Jei milijonai vietovėje tavęs nenori, Dievas tau nepadės: kaip
„Hamas“ kovoja Gazoje
„Spalio mėnesį
„Hamas“ užvaldė Izraelio sieną kažkuo panašaus į įprastą karinį manevrą. Dabar
ji veikia kaip partizanų pajėgos, jos kovotojai dažnai persirengę civiliais.
Jie slepiasi po
gyvenamaisiais rajonais, saugo jų ginklus mylių ilgio tuneliuose ir namuose,
mečetėse, sofose – net vaikų miegamajame – ištrindami ribą tarp civilių ir
kovotojų.
Prieš šaudydami į
Izraelio kariuomenę, prie Izraelio transporto priemonių pritvirtindami minas ar
paleisdami raketas iš paleidimo įrenginių civilinėse zonose, jie išnyra
slapstydamiesi su civiliais drabužiais, kartais dėvintys sandalus ar sportinius
kostiumus.
Apleistus namus jie
apkala sprogmenimis ir laidais, kartais priviliodami Izraelio kareivius įeiti į
apgaulingus pastatus, išsklaidydami ten „Hamas“ buvimo ženklus.
Per aštuonis mėnesius
trukusias kovas Gazoje Hamas karinis sparnas – Kasamo brigados – kovojo, kaip
decentralizuota ir iš esmės paslėpta jėga, priešingai nei spalio 7 d. ataka
prieš Izraelį, kuri prasidėjo koordinuotu didelio masto manevru, kurio metu
tūkstančiai uniformuočiai komandosų veržėsi per pasienio miestus ir nužudė
maždaug 1200 žmonių.
Užuot susidūrę su
Izraelio invazija, įvykusia priešakinių mūšių metu, dauguma Hamas kovotojų
pasitraukė iš savo bazių ir forpostų, siekdami sumažinti Izraelio technologinį
ir skaitmeninį pranašumą netikėtai atakuodami mažas karių grupes.
Iš apačios „Hamas“
vaiduokliška armija pasirodo tik trumpam, staiga išlindusi iš tunelių į mūšio vietą –
dažnai ginkluoti raketinėmis granatomis – užpulti kareivius ir greitai grįžti į
savo požeminę tvirtovę. Kartais jie slėpdavosi tarp kelių civilių, kurie
nusprendė likti jų apylinkėse nepaisydami Izraelio įsakymo evakuotis, arba
lydėjo civilius gyventojus, jiems grįžtant į teritorijas, kurias izraeliečiai
užėmė ir apleido.
„Hamas“ sprendimas
tęsti kovą Gazos ruožo palestiniečiams buvo pražūtingas. „Hamas“ atsisakius
pasiduoti, Izraelis tęsė karinę kampaniją, per kurią, pasak Gazos valdžios
institucijų, žuvo beveik 2 procentai prieškario Gazos gyventojų; Jungtinių
Tautų duomenimis, perkėlė maždaug 80 procentų jos gyventojų; ir sugadino
daugumą Gazos pastatų, teigia JT.
Priešingai, pagal
karinę statistiką Gazoje nuo invazijos pradžios žuvo mažiau, nei 350 Izraelio
karių – daug mažiau, nei spalį prognozavo Izraelio pareigūnai.
Tačiau nepaisant
skerdynių Gazoje, „Hamas“ strategija padėjo grupei įgyvendinti kai kuriuos jos
tikslus.
Karas suteršė
Izraelio reputaciją daugelyje pasaulio šalių, todėl Tarptautiniame Teisingumo
teisme Hagoje buvo pateikti kaltinimai genocidu. Tai paaštrino ilgalaikius
nesutarimus Izraelio visuomenėje, paskatino izraeliečių nesutarimus dėl to, ar
Izraelis turėtų nugalėti „Hamas“ ir kaip tai padaryti. Ir tai grąžino
Palestinos valstybingumo klausimą į pasaulinį diskursą, todėl kelios šalys
pripažino Palestiną, kaip valstybę.
Taip pat svarbu
Hamasui, jo karo doktrina leido jam išlikti.
„Hamas“ lyderis šioje
teritorijoje Yahya Sinwar ir dauguma jo aukščiausių karinių vadų vis dar gyvi.
Izraelis teigia, kad nužudė daugiau, nei 14 000, iš 25 000 Hamas kovotojų – šis skaičius
nepatvirtintas ir ginčijamas, o jei tiesa, tai rodo, kad tūkstančiai išlieka
aktyvūs.
„Hamas“ paskelbtų
mūšio lauko vaizdo įrašų analizė ir interviu su trimis „Hamas“ nariais ir
daugybe Izraelio karių, kurių dauguma kalbėjo anonimiškai, nes neturėjo teisės
kalbėti viešai, rodo, kad „Hamas“ strategija remiasi:
Naudodami šimtus
mylių tunelių, kurių mastas nustebino Izraelio vadus, judėti Gazos ruože,
nepastebėti Izraelio karių;
Civilių namų ir
infrastruktūros naudojimas, įskaitant medicinos įstaigas, JT biurus ir mečetes,
siekiant paslėpti kovotojus, tunelių įėjimus, gaudykles ir amunicijos
saugyklas;
Izraelio kareivių
pasalas su nedidelėmis civiliais apsirengusių kovotojų grupėmis, taip pat
civilių asmenų, įskaitant vaikus, žvalgyba;
Slaptų ženklų
palikimas už namų, pavyzdžiui, raudonas skuduras, kabantis ant lango ar grafičiai,
signalizuojantys kolegoms kovotojams apie netoliese esančias minas, tunelių
įėjimus ar ginklų slėptuves;
Užtęsti karą kuo
ilgiau, net ir didesnio civilių žūties ir sunaikinimo sąskaita, kad Izraelis
įstrigtų į alinantį mūšį, kuris sustiprino tarptautinę Izraelio kritiką.
„Tikslas yra išnykti,
išvengti tiesioginės konfrontacijos, pradedant taktinius puolimus prieš
okupacinę kariuomenę. Dėmesys skiriamas kantrybei“, – sakė Salah al-Din
al-Awawdeh, „Hamas“ narys ir buvęs karinio sparno kovotojas, dabar dirbantis
analitiku Stambule. Iki spalio 7 d. Kasamo brigados veikė kaip „kariuomenė su
mokymo bazėmis ir atsargomis “, – sakė ponas al-Awawdehas. – Tačiau per šį karą
jie elgiasi, kaip partizanai.
Karo pradžioje
„Hamas“ ir jo sąjungininkai paleido raketų užtvarą į civilius Izraelio rajonus,
įskaitant maždaug 3 000 raketų pačią spalio 7 d., dažnai naudodami paleidimo
įrenginius, paslėptus tankiai apgyvendintuose civiliuose Gazos rajonuose.
Izraelio armija užgrobė ir sunaikino daugybę paleidimo įrenginių, tarp jų kai
kuriuos, pasak jos, radusi prie mečetės ir vaikų darželio, todėl raketų ugnis
beveik sustabdyta.
Spalio pabaigoje
Izraelio sausumos pajėgoms įsiveržus, „Hamas“ ėmėsi toliau paversti civilines
Gazos zonas karinėmis zonomis, paspęsdamas spąstus daugybėje rajonų ir
sukeldamas painiavą, kaip atrodo kovotojai, aprengdamas savo kovotojus
civiliais.
Izraelio pareigūnai
teigia, kad „Hamas“ taktika paaiškina, kodėl Izraelis buvo priverstas smogti
tiek daug civilinės infrastruktūros, nužudyti tiek daug palestiniečių ir
sulaikyti tiek daug civilių.
Mousa Abu Marzouk,
aukšto rango „Hamas“ pareigūnas, gyvenantis Katare, atmetė kritiką dėl „Hamas“
civilinės aprangos naudojimo ir ginklų laikymo civilių namuose, sakydamas, kad
tai nukreipė dėmesį nuo Izraelio nusikaltimų.
„Jei kas nors paima
ginklą iš po lovos, ar tai pateisina 100 000 žmonių nužudymą? Ponas Abu
Marzoukas pasakė. „Jei kas nors paima ginklą iš po lovos, ar tai pateisinama
nužudyti visą mokyklą ir sunaikinti ligoninę?
Kiti „Hamas“ nariai
pripažįsta ir gina judėjimo civilių drabužių ir civilių namų naudojimą,
sakydami, kad grupuotė neturi kitos išeities.
„Kiekvienas sukilimas
kiekviename kare, nuo Vietnamo iki Afganistano, matė žmones, kovojančius iš
savo namų“, – sakė ponas al-Awawdeh. „Jei aš gyvenu, pavyzdžiui, Zeitoune ir
ateis kariuomenė, aš ten kovosiu su jais, iš savo namų, pas kaimyną, ar iš
mečetės. Aš kovosiu su jais visur, kur būčiau“.
„Hamas“ kovotojai
dėvi civilius drabužius, teisėtai bandydami išvengti aptikimo, sakė ponas
al-Awawdehas. „Tai natūralu pasipriešinimo judėjimui, – pridūrė jis, – ir tame
nėra nieko neįprasto."
Kaip Hamas reagavo į
invaziją
„Hamas“ atsakas į
Izraelio sausumos invaziją spalio 27 d. tapo jos strategijos pavyzdžiu nuo
tada.
Kai Izraelio tankai
ir pėstininkų batalionai tą penktadienį įsiveržė į Gazos ruožą, per pirmąsias
pora mylių jie buvo sutikti su mažai ugnies arba visai nesipriešinant, teigia keturi
kariai, kurie buvo vieni pirmųjų, kirtusių sieną.
Izraelio atsargos
seržantas Lioras Soharinas padėjo už kelių dešimčių jardų nuo sienos peržengti
Hamas forpostą. Viduje nieko nebuvo, prisiminė jis.
„Sužinojome
retrospektyviai, kad jie buvo ten – tiesiog po žeme“, – sakė ponas Soharinas.
Pasitraukę į savo
tunelių labirintą, Hamas kovotojai Izraelio pajėgoms perleido tūkstančius
hektarų dirbamos žemės.
Taip buvo iš dalies
dėl to, kad Izraelio pajėgos žengė į priekį maršrutais, kurių „Hamas“ nebuvo
išklojęs sprogmenimis ir spąstais, teigia „Hamas“ jaunesnysis karininkas iš
Gazos šiaurės, palikęs teritoriją prieš spalio 7 d. ir palaikantis glaudžius
ryšius su jo pavaldiniais. Tačiau taip buvo ir dėl to, kad, anot kovotojo, Kasamo
brigadų strategija buvo užpulti Izraelio kareivius, kai jie įsiveržė gilyn į
teritoriją, o ne nedelsiant imtis kontratakų.
Dešimtyse „Hamas“
propagandos vaizdo įrašų, kuriuos grupuotė paskelbė jos socialinės
žiniasklaidos kanaluose, matyti nedidelės Gazos kovotojų grupės, dažnai
vilkinčios džinsais, sportinėmis kelnėmis, sandalais ir sportbačiais,
išeinančios iš tunelių ir fotografuojančios netoliese esančius Izraelio tankus ir
personalo vežėjus; bėgančios pėsčiomis link tankų ir pritvirtinnačios minas prie bokštelių;
šaudančiosi iš gyvenamųjų pastatų raketinėmis granatomis; ir šaudančios į kareivius
snaiperiniais šautuvais.
„Hamas“ šiam momentui
ruošėsi mažiausiai nuo 2021 m., kai grupuotė pradėjo didinti sprogmenų ir
prieštankinių raketų gamybą, ruošdamasi sausumos karui, ir nustojo gaminti tiek
daug ilgo nuotolio raketų, sakė „Hamas“ karininkas.
Ji taip pat išplėtė
didžiulį tunelių tinklą, sukurdama įėjimo taškus namuose visoje Gazoje, kurie
leistų kovotojams įeiti ir išlipti, nematant iš oro (apsauga nuo dronų), bet tapo civilių rajonų
taikiniais.
Pasak „Hamas“ pareigūno pono al-Awawdeh ir Izraelio, tinkle buvo
įrengtas fiksuotojo telefono ryšio tinklas, kurį Izraeliui sunku stebėti ir
kuris leidžia kovotojams net išjungimo metu susisiekti, jei Gazos mobiliųjų
telefonų tinklai, kuriuos kontroliuoja Izraelio pareigūnai, neveikia.
Karo pradžioje
„Hamas“ savo požeminiuose arsenaluose turėjo pakankamai sprogmenų, kad galėtų
tęsti kampaniją, taip pat pakankamai konservuotų daržovių, datulių ir geriamojo
vandens, kad pakaktų mažiausiai 10 mėnesių, sakė pareigūnas.
Tunelių tinklas
išaugo taip, kad buvo po dideliu JT kompleksu ir didžiausia ligonine Gazoje,
taip pat pagrindiniais keliais, daugybe namų ir vyriausybės pastatų. Po devynių
mėnesių aukšto rango Izraelio pareigūnai sako, kad sunaikino tik nedidelę
tinklo dalį ir kad jo egzistavimas
trukdo Izraelio gebėjimui sunaikinti Hamasą.
„Hamas“ komandos taip
pat buvo apmokytos išlikti budrios ir susikaupusios, kai trūksta maisto ir vandens,
sakė pareigūnas. Prieš karą kovotojams kartais būdavo liepiama ištisas dienas
suvalgyti tik saują datulių ir sėdėti kelias valandas nejudant, net kai
instruktoriai aptaškydavo jiems vandens ant veido, kad atitrauktų dėmesį“, –
sakė pareigūnas.
Spalį pradėjus
ištuštėti didžiuliems Gazos ruožams, „Hamas“ kovotojai ėmė minuoti šimtus namų,
į kuriuos, jų manymu, Izraelio kariai sieks patekti, sakė pareigūnas. Minos
buvo susietos su laidais, judesio jutikliais ir garso detektoriais, kurie
susprogdina sprogmenis, kai jie suveikia, sakė pareigūnas.
Vietovė buvo
paruošta, naikintojai leidosi į tunelius ir laukė atvykstant izraeliečių.
Kaip Hamas nustato
spąstus
Geriausiai
suplanuotose pasalose „Hamas“ būriai užliūliavo Izraelio pajėgas klaidingu
saugumo jausmu, leisdami joms valandas ar net dienas laisvai judėti zonose,
pažymėtose puolimui.
„Hamas“ kovotojai ir
Izraelio kariai teigia, kad „Hamas“ seka izraeliečių buvimo vietasm naudodama
paslėptas kameras, dronus ir civilių žvalgybos informaciją. Penki Izraelio
kareiviai sakė, kad tarp jų yra vaikų, kurie stovi ant stogų ir perduoda
informaciją žemiau esantiems vadams.
„Hamas“ pasalų būriai
paprastai būna paslėpti tol, kol Izraelio vilkstinė kelias minutes juda tam
tikroje vietoje arba Izraelio pajėgos kelias valandas susibūrė tam tikroje
vietoje, todėl susidaro įspūdis, kad „Hamas“ paliko teritoriją, sakė šeši
Izraelio kariai ir „Hamas“ pareigūnas. Po ramybės periodo iš tunelio išnyra
būrys, dažnai keturių žmonių grupė.
Pasak „Hamas“
pareigūno, dviem kovotojams pavesta pritvirtinti sprogmenis prie transporto
priemonės šonų arba paleisti į ją ataką prieštankinėmis raketomis. Trečias nešiojasi
kamerą, kad filmuotų propagandinius kadrus. Ketvirtasis paprastai lieka prie
tunelio įėjimo ir ruošia spąstus, kurie gali būti įjungti, kai tik kiti grįžta,
kad nužudytų visus izraeliečius, kurie bando sekti juos po žeme.
Pasak tokias pasalas
patyrusių karių ir „Hamas“ pareigūno, gerai suplanuota pasalą siekiama išnaikinti
ne tik pirmines Izraelio pajėgas, bet ir sužeistųjų gelbėti atvykusius
atsarginius kovotojus bei medikus.
Vienas Izraelio
specialiųjų pajėgų narys prisiminė, kaip atrodė, kad „Hamas“ kovotojų grupė
buvo specialiai išsidėsčiusi taip, kad atsarginės Izraelio pajėgos turėtų
šaudyti per nukentėjusius bendražygius, kad pataikytų į pasalas.
Kitas apibūdino
„Hamas“ kovotojus, laukiančius, kai Izraelio dalinio nariai buvo sužeisti
sprogus minai, o po to šaudė į gelbėjimo pajėgas. Per birželio 11 d. išpuolį
Rafoje „Hamas“ ir Izraelio kariuomenė sakė, kad „Qassam“ kovotojai
minosvaidžiais apšaudė Izraelio pagalbos pajėgas, atvykusias gelbėti anksčiau
tą dieną užpultų karių.
Daugumą šių metodų
„Hamas“ pademonstravo plačiame aštuonių minučių vaizdo įraše, paskelbtame jos
socialinės žiniasklaidos kanaluose balandžio pradžioje.
Panašu, kad vaizdo
įraše matomi kovotojai, vykdantys daugiapakopę pasalą, kuri, kaip teigiama,
įvyksta Khan Younis mieste, pietų Gazos ruože.
Vaizdo įraše matyti,
kaip Hamas kovotojai paslėptais veidais sėdi ant raštuotų kilimėlių, planuodami
ataką. Jie naudoja rašiklį, popierių ir skaitmeninį planšetinį kompiuterį, kad
nubraižytų supaprastintus žemėlapius, kuriuose išsamiai nurodoma, kur jie nori
statyti pakelės minas.
„Mes prašome,
Viešpatie, kad pasala pasiektų jos tikslus – nužudyti tavo priešus žydus“, –
sako pasakotojas.
Be to, „Hamas“ vyrai,
vilkintys civiliais drabužiais, deda tuos sprogmenis sugriautos apylinkės
griuvėsiuose. Tada vaizdo įrašas rodo, kaip atrodo, vykdant suplanuotą pasalą:
paslėptomis kameromis nufilmuota grupė Izraelio kareivių skinasi kelią per
griuvėsius, kol į juos pataikė šūvis. Panašu, kad ši ataka į įvykio vietą
privilioja Izraelio pagalbos būrį, o tų gelbėtojų atvykimo dėka, regis, suveikia
minos.
„Tai yra
miniatiūrinis pavyzdys, ką jų nugalėta armija kenčia Gazos liūne“, – daro
išvadą pasakotojas.
Kaip Hamas naudoja
namus
Pasak daugiau, nei
tuzino tokių atsargų radusių Izraelio karių, „Hamas“ ne tik statė spąstus
namuose, bet ir naudojo gyvenamuosius pastatus, siekdamas paslėpti daugybę
šaulių ginklų slėptuvių visoje teritorijoje.
Kariai sakė, kad tapo
įprasta rasti ginklų, paslėptų civilių namuose ir mečetėse, o tai yra viena iš
priežasčių, anot jų, kariuomenė sunaikino tiek daug tokių pastatų.
Kai kurie kariai
teigė, kad jų daliniai be reikalo naikino civilinį turtą arba nufilmavo, kaip
jį niokoja, sudarydami įspūdį, kad Izraelio kariuomenė dažnai neturi pagrindo
apieškoti civilių namų. Tačiau kiti teigė, kad civilių daiktų rinkimas paprastai
turi aiškų karinį tikslą: vienas prisiminė, kad už netikros sienos vaiko
miegamajame rado ginklus, o kitas teigė, kad jo dalinys rado granatų moteriškų
drabužių spintoje. Tarptautinė teisė reikalauja, kad kovotojai nenaudotų
„civilinių objektų“, įskaitant namus, mokyklas, ligonines ir mečetes, kariniams
tikslams.
Kartais „Hamas“
kovotojai išlipdavo iš tunelių be ginklų, praeidami, kaip civiliai, kol pasiekdavo
namą, kur kiti kovotojai baldų pamušaluose paslėpė ginklus ir amuniciją, sakė
Izraelio kariai.
Keletas Izraelio
karių sakė, kad, siekdamas padėti jo ginkluotiesiems surasti šias ginklų
talpyklas, „Hamas“ sukūrė sudėtingą sistemą, skirtą ženklinti namus, kurie
naudojami, kaip karinės saugyklos arba kuriuose yra tunelių ar spąstų. Kai kurie
pastatai buvo pažymėti konkrečiu simboliu, ant kai kurių langų kabojo raudonas
audinys, o kitų lauke buvo plastikinės statinės ar plastikiniai maišeliai –
visa tai Hamas kovotojams kažką papasakojo apie tai, kas buvo paslėpta viduje.
Kai kurie Izraelio
daliniai, galiausiai, buvo aprūpinti spausdintais vadovais, padedančiais
nustatyti kiekvieno simbolio ar objekto reikšmę, sakė vienas karys.
Kilus abejonėms,
kareiviai įėjo į namus, išsprogdinę skylę jų sienose, jei priekinės durys būtų
apkaltos minomis, sakė vyresnysis karininkas generolas majoras Itai Veruv,
lydėjęs The New York Times reporterį centre Gazoje sausio mėn.
Norėdami pritraukti
izraeliečius prie spąstų, Hamas ginkluoti vyrai kartais išsklaidydavo po pastatą
su matomais jų buvimo ženklais, tokiais, kaip Hamas vėliava. Kitu metu, pasak
dviejų Izraelio karių, Izraelio kariai buvo įvilioti į vidų Izraelio drabužiais
arba asmens tapatybės kortele, leidžiančia užsiminti, kad viduje gali būti
laikomi įkaitai.
Vienas kareivis sakė,
kad „Hamas“ naudojo, grandinėmis pririštus, šunis, kad priviliotų kareivius link
apgaubto pastato, tikėdamasis, kad kareiviai bandys išlaisvinti šunis.
Kitas kareivis
prisiminė, kad daugiabutyje pamatė mirusį Hamas kovotoją ir ėjo link kūno.
Priėjęs arčiau jis suprato, kad lavonas buvo apkaltas sprogmeniu, sakė jis.
Pasak jo, kai jo būrys šaudė į kūną, jis sprogo ir pastatas padegė.
Kai kurie kareiviai
sakė radę ginklų namuose, kurių anksčiau karo metu ieškojo. Teigiama, kad
prasidėjus Izraelio invazijai bent dalis ginklų buvo padėti namuose.
Netgi tose srityse,
kuriose Izraelis teigia nugalėjęs Hamasą, Izraelio pajėgoms dažnai tekdavo
grįžti po kelių savaičių ar net mėnesių, kad tęstų kovą su kovotojais,
išgyvenusiais ankstesnes karo fazes.
„Hamas“ „visada buvo
siekis kuo ilgiau išvengti nuostolių, kad jie galėtų kovoti kitą dieną“, – sakė
Andreasas Kriegas, Londono Karaliaus koledžo karinės strategijos ekspertas.
„Jie niekur nėra nugalėti“. [1]