my country -- and make a little extra money," the student said. "So, why not?"" [1]

 When sanctions hit the big banks, sanctions kick in. When sanctions apply to students carrying chips in their backpacks, they don't work.

1. Underground Network Funnels Banned Nvidia Chips to China. Huang, Raffaele.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 03 July 2024: A.1.