Kaip pagerinti biurokratiją? Trumpas nori sunaikinti „giliąją valstybę“, bet taip pat nori naudotis savo galia

 

 "Donaldas Trumpas laimėjo 2024 m. rinkimus po to, kai pažadėjo kariauti su federalinės darbo jėgos elementais. "Arba gilioji valstybė sunaikina Ameriką, arba mes sunaikiname giliąją valstybę", - sakė jis per pirmąjį didelį jo kampanijos mitingą. 

 

Russellas Voughtas, kurį D. Trumpas pasikvietė vadovauti Valdymo ir biudžeto biurui, pareiškė norintis, kad į biurokratus „vis dažniau būtų žiūrima, kaip į piktadarius“. 

 

Elonas Muskas ir Vivekas Ramaswamy, naujojo D. Trumpo Vyriausybės efektyvumo departamento vadovai, žada įgyvendinti „masinį darbuotojų skaičiaus mažinimą visoje federalinėje biurokratijoje“.

 

 Tačiau D. Trumpas taip pat pareiškė norą panaudoti administracinę valstybę savo politikos tikslams įgyvendinti. Jo išrinktasis viceprezidentas JD Vance'as kovojo už bankų reguliavimą, geležinkelių saugos standartus ir kitas administracinės priežiūros formas. Robertas F. Kennedy jaunesnysis, D. Trumpo pasirinktas vadovauti Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentui, sako, kad jis ketina įvesti naujas taisykles, žadėdamas, pavyzdžiui, „uždrausti blogiausias žemės ūkio chemines medžiagas“. D. Trumpas žada surinkti milijardus dolerių „apmokestindamas, skirdamas baudas ir paduodamas į teismą pernelyg didelius privačių universitetų lobius“.

 

 Šie du impulsai – griauti ir panaudoti federalinės biurokratijos galią – kartais gali prieštarauti. Tačiau to reikia ne visada. D. Trumpas gali ir turėtų sujungti šiuos du impulsus į vieną valdančią ideologiją. Jis turėtų nesiekti nei libertariškos svajonės apie nykstančią vyriausybę, nei neva nepriklausomos biurokratijos, o liesesnės administracinės valstybės, pasirengusios vykdyti žmonių valią, kaip tai atsispindi D. Trumpo valdymo prioritetuose.

 

 Kad federalinė biurokratija geriau reaguotų į demokratinius rezultatus, D. Trumpas pirmiausia turės turėti galimybę paskirti valstybės tarnautojus, kurie vykdys darbotvarkę, dėl kurios jis sėkmingai agitavo. Šių pastangų pagrindas yra F tvarkaraštis, vykdomasis įsakymas, kuris leistų Trumpo administracijai perkvalifikuoti dešimtis tūkstančių vyriausybės darbuotojų į, „pagal darbdavio valią“ dirbančius, darbuotojus, kad būtų lengviau pašalinti tuos, kurie nenori įgyvendinti jo politikos. D. Trumpas paskelbė šį įsakymą jo pirmojo prezidentavimo pabaigoje (tik prezidentas Bidenas jį atšaukė) ir pažadėjo tai padaryti dar kartą.

 

 Kritikai prieštaravo, kad toks supaprastinimas sugriaus politinį federalinės biurokratijos neutralumą. Tačiau yra rimta priežastis tą neutralumą laikyti fantazija. 2024 m. Kamala Harris gavo 100 procentų aukų dviem pagrindinėms prezidento rinkimų kampanijoms, kurias skyrė Švietimo departamento darbuotojai, 99 procentus – Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, 97 procentus – Energetikos departamento ir 96 procentus – Prekybos departamento. , rodo leidinio „Vyriausybės vykdomoji valdžia“ surinkti duomenys. (2020 m. ir 2016 m. buvo pranešta apie panašius duomenis.) Pakeitęs valstybės tarnautojus politiniais paskirtaisiais, D. Trumpas įsitrauktų į pusiausvyros pertvarkymą, priartindamas biurokratijos ideologiją prie, jį išrinkusios, šalies pažiūrų.

 

 Šį požiūrį galima palyginti su Andrew Jackson, kito populisto, kuris siekė pakeisti ilgamečius biurokratus politiniais paskirtaisiais, požiūriu. Be abejo, jo reformos sukėlė tikrų piktnaudžiavimų skatinant politinį protegavimą, o D. Trumpo reformos, greičiausiai, turės ir minusų. Be kita ko, pakeitus valstybės tarnautojus politiniais paskirtaisiais, sumažės federalinės biurokratijos patirtis ir kompetencija.

 

 Tačiau prezidentai, kaip ir rinkėjai, labiausiai vertina kompetenciją, kai ji atitinka jų politinius tikslus. Ir kaip teigė istorikai, tokie, kaip Seanas Wilentzas, Jacksono reformos turėjo demokratinį poveikį, atverdamos valstybės tarnybą platesniam kandidatų ratui. Tos reformos taip pat aiškiai parodė, kaip sakė Jacksonas, kad Amerikoje žmonės yra suverenūs, o kai jie kalba, vyriausybės pareigūnai „privalo paklusti arba atsistatydinti“.

 

 Visai neseniai abiejų partijų prezidentai skundėsi dėl federalinės biurokratijos nevaldomumo, o konfliktai buvo ypač aštrūs dėl užsienio politikos. Franklinas D. Rooseveltas pasisakė prieš užsienio tarnybą, kuri lėčiau atpažino fašistinę grėsmę, nei jis. Jis taip pat apgailestavo, kad Iždo departamentas yra toks „didelis, toli ir įsišaknijęs savo praktikoje“, kad jis negalėjo jo suvaldyti net su simpatiška sekretore. Šiandien aukštojo mokslo lygis vis labiau koreliuoja su progresyvesnėmis politinėmis pažiūromis, didina ideologinį atotrūkį tarp įgaliotų biurokratų ir daugelio jų bendrapiliečių ir didina politinės atskaitomybės poreikį.

 

 Švelnesnė, mažiau savarankiška, biurokratija turėtų patikti kitaip skirtingoms D. Trumpo koalicijos frakcijoms. Aiškiai traukia populistai, tokie, kaip ponas Vance'as, kurie mano, kad administracinė valstybė yra būtina priemonė atsispirti privačioms priespaudos jėgoms – nesvarbu, ar tai būtų korporacijos, kurios teršia kaimo bendruomenes ar universitetai, kurie diskriminuoja kandidatus, kurie nėra laikomi, prisidedančiais prie įvairovės. Tačiau net konservatoriai, kurie mano, kad administracinė valstybė pažeidžia Konstitucijoje numatytą valdžių padalijimą, gali priimti galingą vykdomąją valdžią, kaip priemonę suvaržyti federalinę biurokratiją. Silicio slėnio verslininkai gali pagirti stiprų prezidentą, kuris pašalina biurokratines kliūtis pradedantiesiems ir kosmoso tyrinėjimams.

 

 Teoriškai plati prezidentinė biurokratijos kontrolė turėtų patikti ir tiems kairiesiems bei liberalams, kurie demokratiją iškelia aukščiau technokratijos. Nesunku įsivaizduoti kairiųjų populistinį prezidentą, kurio bandymams pakeisti Amerikos užsienio politiką atsispiria karjeros darbuotojai. Tokiam lyderiui greičiausiai pasiseks, jei D. Trumpo reformos jau būtų įgyvendintos.

 

 Kairioji Meksikos vyriausybė jau laikosi panašaus požiūrio. Ankstesnis šalies prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras kandidatavo su platforma, kuri žadėjo tuo pačiu metu pakelti paprastus žmones ir nubausti tai, ką jis vadino šalies „auksine biurokratija“, daugybę pareigūnų, kurie, jo manymu, veikė tik savo labui. Jis pasisakė už „minimalią būseną“, kai skurdas buvo sumažintas tiesioginiais grynųjų pinigų pervedimais, o tokios institucijos, kaip, vyriausybės subsidijuojami, dienos centrai prarado finansavimą. Kritikai apkaltino Lópezą Obradorą, kad jis nesilaikė kairiųjų įsipareigojimų, puldinėdamas vyriausybę, tačiau jo globojama Claudia Sheinbaum birželį laimėjo prezidento postą, surinkusi beveik 60 proc.

 

 Jei D. Trumpas nori džiaugtis savo sėkme, jam reikės ne tik susilpninti viešąjį sektorių, bet ir pasiūlyti politiką, kuri padėtų darbininkų klasės rinkėjams. Šio požiūrio kontūrus jau matome jo pažade skatinti tarifus, mažinant aplinkosaugos reguliavimą, išsaugoti socialinę apsaugą ir mažinti federalinių darbuotojų skaičių. Tačiau jis turės padaryti ir ką nors bendresnio: jam reikės parodyti, kad jei demokratai yra vyriausybės partija, tai respublikonai yra valdymo partija, skatinanti veiksmingas programas, mažinančias nenaudingą biurokratiją." [1]

Jei ponas Muskas gali žymiai sumažinti biurokratų skaičių, tai tikri genijai, mūsų lietuviški valdovai, tai padaryti gali lengvai. Pirmyn, vergai nužemintieji, išalkusi minia, pirmyn."

 

1. Trump Wants to Destroy the ‘Deep State.’ But He Also Wants to Wield Its Power.: Guest Essay. Schmitz, Matthew.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 16, 2024.

How to Improve Bureaucracy? Trump Wants to Destroy the ‘Deep State.’ But He Also Wants to Wield Its Power

"Donald Trump won the 2024 election after promising to wage war on elements of the federal work force. “Either the deep state destroys America, or we destroy the deep state,” he said in the first major rally of his campaign. Russell Vought, whom Mr. Trump has tapped to head the Office of Management and Budget, has said he wants bureaucrats to be “increasingly viewed as the villains.” Elon Musk and Vivek Ramaswamy, the leaders of Mr. Trump’s new Department of Government Efficiency, promise to enact “mass head-count reductions across the federal bureaucracy.”

Yet Mr. Trump has also signaled a desire to use the administrative state to advance his policy goals. His vice president-elect, JD Vance, has championed bank regulation, rail-safety standards and other forms of administrative oversight. Robert F. Kennedy Jr., Mr. Trump’s pick to lead the Department of Health and Human Services, says that he is looking to impose new regulations, promising, for example, to “ban the worst agricultural chemicals.” Mr. Trump vows to raise billions of dollars by “taxing, fining and suing excessively large private university endowments.”

These two impulses — to destroy and to wield the power of the federal bureaucracy — are bound at times to conflict. But they need not always. Mr. Trump can and should fuse these two impulses into a single governing ideology. What he should seek is neither the libertarian dream of a vanishing government nor an ostensibly independent bureaucracy, but a leaner administrative state that is ready to execute the will of the people, as reflected in Mr. Trump’s governing priorities.

To make the federal bureaucracy more responsive to democratic outcomes, Mr. Trump will first need to be able to appoint civil servants who will carry out the agenda on which he successfully campaigned. At the core of this effort is Schedule F, an executive order that would allow the Trump administration to reclassify tens of thousands of government workers as “at will” employees, making it easier to remove those who are unwilling to enact his policies. Mr. Trump issued this order at the end of his first presidency (only for President Biden to rescind it) and has vowed to do so again.

Critics have objected that such streamlining would erode the political neutrality of the federal bureaucracy. But there is good reason to regard that neutrality as a fantasy. In 2024, Kamala Harris received 100 percent of donations to the two major presidential campaigns made by employees of the Education Department, 99 percent of those made by employees of the Environmental Protection Agency, 97 percent from the Energy Department and 96 percent from the Commerce Department, according to data compiled by the publication Government Executive. (Broadly similar figures were reported in 2020 and 2016.) By replacing civil servants with political appointees, Mr. Trump would engage in a rebalancing, bringing the ideology of the bureaucracy closer to the views of the country that elected him.

This approach may be compared with that of Andrew Jackson, another populist who sought to replace long-serving bureaucrats with political appointees. To be sure, his reforms gave rise to real abuses by promoting political patronage, and Mr. Trump’s are likely to have downsides as well. Among other things, replacing civil servants with political appointees will reduce the experience and expertise of the federal bureaucracy.

But presidents, like voters, value competence most when it is aligned with their political goals. And as historians such as Sean Wilentz have argued, Jackson’s reforms had a democratic effect, opening up the civil service to a broader range of candidates. Those reforms also made clear, as Jackson said, that in America the people are sovereign, and when they speak, government officials are “bound to obey or resign.”

More recently, presidents of both parties have complained about the intractability of the federal bureaucracy, and conflicts have been particularly acute over foreign policy. Franklin D. Roosevelt inveighed against a Foreign Service that was slower to recognize the fascist threat than he was. He also lamented that the Treasury Department was so “large and far-flung and ingrained in its practices” that he could not control it even with a sympathetic secretary. Today, higher education levels increasingly correlate with more progressive political views, widening the ideological gap between credentialed bureaucrats and many of their fellow citizens, and increasing the need for political accountability.

A leaner, less autonomous bureaucracy should appeal to otherwise disparate factions of Mr. Trump’s coalition. There is a clear attraction for populists like Mr. Vance who see the administrative state as a necessary means to resist private forces of oppression — be it corporations that pollute rural communities or universities that discriminate against applicants who aren’t seen as contributing to diversity. But even conservatives who view the administrative state as violating the separation of powers envisioned by the Constitution can embrace a powerful executive as a means to restrain the federal bureaucracy. And Silicon Valley entrepreneurs can applaud a strong president who clears bureaucratic impediments to startups and space exploration.

In theory, extensive presidential control over the bureaucracy should appeal as well to those leftists and liberals who place democracy above technocracy. It is easy to imagine a left-populist president whose attempts to change American foreign policy are resisted by career employees. Such a leader would be more likely to succeed if Mr. Trump’s reforms are already in place.

The left-wing government of Mexico is already pursuing a similar approach. The country’s previous president, Andrés Manuel López Obrador, ran on a platform that promised simultaneously to lift up the common people and to punish what he called the country’s “golden bureaucracy,” an array of officials who he believed acted for their own benefit. He championed a “minimal state” in which poverty was reduced through direct cash transfers, while institutions like government-subsidized day care centers lost funding. Critics have accused Mr. López Obrador of breaking with left-wing commitments by attacking government, but his protégée Claudia Sheinbaum won the presidency in June with nearly 60 percent of the vote, reflecting popular approval of his policies.

If Mr. Trump is to enjoy his own success, he will need not only to pare back the public sector but also to offer policies that help working-class voters. We can already see the outlines of this approach in his promise to promote tariffs while cutting environmental regulations, to preserve Social Security while reducing the number of federal employees. But he will have to do something more general, too: He will need to demonstrate that if the Democrats are the party of government, then the Republicans are the party of governance, promoting effective programs as they cut unhelpful bureaucracy." [1]

If Mr. Musk can significantly reduce the number of bureaucrats, then true geniuses, our Lithuanian rulers, can do it easily. Go ahead, humiliated slaves, hungry crowd, go ahead."

1. Trump Wants to Destroy the ‘Deep State.’ But He Also Wants to Wield Its Power.: Guest Essay. Schmitz, Matthew.  New York Times (Online) New York Times Company. Dec 16, 2024.

Kasdieniai dalykai patobulinami, naudojant dirbtinį intelektą

 

  „Technologinio veterano Elioto Horowitzo įkurto dirbtinio intelekto startuolio Viam biuras, esantis Sesame gatvėje ir pripildytas žaislų, yra niekas kitas, jei ne žaismingas.

 

 Lankytojus pasitinka animacinis pūkuotas šuo, nagų mašinėlė ir roboto ranka, galinti įpilti tau taurę vyno (na, vandens iš vyno butelio) – visi pavyzdžiai, kaip Viam siekia naudoti programinę įrangą kasdieniniam valdymui ir stebėjimui. Ir taip, jis tiesiogine prasme yra Niujorko Sesame gatvėje – 63-ioje gatvėje ir Brodvėjuje – pavadintoje legendinio vaikų šou, su kuriuo Viam dalijasi pastatu, vardu.

 

 "Iššūkis čia yra tas, kad skaičius yra begalinis." Horowitzas, duomenų bazių bendrovės MongoDB įkūrėjas ir buvęs vyriausiasis technologijų pareigūnas, apie galimas Viam technologijos pritaikymus.

 

 Įkurta 2020 m., „Viam“ remiasi prielaida, kad viską galima padaryti „protingu“, derinant programinės įrangos platformą, esamą aparatinę įrangą ir dirbtinį intelektą. 

 

Tai, žinoma, apima išmaniuosius šaldytuvus, taip pat išmanias vonios kambario linijas ir net išmanias picas.

 

 Daugelis dalykų fiziniame pasaulyje arba generuoja tam tikrus duomenis, arba yra apsupti to, kas taip veikia (pvz., apsaugos kamera).

 

 „Viam“ suteikia platformą šiems duomenims perkelti į debesį, kur juos galima analizuoti, siekiant gauti įžvalgų, o kartais valdyti nuotoliniu būdu.

 

 „Vaikštau po namus, vaikštau po biurą ir noriu, kad viskas būtų protingiau“, – sakė Horowitzas.

 

 Pavyzdys: „Viam“ sakė, kad bendradarbiauja su Long Ailendo UBS arena, kurioje gyvena „New York Islanders“ ledo ritulio komanda, siekdama sutrumpinti vonios tualeto eiles. Platforma prijungiama prie esamų apsaugos kamerų ir tada naudoja kompiuterinę viziją, kad nustatytų, kuriuose tualetuose yra trumpiausios eilės. Šie kritiniai duomenys siunčiami gerbėjams, naudojant oficialią New York Islanders + UBS Arena programėlę.

 

 Vieną dieną programa gali net pasakyti gerbėjams, kada eiti į tualetą.

 

 Dabar salos gyventojai ant šalmų nešioja Viam logotipą, tikėdamiesi sulaukti tos svarbios dienos.

 

 Tačiau galimybės didžiulės, čia taip pat gali būti iššūkis, sakė valdybos narė Carolyn Everson, kuri taip pat yra gėrimų bendrovės „Coca-Cola“ ir žiniasklaidos bendrovės „Walt Disney“ valdybose. Ji sakė, kad, pirmą kartą susitikus su Horowitzu, jai buvo sunku suprasti, ką įmonė iš tikrųjų daro. Sunku apibūdinti, sakė ji, nes iš esmės ji daro viską. Ji sakė, kad žmonėms gali būti tame sunku susivokti.

 

 Didelis klausimas yra tas, ar „Viam“ gali įtikinti pakankamai kitų įmonių, kad jų verslas taptų „išmanesnis“, pasitelkus bendrovės technologijas. Viam teigė, kad įmonėms galima nustatyti individualias kainas, tačiau atsisakė pateikti konkrečius skaičius.

 

 Jau buvo daug bandymų integruoti fizinį pasaulį su programine įranga. Jie svyruoja nuo nuspėjamos priežiūros jutiklių gamyklose iki programėlės, kurios, tikriausiai, niekada nenaudosite savo namų indaplovei valdyti.

 

 Horowitzo žingsnis yra tai, kad įmonės, gaminančios duomenis generuojančią aparatinę įrangą, pvz., jutiklius, ir įmonių, kurios valdo programinės įrangos algoritmus, yra atskirtos. Duomenų perkėlimas iš jutiklio į tinkamą formatą gali būti didelis sunkumas – ir tai yra papildoma prie pačių jutiklių kaina. Kai kurios bendrovės teigė, kad sugebėjo tai padaryti ir gerai. Horowitzas sako, kad tai gali būti daug lengviau.

 

 Vietoj to, „Viam“ yra platforma, kuri jungiasi prie bet ko, net ir žemų technologijų apsaugos kamerų, ir atlieka sunkų darbą, kad duomenis būtų galima naudoti tinkamu formatu. „Viam“ platformą galima tiesiogiai įdiegti daugelyje įrenginių, tačiau kai kuriems reikalinga nedidelė papildomos aparatinės įrangos dalis.

 

 Toks lankstumas yra labai svarbus tokiai įmonei, kaip picų tinklas „Sbarro“, kuris paprastai labiau orientuojasi į pepperoni gausą, nei į aukštos klasės stebėjimo įrangos įrengimą.

 

 Prieš šešerius metus Sbarro virš picų bufetų įrengė kameras, kurios kas 30 minučių siųsdavo centrui statinę nuotrauką, kaip tuo metu atrodė turimų picos gabalėlių ekranas. „Šiuos vaizdus naudojame, kaip mokymą bei būdus apdovanoti mūsų parduotuves, kurios atlieka puikų darbą“, – „Sbarro“ vyresnysis viceprezidentas ir vyriausiasis administracijos pareigūnas Rohanas Sheareris. – "Tai tikrai ne Didysis brolis."

 

 Dabar „Viam“ naudoja šias kameras, kad analizuotų, kiek laiko tam tikros picos stovi vitrinoje, ir generuotų įspėjimus, kai laikas jas pakeisti.

 

 Tai taip pat atveria galimybes, įskaitant stebėjimą, kurios picos tam tikru laiku parduodamos daugiausiai, arba suderinti pasiūlą su numatoma paklausa tam tikrą valandą, sakė Sheareris.

 

 Bendrovė teigė, kad visos jos įmonėms priklausančios vietos buvo įrengtos, tačiau ji vis dar stengiasi padėti franšizėms pasivyti. „Tai nebaigtas darbas“, – sakė Sheareris.

 

 Tuo tarpu už šimtų mylių nuo rytinės pakrantės Viam taip pat daro žvejų laivus išmanesnius. „Canyon Runner“, sportinės žūklės įmonė, siūlanti instruktavimą, seminarus, užsakomuosius reisus ir tiesioginius patarimus žvejybos laivams, naudoja „Viam“ platformą, kad iš savo centro surinktų ir analizuotų svarbiausius klientų valčių duomenis.

 

 Šie duomenys, įskaitant greitį, padėtį, vandens temperatūrą ir vėjo kryptį, naudojami, siekiant padėti „Canyon Runner“ suteikti klientams svarbių įžvalgų apie tai, kur bet kurią dieną kimba kardžuvė ir mahi-mahi.

 

 „Viam“ iš investuotojų, įskaitant „Union Square Ventures“ ir „Battery Ventures“, iš viso surinko 87 mln. dolerių, o jos paslauga tapo prieinama 2023 m. Bendrovė atsisakė pasidalinti savo dabartiniu vertinimu.

 

 „Tikslas, kurio „Viam“ siekia, kurdama visapusę platformą, yra abstrahuoti didžiąją dalį šio sudėtingumo ir tiesiog leisti žmonėms sutelkti dėmesį į „kokius sugebėjimus aš noriu, kad šis įrenginys turėtų?“, – sakė Albertas Wengeris, Union vadovaujantis partneris.

 

 Į savo būstinę Niujorke bendrovė nuolat atsiveža įvairios įrangos, su kuria galima žaisti ir įsitikinti, kad technika gali veikti. Dalyje erdvės yra daugybė robotų arenų, kuriose darbuotojai gali išgyventi aukštosios mokyklos robotikos klubo šlovės laikus, kad galėtų išlikti dėmesingiems, programuojant fizinius įrenginius. Horowitzas pats kuravo visą maketą ir tai yra nebaigtas darbas.

 

 „Esu nusiminęs, kad negalime įvežti traktorių“, – sakė Horowitzas." [1]

 

1. Everyday Stuff Gets Makeover Using AI. Bousquette, Isabelle.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 16 Dec 2024: B.1.