Kaip „Microsoft“ vadovas Satya Nadella tapo technologijos plieninių akių dirbtinio intelekto lošėjas

„Anksčiau šiais metais Satya Nadella sudarė sandorį, kuris nustebino visus, esančius už jo vidinio rato „Microsoft“.

 

 Ponas Nadella, „Microsoft“ vadovas, atkreipė dėmesį į Silicio slėnio startuolį, pavadintą „Inflection AI“. Bendrovės vadovas Mustafa Suleyman buvo vienas iš novatoriškos dirbtinio intelekto (A.I.) įmonės „DeepMind“ įkūrėjų. Jis buvo surinkęs daugiau, nei 1,5 milijardo dolerių finansavimo ir pasamdė geriausius mokslininkus jo naujajai įmonei, tačiau turėjo ne tokią puikią viršininko reputaciją. Panašu, kad Inflection taip pat neuždirbo jokių pinigų.

 

 „Microsoft“ vis tiek skyrė daugiau nei 650 mln. dolerių. Tai buvo, švelniai tariant, rizikinga.

 

 Rizikingi statymai dėl A.I. tapo pono Nadella įpročiu. Per pastaruosius penkerius metus jis įsipareigojo investuoti 13 milijardų dolerių į kitą agresyvią jauną įmonę, pavadintą OpenAI, nors ji dar neuždirbo daug pinigų. Ir jis liepė visiems savo leitenantams rasti būdų, kaip įdiegti A.I. į daugelį „Microsoft“ produktų, nors technologija ne visada veikė tinkamai.

 

 Bet jis turėjo savo priežasčių. Nors gali praeiti daug metų, kol jis sužinos, ar tai tikrai pasiteisina, ponas Nadella mato A.I. bumą, kaip visapusišką momentą jo įmonei ir likusiai technologijų pramonės daliai. Jis siekia užtikrinti, kad „Microsoft“, kuri buvo lėta iki „dot-com“ bumo ir naudojant išmaniuosius telefonus, dominuotų šioje naujoje technologijoje.

 

 „Microsoft“ investuotojams iki šiol patinka lošimas. Dešimtys milijardų p. Nadella išleido A.I. per pastaruosius dvejus metus „Microsoft“ vertė padidino 70 procentų iki daugiau nei 3,3 trilijono dolerių, todėl „Microsoft“ tapo viena iš trijų kompanijų (su lustų gamintoja „Nvidia“, kita A.I. žvaigžde ir „Apple“), pretenduojančių tapti vertingiausia viešai prekiaujama bendrove pasaulyje.

 

 Įsivaizdavimas, kad ponas Nadella yra plieninių akių rizikuotojas, turintis didingą A.I. gali būti sunku susitaikyti su jo, kaip žemo lygio vadovo, istorija pramonėje, kurioje pilna kampinių biurų povų. 56 metų inžinierius, maždaug prieš dešimtmetį atėjęs per „Microsoft“ gretas ir tapęs jos generaliniu direktoriumi, ponas Nadella buvo pripažintas atkūręs „Microsoft“ blizgesį po ilgus metus trukusio nuosmukio, valdant garsesniam jo pirmtakui Steve'ui Ballmeriui.

 

 M. Nadella vis dar kalba kaip aistringas inžinierius. Neseniai interviu „The New York Times“, kuris buvo atliktas naudojant „Microsoft Teams“ vaizdo konferencijų programinę įrangą, jis nušvito, apibūdindamas investavimą į „OpenAI“, nes „tai nepanašu į Hadoop darbo krūvį“. Jis sakė, kad pirmiausia pasirinko „OpenAI“ technologiją įterpti į „Microsoft“ paieškos variklį „Bing“, nes „grafiko perkėlimas yra tam tikras grafikų sujungimas“. (Vertimas: „OpenAI“ turėjo sudėtingų skaičiavimo poreikių, todėl A.I. galiausiai susiejo „Bing“ su kitomis programomis.)

 

 P. Nadella pašalino „Microsoft“ daugybę p. Ballmerio klaidų, įskaitant didžiosios dalies pragaištingo 8 milijardų dolerių vertės telefonų gamintojos „Nokia“ įsigijimo nurašymą 2014 m. Jis įdiegė „Microsoft“ programinę įrangą „Apple iPad“ ir „iPhone“, o p. Ballmeris nenorėjo to daryti. Jis priėmė laisvai prieinamos atvirojo kodo programinės įrangos koncepciją, kurią J. Ballmeris pavadino vėžiu, ir pavertė Microsoft debesų kompiuterijos verslą galinga jėga.

 

 Tačiau ponas Nadella vis dar „ieškojo didelių lažybų ir tyrinėjo įvairius dalykus“, – sakė Penny Pritzker, buvęs JAV prekybos sekretorius, priklausantis „Microsoft“ direktorių tarybai. Jis sumokėjo 69 milijardus dolerių, kad įsigytų vaizdo žaidimų leidėją Activision Blizzard, nepaisant didelio antimonopolinių reguliuotojų pasipriešinimo visame pasaulyje, ir nukrypo į metaversumą.

 

 Tada A.I. atėjo iš karto. Ponas Nadella tikėjo, kad tai buvo žaidimo keitiklis, kurio jis ieškojo.

 

 Gruodžio pradžioje p. Nadella valandų valandas susitiko su ponu Suleymanu jo biure „Microsoft“ būstinėje Redmonde, Vašingtone. Jis taip pat patikrino p. Suleymaną su Reidu Hoffmanu, „Microsoft“ valdybos nariu ir rizikos kapitalistu, kuris, pasak „Inflection“, buvo vienas įkūrėjų, sakė du žmonės, žinantys apie pokalbius. Vasario mėnesį jis slapta vakarieniavo su ponu Suleymanu didžiuliame Microsoft miestelyje.

 

 Mažiau, nei po mėnesio p. Nadella užbaigė sandorį. Jis nuskrido į Silicio slėnį, kur buvo įsikūrusi „Inflection“, ir laukė „Hyatt“ viešbučio konferencijų salės sparnuose, nes ponas Suleymanas jo darbuotojams pasakė, kad, pasak kambaryje buvusio asmens, jie yra įsisavinami „Microsoft“. Jis pasakė, kad atvyko „ypatingas svečias“, o ponas Nadella įėjo, remiantis stenograma.

 

 Apstulbusiems darbuotojams apdorojus naujienas, viena drąsesnių rankų paklausė, kaip „Inflection“ ambicijų neužgesintų „Microsoft“ biurokratija.

 

 Tikrasis klausimas, atkirto ponas Nadella, buvo toks: „Ar turite drąsos sukelti alkį mūsų masto ir dydžio įmonei?

 

 „Tai panašu, kodėl aš dirbu „Microsoft“ po 32 metų?“ – sakė jis. „Kadangi turiu alkį užtikrinti, kad ši įmonė išliktų aktuali."

 

 Inžinieriaus siela

 

 P. Nadella užaugo Haidarabade, Indijoje. Jo motina buvo sanskrito žinovė; jo tėvas buvo marksistinis ekonomistas ir labai selektyvios Indijos valstybės tarnybos pareigūnas.

 

 Jis lankė vidurinę mokyklą Hyderabad Public School – šimtmečio senumo įstaigoje, sukurtoje pagal Etono pavyzdį, kur studijuoja britų karališkosios šeimos nariai, ir pamilo kriketą (dabar jam priklauso naujosios JAV profesionalų lygos Seattle Orcas). „Visi iš mūsų, kaip vaikai, turėjo turėti tikrą visapusišką išsilavinimą“, – sakė Shantanu Narayan, „Adobe“ vadovas, mokykloje buvęs su ponu Nadella.

 

 Jis atvyko į Jungtines Valstijas, kad baigtų studijas – pirmiausia informatikos studijas Viskonsino-Milvokio universitete, o vėliau Čikagos universiteto Booth verslo mokyklos magistro laipsnį, o 1992 m. prisijungė prie „Microsoft“ iš „Sun Microsystems“.

 

 Jis vedė Anu Priyadarshini, architektę, kurią pažinojo nuo vaikystės. Sužinojęs, kad jos žaliosios kortelės prašymas gali užtrukti pusę dešimtmečio, jis pasirinko savo, trokštamą nuolatinę gyvenamąją vietą duodančią žaliąją kortelę atiduoti, ir paprašė aukštos kvalifikacijos darbuotojo vizos. Tai buvo rizikingesnis ėjimas, nes tai buvo laikina viza, bet leido jai prisijungti prie jo iškart.

 

 Savo atsiminimuose jis rašė, kad šis žingsnis suteikė jam tiesioginę šlovę „Microsoft“ miestelyje. Žmonės sakytų: „Ei, štai vaikinas, kuris atsisakė žaliosios kortelės“.

 

 Galiausiai jie abu gavo JAV pilietybę ir susilaukė sūnaus, kuris gimė su cerebriniu paralyžiumi, o vėliau – dviejų dukterų. Jo sūnus mirė 2022 m.

 

P. Nadella viešai nedaugžodžiavo apie savo sūnaus mirtį, tačiau 2023 m. birželio mėn. „Freakonomics“ podcast'o epizode jis apie tai kalbėjo gana ilgai. „Jis buvo ta konstanta, kuri suteikė mums daug tikslo“, – sakė jis.

 

 P. Nadella daug laiko neleido, dirbdamas su pavyzdinėmis bendrovės Windows ir Office produktų linijomis. Jis daugiausia dirbo su nepalankiomis operacijomis, pvz., „Bing“ paieškos varikliu ir besikuriančiu debesų kompiuterijos verslu.

 

 Kai 2014-ųjų pradžioje p. Nadella pradėjo eiti generalinio direktoriaus pareigas, jis greitai pertvarkė beveik 40 metų gyvuojančią įmonę. Jis paskatino „Microsoft“ priimti debesų kompiuteriją ir atvirojo kodo programinę įrangą, kurią klientai galėtų laisvai pritaikyti.

 

 „Microsoft“ ilgą laiką priešinosi tokiam požiūriui. Tačiau p. Nadella pristatė atvirojo kodo technologijų bangą, kuri padidino Microsoft debesų verslą. 2015–2018 m. „Microsoft“ padvigubino jos debesų kompiuterijos rinkos dalį, sutvirtindama jos, kaip 2-osios pozicijos, vaidmenį už „Amazon“.

 

 2018 m. jam prireikė tik 20 minučių, kad įsigytų svarbiausią pasaulyje atvirojo kodo įmonę: „GitHub“, svetainę, kurioje kūrėjai dalijosi programinės įrangos kodu ir bendradarbiavo kurdami.

 

 Po to, kai vadovai daugelį metų svarstė, ar pirkti „GitHub“, Natas Friedmanas, buvęs „Microsoft“ vienas iš vadovų, penkerius metus dirbęs ponui Nadellai, pasakė, kad šią idėją pristatė p. Nadellai ir kitiems aukšto rango vadovams kasmetiniame vadovų susitikime Suncadia kurorte Kaskados kalnuose.

 

 "Ar mes turime teisę tai daryti?" – paklausė ponas Nadella. Kitaip tariant: ar žmonės vis tiek naudotųsi „GitHub“, jei jį valdytų „Microsoft“?

 

 Vadovai diskutavo šiuo klausimu 20 minučių, sakė p. Friedmanas. Tada ponas Nadella pliaukštelėjo ranka į stalą ir pasakė: „Turėtume tai padaryti“.

 

 Per kelias savaites p. Nadella sutiko įsigyti „GitHub“ už 7,5 mlrd. dolerių.

 

 BERT gimimas

 

 Ponas Nadella nustebo 2018 m. pabaigoje, kai „Google“ pristatė BERT – ankstyvą A.I. technologiją, kuri maitintų tokius pokalbių robotus, kaip „ChatGPT“.

 

 Keletas BERT tyrėjų neseniai dirbo „Microsoft“, o ponas Nadella nuliūdo suvokęs, kad „Microsoft“ kompiuterių tinklas nėra pakankamai galingas, kad būtų sukurtas pažangus AI, pasak trijų žmonių, kurie kalbėjo anonimiškai ir apibūdino pokalbius su juo.

 

 Vien tik BERT kopijavimas užtruko šešis mėnesius, „nes mūsų infrastruktūra neatitiko užduoties“, – 2019 m. el. laiške ponui Nadellai ir „Microsoft“ įkūrėjui Billui Gatesui rašė „Microsoft“ technologijų vadovas Kevinas Scottas.

 

 Siekdamas, kad „Microsoft“ debesys būtų sudėtingesni, M. Nadella svarstė galimybę investuoti į „OpenAI“ – įdomų startuolį, tiriantį naujus A.I metodus. Sukūrusi tai, ko reikia OpenAI, „Microsoft“ priverstų sustiprinti savo žaidimą.

 

 Tačiau OpenAI buvo rizika. Ji prasidėjo, kaip ne pelno organizacija ir vis dar buvo kontroliuojama ne pelno valdybos, kuri neatsakė investuotojams. Ji taip pat ką tik nutraukė ryšius su Elonu Musku, kuris buvo pagrindinis OpenAI geradarys.

 

 „Galite įsivaizduoti, kokios mūsų vidaus diskusijos dėl tokio lažybų sudarymo ir tokio lygio priklausomybės“, – sakė „Microsoft“ verslo plėtros vadovas Jonathanas Tinteris. Tačiau p. Nadella tikėjo, kad OpenAI vadovas Samas Altmanas ir jo komanda daro kažką iš esmės kitokio – ir geresnio – nei „Microsoft“.

 

 „Vienas iš dalykų, kuriuos myliu Seme, yra tai, kad kiekvieną dieną jis man skambina ir sako: „Man reikia daugiau, man reikia daugiau, man reikia daugiau“, – sakė ponas Nadella. „Man patinka tokie žmonės, kurie niekada nėra patenkinti“.

 

 Iki 2019 m. kovo mėn. buvo vykdoma OpenAI investicija. Kitoje Suncadia rekolekcijoje ponas Nadella pristatė paprastą skaidrę, kurioje buvo teigiama: „Pastatysime A.I. superkompiuterį“.

 

 Jis sakė, kad tai būtų brangu, galbūt kainuos milijardus.

 

 Kai ponas Friedmanas, „Microsoft“ vadovas, paprašė šalia jo sėdinčių kolegų paaiškinti apie superkompiuterį, „jie tiesiog pasakė: „Bičiuli, aš tikrai nežinau“.

 

 Po kelių mėnesių „Microsoft“ paskelbė apie 1 milijardo dolerių investiciją į „OpenAI“. „Microsoft“ gavo teises į „OpenAI“ produktus ir novatorišką debesijos klientą, kurio norėjo ponas Nadella, bet neturėjo vietos naujokams. Susitarimas buvo toks keistas, kad nedaugelis pramonės atstovų manė, kad tai pavyks. Kaip sakė vienas buvęs vadovas, tai buvo „Sveika, Marija“.

 

 OpenAI įskilimai atsidaro

 

 2021 m. „OpenAI“ pradėjo vystytis. Tyrėjų grupė, sukūrusi technologiją, kuri taptų ChatGPT, liko susirūpinusi, kad OpenAI pirmenybę teikia komerciniams ambicijoms, o ne technologiniam saugumui. Su jų pasitraukimu OpenAI prarado pažangos metus.

 

 „Microsoft“ viduje mažai kas suprato M. Nadella statymą ant mažo San Francisko startuolio.

 

 „Mes į OpenAI nežiūrėjome rimtai“, – sakė Xuedongas Huangas, Microsoft A.I. veteranas, technologas, kuris dabar yra vaizdo konferencijų bendrovės „Zoom“ technologijų vadovas. "Tai buvo pokštas."

 

 Kol OpenAI vargo, ponas Nadella pasuko į kitą karštą dalyką – metaverse. Tai buvo šnipštas. „Microsoft“ metaversinis produktas buvo brangus ir nebuvo gerai parduodamas.

 

 Kai metaversijos darbas nutrūko, ponas Nadella norėjo investuoti papildomus 2 milijardus dolerių į OpenAI ir „kratė kiekvieną įmonės krūmą“ ieškodamas, kas galėtų įkvėpti A.I. į savo produktų liniją, sakė J. Friedmanas. Jis pakėlė ranką.

 

 Rezultatas buvo GitHub Copilot, kuris naudojo OpenAI technologiją, kad automatizuotų kodo rašymą kūrėjams. Produktas buvo hitas – per metus pritraukė daugiau, nei milijoną kūrėjų – ir sustiprino p. Nadella įsipareigojimą A.I.

 

 Jis tikėjo, kad tai gali pakeisti viską.

 

 Lažinkimės visu ūkiu

 

 2022 m. rugpjūtį p. Nadella pažvelgė į GPT-4, OpenAI proveržio sistemą, kuri, atrodo, rašo kaip žmogus, ir jo susijaudinimas tapo visą ūkį statančiu ant kortos įsitikinimu.

 

 Jis norėjo įdėti naują A.I. technologija visuose darbuose, kuriuos darė „Microsoft“, pradedant paieškos varikliu „Bing“.

 

 Įmonės viduje žmonės išreiškė abejones. „Microsoft“ dažnai varkdavo su savo plataus vartojimo produktais – nuo ​​„Zune“ muzikos grotuvo iki „Windows Phone“. O Bingas buvo skirtas sužinoti faktus. Nauji A.I. modeliai dažnai klysta arba tiesiog išsigalvoja. Atrodė keistas derinys.

 

 Tačiau p. Nadella pažvelgė į tai kitu kampu: „Microsoft“, galbūt, neužims didesnę rinkos dalį paieškoje (ir neužėmė), bet bent jau jis privers „Google“ išleisti daug pinigų, kad apsigintų. Jis taip pat signalizavo, kad su A.I. kiekviena sena kova ir kiekvienas senas statymas sugrįžo ant stalo.

 

 2022 m. lapkritį OpenAI pristatė savo ChatGPT pokalbių robotą. Aplink jį kilęs šurmulys privertė poną Nadelą paskatinti jo leitenantus mąstyti plačiau. Vyresnysis vadovas Scottas Guthrie teigė, kad 2022 m. pabaigoje kiekvieną savaitę jo komanda turėjo padidinti brangių, galingų Nvidia lustų, kurių „Microsoft“ reikės, skaičių.

 

 Gruodį „Iš esmės pasakiau komandai: „Noriu, kad grįžtumėte su 10 kartų didesniu planu“, - prisiminė jis. „Jie visi sako: „Hu!“, nes planas, kurį jie sugalvojo, buvo didesnis, nei jie galėjo įsivaizduoti.

 

 Dar viena „OpenAI“ krizė

 

 Praėjusį rudenį p. Nadella statymas dėl OpenAI vos nesugriuvo. Savaitgalį prieš Padėkos dieną jis planavo praleisti džiaugdamsis Indijoje pasaulio kriketo taurės varžybose. Tačiau penktadienio vidurdienį jo buvo paprašyta išeiti iš susitikimo ir paskambinti: OpenAI direktorių taryba nušalino poną Altmaną, nes sakė, kad negali juo pasitikėti.

 

 „Microsoft“ vengė kontroliuoti „OpenAI“ valdymą, baimindamasi, kad antimonopoliniai reguliuotojai manys, kad ji kontroliuoja įmonės pradžią. Tačiau tą savaitgalį p. Nadella bendravo su telefonais su OpenAI valdyba ir jos vadovais, bandydamas suprasti, kas nutiko ir kaip tai būtų galima ištaisyti. Galiausiai jis pasiūlė ponui Altmanui ir bet kuriam OpenAI darbuotojui įsidarbinti „Microsoft“. Kitaip tariant, jis buvo pasirengęs išardyti OpenAI, jei ponas Altmanas nebus priimtas atgal.

 

 OpenAI valdyba nedelsdama grąžino poną Altmaną.

 

 Ponas Nadella interviu sakė besibaiminantis, kad p. Altmano nuvertimas paskatins OpenAI darbuotojus bėgti pas konkurentus. „Jei geriausias būdas jiems tęsti yra būti „Microsoft“ dalimi, tebūnie“, – sakė jis.

 

 Netvarka buvo priminimas, kad pono Nadella lažybos dėl OpenAI paliko technologijų milžiną nepatogiai priklausomą nuo startuolio.

 

 (Maždaug po mėnesio „The New York Times“ padavė į teismą „OpenAI“ ir „Microsoft“ už autorių teisių saugomų naujienų naudojimą, kad apmokytų savo A.I. sistemas. „Microsoft“ ir „OpenAI“ teigia, kad jų turinį naudoti leidžiama pagal sąžiningo naudojimo doktriną.)

 

 "Bandymas padaryti perversmą OpenAI paskatino p. Nadella daugiau dėmesio skirti pačios Microsoft A.I." – sakė S. Somasegar, buvęs „Microsoft“ vadovas, dabar dirbantis „Madrona Venture Group“, reguliariai kalbantis su ponu Nadella. Ir jiems reikėjo rasti būdų, kaip mažiau pasikliauti OpenAI.

 

 Susipažinimas su p. Suleymano Inflection AI gali padėti išspręsti problemą.

 

 Suleymano įmonė jau buvo p. Nadella radare, nes Microsoft buvo ankstyvas investuotojas. Tačiau buvo susirūpinta dėl p. Suleymano vadovavimo sugebėjimų. Po to, kai 2014 m. „Google“ įsigijo „DeepMind“, darbuotojai skundėsi, kad jis yra linkęs į patyčias. Ponas Suleymanas atsiprašė, bet paliko įmonę.

 

 Per slaptą vakarienę „Microsoft“ būstinėje p. Nadellai papasakojo p. Suleymanas ir kitas įkūrėjas Karénas Simonyanas apie tai, kaip veikia „Inflection“. Iki valgio pabaigos jis nutarė. Jis nusprendė, kad ponas Suleymanas pasimokė iš jo nesėkmių ir įrodė save Inflection. „Aš visada vertinu žmones pagal jų paskutinį tikrojo darbo artefaktą“, - sakė jis.

 

 Sandoris buvo paskelbtas po trijų savaičių. Techniškai tai nebuvo įsigijimas, kuris galėjo įstrigti antimonopolinėse apžvalgose, tačiau tai leido „Microsoft“ pasamdyti poną Suleymaną ir beveik visus jo darbuotojus.

 

 Ponas Suleymanas buvo paskirtas kurti A.I. „agentus“, kurie veikia, kaip asmeniniai internetiniai padėjėjai, nukreipia žmones atlikti kasdienes užduotis ir netgi galvoja už juos.

 

 P. Nadella tai vertino, kaip dramatišką žmonių sąveikos su kompiuteriais pokytį ir šuolį už to, ką daro konkurentai. Jis suteikė p. Suleymanui didžiulius išteklius, kad tai įvyktų, įskaitant daugelio didžiausių „Microsoft“ vartotojų verslo įmonių, tokių, kaip „Bing“, valdymą. Jam vadovaujant, dirbtų daugiau, nei 10 000 žmonių.

 

 P. Suleymanas neturėjo patirties, vadovaujant tokiai didelei organizacijai, tačiau p. Nadella teigė, kad turi daug žmonių, galinčių jam padėti. Ir jis matė poną Suleymaną, kaip kitą vizionierių.

 

 „Tai ne tik paieška“, – ponas Suleymanas prisiminė p. Nadella pasakymą. „Tai yra apie naują ateities skaičiavimo platformą."

 

 Bent jau toks yra statymas." [1]

 

1. How Microsoft’s Satya Nadella Became Tech’s Steely Eyed A.I. Gambler. Weise, Karen; Metz, Cade.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 14, 2024.

How Microsoft’s Satya Nadella Became Tech’s Steely Eyed A.I. Gambler

"Earlier this year, Satya Nadella hammered out a deal that surprised everyone outside his inner circle at Microsoft.

Mr. Nadella, Microsoft’s chief executive, had his eyes on a Silicon Valley start-up called Inflection AI. The company’s chief executive, Mustafa Suleyman, was one of the founders of the pioneering artificial intelligence company DeepMind. He had raised more than $1.5 billion in funding and hired top researchers for his new company, but he had a not-so-great reputation as a boss. Inflection also didn’t seem to make any money.

Microsoft still shelled out more than $650 million to license Inflection’s technology, hired most of its staff and put Mr. Suleyman in charge of a more than $12 billion chunk of Microsoft’s business. It was, to put it mildly, risky.

Risky bets on A.I. have become a habit for Mr. Nadella. Over the past five years, he has committed to investing $13 billion in another aggressive young company called OpenAI, even though it hadn’t yet made much money. And he told all of his lieutenants to find ways to build A.I. into Microsoft’s many, many products, even though the technology didn’t always work correctly.

But he had his reasons. Though it could be years before he knows if any of this truly pays off, Mr. Nadella sees the A.I. boom as an all-in moment for his company and the rest of the tech industry. He aims to make sure that Microsoft, which was slow to the dot-com boom and whiffed on smartphones, dominates this new technology.

Microsoft’s investors like the gamble so far. The tens of billions Mr. Nadella has spent on A.I. over the last two years has pushed Microsoft’s worth up 70 percent to more than $3.3 trillion, making Microsoft one of three companies (with the chip maker Nvidia, another A.I. star, and Apple) vying to be the most valuable publicly traded company in the world.

The notion that Mr. Nadella is a steely-eyed risk taker with a grand vision for A.I. can be hard to square with his history as a low-key boss in an industry full of corner office peacocks. A 56-year-old engineer who came up through the ranks of Microsoft to become its chief executive about a decade ago, Mr. Nadella was credited with restoring Microsoft’s luster after a yearslong slump under his more famous predecessor, Steve Ballmer.

Mr. Nadella still speaks like a passionate engineer. In a recent interview with The New York Times that was conducted over Microsoft’s Teams videoconferencing software, he lit up as he described investing in OpenAI because “it’s not like a Hadoop workload.” He said he chose to infuse OpenAI’s technology into Microsoft’s Bing search engine first because “the graph traversal is sort of graph unification.” (Translation: OpenAI had complex computing needs, and A.I. would eventually tie Bing to other programs.)

Mr. Nadella rid Microsoft of many of Mr. Ballmer’s mistakes, including writing off most of the disastrous $8 billion acquisition of the phone maker Nokia in 2014. He put Microsoft software on Apple iPads and iPhones, which Mr. Ballmer was loath to do. He embraced the concept of freely available open-source software, which Mr. Ballmer called a cancer, and he made Microsoft’s cloud computing business into a powerhouse.

But Mr. Nadella was still “looking to make some big bets, and he was exploring all kinds of different things,” said Penny Pritzker, the former U.S. commerce secretary who is on Microsoft’s board of directors. He paid $69 billion to acquire the video game publisher Activision Blizzard, despite considerable resistance from antitrust regulators around the world, and made a stumbling detour into the metaverse.

Then A.I. came along. It was, Mr. Nadella believed, the game changer he had been looking for.

In early December, Mr. Nadella met with Mr. Suleyman for hours in his office at Microsoft’s headquarters in Redmond, Wash. He also vetted Mr. Suleyman with Reid Hoffman, a Microsoft board member and venture capitalist who co-founded Inflection, according to two people with knowledge of the conversations. In February, he secretly dined with Mr. Suleyman on Microsoft’s sprawling campus.

Less than a month later, Mr. Nadella finalized the deal. He flew down to Silicon Valley, where Inflection was based, and waited in the wings of a Hyatt hotel conference room, as Mr. Suleyman told his employees that they were being absorbed into Microsoft, according to a person in the room. He said a “special guest” was on hand, and Mr. Nadella entered, according to a transcript.

As stunned employees processed the news, one of the braver hands asked how Inflection’s ambition would not be snuffed out by Microsoft’s bureaucracy.

The real question, Mr. Nadella retorted, was: “Do you have the courage to actually induce hunger in someone of our scale and size?”

“That’s like, why am I at Microsoft after 32 years?" he said. “Because I have the hunger to make sure this company stays relevant.”

The Soul of an Engineer

Mr. Nadella grew up in Hyderabad, India. His mother was a Sanskrit scholar; his father a Marxist economist and officer in India’s highly selective civil service.

He attended high school at Hyderabad Public School, a century-old institution modeled after Eton, where British royalty study, and he fell in love with cricket (he now co-owns the Seattle Orcas, of the new U.S. professional league). “All of us as kids were expected to have a real all-around education,” said Shantanu Narayan, the chief executive of Adobe who overlapped with Mr. Nadella at the school.

He came to the United States for graduate school — first computer science at the University of Wisconsin-Milwaukee, and later an M.B.A. from the University of Chicago Booth School of Business — and joined Microsoft in 1992 from Sun Microsystems.

He married Anu Priyadarshini, an architect he had known since childhood. When he learned her green card application could take half a decade, he turned in his own, coveted permanent residency and instead applied for a high-skilled worker visa. It was riskier because it was temporary, but it allowed her to join him.

In his memoir, he wrote that move gave him instant renown on Microsoft’s campus. People would say, “Hey, there goes the guy who gave up his green card.”

They both eventually got U.S. citizenship and had a son, who was born with cerebral palsy, and then two daughters. His son died in 2022.

Mr. Nadella has not said much publicly about his son’s death, but in a June 2023 episode of the Freakonomics podcast, he talked about it at some length. “He was the one sort of constant that gave us a lot of purpose,” he said.

Mr. Nadella didn’t spend much time working on the company’s flagship Windows and Office product lines. He mostly worked in underdog operations, like the Bing search engine and nascent cloud computing business.

When Mr. Nadella took over as chief executive in early 2014, he rapidly overhauled the almost 40-year-old company. He pushed Microsoft to embrace cloud computing and open-source software that customers could freely adapt.

Microsoft had long resisted that approach. But Mr. Nadella introduced a wave of open-source technologies, supercharging Microsoft’s cloud business. From 2015 to 2018, Microsoft doubled its market share in cloud computing, cementing its role as the No. 2 behind Amazon.

In 2018 he needed only 20 minutes to greenlight the acquisition of the world’s most important open source company: GitHub, the site where developers shared and collaborated on software code.

After executives spent years debating whether to buy GitHub, Nat Friedman, a former Microsoft executive who worked for Mr. Nadella for five years, said he pitched the idea to Mr. Nadella and other senior leaders at an annual executive retreat at the Suncadia Resort in the Cascade Mountains.

“Do we have the right to do this?” Mr. Nadella asked. In other words: Would people still use GitHub if it was run by Microsoft?

The executives debated the question for 20 minutes, Mr. Friedman said. Then Mr. Nadella slapped his hand on the table and said: “We should do it.”

Within weeks, Mr. Nadella agreed to buy GitHub for $7.5 billion.

The Birth of BERT

Mr. Nadella was surprised in late 2018 when Google unveiled BERT, an early version of A.I. technology that would power chatbots like ChatGPT.

Several BERT researchers had recently worked at Microsoft, and Mr. Nadella was pained to realize that Microsoft’s computer network was not powerful enough to build the advanced A.I., according to three people who spoke on the condition of anonymity to describe conversations with him.

Just replicating BERT took six months “because our infrastructure wasn’t up to the task,” Kevin Scott, Microsoft’s technology chief, wrote in a 2019 email to Mr. Nadella and Microsoft co-founder Bill Gates.

To make Microsoft’s cloud more sophisticated, Mr. Nadella considered an investment in OpenAI, a hot start-up exploring new approaches to A.I. Building what OpenAI needed would force Microsoft to step up its game.

But OpenAI was a risk. It began as a nonprofit organization and was still controlled by a nonprofit board that did not answer to investors. It had also just cut ties with Elon Musk, whohad been OpenAI’s main benefactor.

“You can imagine the debates that we had internally about making a bet like that and taking that level of dependency,” said Microsoft’s head of business development, Jonathan Tinter. But Mr. Nadella believed OpenAI’s chief executive, Sam Altman, and his team were doing something fundamentally different — and better — than Microsoft.

“One of the things I love about Sam is every day he’s calling me and saying, ‘I need more, I need more, I need more,’” Mr. Nadella said. “I love these kind of people who are never satisfied.”

By March 2019, the OpenAI investment was in the works. At another Suncadia retreat, Mr. Nadella presented a simple slide that declared: “We will build an A.I. supercomputer.”

He said it would be expensive, possibly costing billions.

When Mr. Friedman, the Microsoft executive, asked colleagues sitting near him to explain the supercomputer, “they were just like, ‘Dude, I don’t really know.’”

A few months later, Microsoft announced its $1 billion investment in OpenAI. Microsoft got rights to OpenAI’s products and the innovative cloud customer that Mr. Nadella wanted, but no board seat at the upstart. The arrangement was so bizarre, few in the industry thought it would succeed. As one former executive said, it was a Hail Mary.

OpenAI Cracks Open

In 2021, OpenAI began to unravel. A group of researchers who developed the technology that would become ChatGPT left over concerns that OpenAI was favoring commercial ambitions over technological safety. With their departure, OpenAI lost a year of progress.

Inside Microsoft, few still understood Mr. Nadella’s bet on the little San Francisco outfit.

“We didn’t take OpenAI seriously,” said Xuedong Huang, a veteran Microsoft A.I. technologist who is now the technology chief at the video conferencing company Zoom. “It was a joke.”

While OpenAI floundered, Mr. Nadella took a detour into what was supposed to be the next hot thing: the metaverse. It was a flop. Microsoft’s metaverse product was expensive, and it didn’t sell well.

As the metaverse work fizzled, Mr. Nadella wanted to invest an additional $2 billion in OpenAI and was “shaking every bush in the company” looking for someone to infuse A.I. into their product line, Mr. Friedman said. He raised his hand.

The result was GitHub Copilot, which used OpenAI’s technology to automate code writing for developers. The product was a hit — attracting more than a million developers in a year — and cemented Mr. Nadella’s commitment to A.I.

It could, he believed, transform everything.

Let’s Bet the Farm

In August 2022, Mr. Nadella got a look at GPT-4, OpenAI’s breakthrough system that seemed to write like a human, and his excitement became a bet-the-farm conviction.

He wanted to put the new A.I. technology in everything Microsoft did, starting with its search engine, Bing.

Inside the company, people expressed doubts. Microsoft had a history of flops with its consumer products, from its Zune music player to the Windows Phone. And Bing was for learning facts. The new A.I. models often made mistakes or just made things up. It seemed like an odd combination.

But Mr. Nadella looked at it through a different lens: Microsoft may not gain share in search (and it hasn’t) but at least he’d force Google to spend heavily to defend itself. He was also signaling that with A.I., every old fight and every old bet was back on the table.

In November 2022, OpenAI introduced its ChatGPT chatbot. The buzz around it made Mr. Nadella push his lieutenants to think bigger. Scott Guthrie, a senior executive, said every week in late 2022 his team had to raise their estimate of the number of pricey, powerful Nvidia chips Microsoft would need.

In December, “I basically told the team, ‘I want you to come back with a plan that’s 10X bigger,’” he recalled. “They’re all going, ‘Huh!?’ because the plan that they had come up with was sort of bigger than they possibly could have imagined.”

Another Crisis at OpenAI

Last fall, Mr. Nadella’s bet on OpenAI nearly imploded. He had planned to spend the weekend before Thanksgiving cheering on India in the Cricket World Cup. But around midday on a Friday, he was asked to step out of a meeting to take a call: OpenAI’s board of directors had ousted Mr. Altman because they said they couldn’t trust him.

Microsoft had avoided mucking in OpenAI’s management out of a fear that antitrust regulators would think it controlled the start-up. But over that weekend, Mr. Nadella worked the phones with OpenAI’s board and its executives, trying to understand what went wrong and how it could be fixed. Ultimately, he offered Mr. Altman and any OpenAI employee a job at Microsoft. In other words, he was prepared to gut OpenAI if Mr. Altman wasn’t welcomed back.

OpenAI’s board promptly reinstated Mr. Altman.

Mr. Nadella said in an interview that he feared Mr. Altman’s ousting would send OpenAI’s staff fleeing to competitors. “If the best way for them to continue is to be a part of Microsoft, so be it,” he said.

The mess was a reminder that Mr. Nadella’s bet on OpenAI had left the tech giant uncomfortably dependent on the start-up.

(About a month later, The New York Times sued OpenAI and Microsoft for using copyrighted news stories to train their A.I. systems. Microsoft and OpenAI say their use of the content is allowed by the fair use doctrine.)

The attempted coup at OpenAI caused Mr. Nadella to focus more on Microsoft’s own A.I. work, said S. Somasegar, a former Microsoft executive now at Madrona Venture Group who speaks regularly with Mr. Nadella. And they needed to find ways to rely less on OpenAI.

Getting close with Mr. Suleyman’s Inflection AI could help fix the problem.

Mr. Suleyman’s company was already on Mr. Nadella’s radar because Microsoft was an early investor. But there were concerns about Mr. Suleyman’s management. After DeepMind was acquired by Google in 2014, workers there complained that he was a bully. Mr. Suleyman apologized, but he left the company.

Over a secret dinner at Microsoft’s headquarters, Mr. Nadella peppered Mr. Suleyman and his co-founder Karén Simonyan about how Inflection operated. By the end of the meal, he had made his call. He decided Mr. Suleyman had learned from his failures, and proved himself at Inflection. “I’m always evaluating people on their last artifact of actual work,” he said.

The deal was announced three weeks later. It wasn’t technically an acquisition, which could get bogged down in antitrust reviews, but it let Microsoft hire Mr. Suleyman and nearly all his staff.

Mr. Suleyman was put in charge of creating A.I. “agents” that act like personal online assistants, steering people through their daily tasks and even doing some of the thinking for them.

Mr. Nadella saw this as a dramatic change in how people interact with computers and a leap beyond what competitors were doing. He gave Mr. Suleyman immense resources to make it happen, including running many of Microsoft’s largest consumer businesses such as Bing. More than 10,000 people would work under him.

Mr. Suleyman had no experience running such a large organization, but Mr. Nadella said he had plenty of people who could help him. And he saw Mr. Suleyman as another visionary.

“‘This isn’t just about search,’” Mr. Suleyman recalled Mr. Nadella saying. “This is about the new platform of computing for the future.”

At least, that’s the bet." [1]

1. How Microsoft’s Satya Nadella Became Tech’s Steely Eyed A.I. Gambler. Weise, Karen; Metz, Cade.  New York Times (Online) New York Times Company. Jul 14, 2024.