Sudan Offers Russia Its First Naval Base in Africa

 

 

“Sudan's military government has offered Russia what would be its first naval base in Africa and an unprecedented perch overlooking critical Red Sea trade routes, according to Sudanese officials.

 

The deal, if it happens, would be a strategic advantage for Moscow, which has struggled to deepen its foothold on the continent. It would be a troubling development for the U.S., which has sought to keep Russia and China from controlling African ports where they could rearm and refit warships and, potentially, choke off vital sea lanes.

 

Under a 25-year plan Sudan's military government presented to Russian officials in October, Moscow would have the right to station up to 300 troops and dock as many as four warships -- including nuclear-powered ones -- at Port Sudan or another, yet-to-be-named Red Sea facility, the officials said. The Kremlin also would get the inside track on lucrative mining concessions in Sudan, the third-largest gold producer in Africa.

 

From Port Sudan, Moscow would be well-placed to monitor maritime traffic to and from the Suez Canal, the shortcut between Europe and Asia that carries about 12% of global trade.

 

In exchange for allowing Russian forces the long-term use of its territory, the Sudanese officials said the country's beleaguered military regime would get advanced Russian antiaircraft systems and other weaponry at preferential prices as it pursues the civil war with the rebel Rapid Support Forces.

 

A Sudanese military official told The Wall Street Journal that Sudan needs new weapons, but that doing a deal with Russia might cause problems with the U.S. and European Union. The Sudanese government and armed forces didn't respond to requests for comment.

 

The prospect of a Russian base on the Red Sea alarms U.S. security officials, who have been jockeying with Beijing and Moscow for years over military aspirations in Africa. Russian naval activities are limited by the lack of warm-water ports where ships can resupply or undergo repairs. A base in Libya, for instance, or the Red Sea would allow Russian vessels to sail in the Mediterranean and Indian Ocean for longer periods.

 

A senior U.S. official said a Russian base in Libya or at Port Sudan could expand its ability to project power and allow it to operate with impunity.

 

A base in Africa "increases Russia's leverage by giving them more international prestige and clout," said retired Air Force Maj. Gen. Mark Hicks, who commanded U.S. special-operations units in Africa.

 

Russian troops and mercenaries are scattered around the continent. The Kremlin, which didn't respond to requests for comment, has been angling for permanent access to Port Sudan for five years.

 

Sudanese authorities have encouraged Moscow's ambitions, but, until now, remained coy about finalizing such a pact.

 

China has built commercial ports around Africa, part of its vast infrastructure-building campaign. In 2017 Beijing completed its first overseas naval base, in Djibouti, which sits on the vital Bab al-Mandab strait connecting the Red Sea to the Gulf of Aden and Indian Ocean. The pier there is long enough to dock an aircraft carrier.

 

The Chinese position sits 6 miles from the biggest U.S. military base in Africa, Camp Lemonnier. The Pentagon has some 4,000 personnel at the camp, which supports U.S. and allied operations in Somalia, and houses a quick-reaction force to respond to threats to American embassies in the region.

 

The U.S. stations commandos and other forces in Somalia, where they help elite local troops fighting al-Shabaab -- an Islamist insurgent group affiliated with al Qaeda -- and the Somali branch of Islamic State.

 

The Sudan-Russia dealmaking comes as Moscow has lost some of its initiative in Africa. A couple of years ago, countries such as Mali and the Central African Republic were hiring mercenaries from the Kremlin-aligned Wagner Group to fight their enemies.

 

Some of Wagner's ventures on the continent have unraveled since 2023 when its founder, Yevgeny Prigozhin, rebelled against Russian President Vladimir Putin and later died when a device blew the wing off his plane. The Kremlin's new official guns-for-hire military force hasn't replicated Wagner's financial success and political sway in Africa.

 

The Sudan conflict, which began in 2023 with a power struggle between rival generals Lt. Gen Abdel Fattah al-Burhan and his No. 2, Lt. Gen. Muhammad Hamdan Dagalo, presents a new opportunity. Regional and global powers are using it to pursue their own interests, producing a tangle of shifting alliances. Moscow initially backed Dagalo's Rapid Support Forces rebels and used its ties to gain access to Sudanese gold deposits.” [1]

 

1. World News: Sudan Offers Russia Its First Naval Base in Africa. Faucon, Benoit; Bariyo, Nicholas.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A6.

Turtingos šeimos su savo įpėdiniais surengė netikėtus „pasitikėjimo atskleidimus“ – itin turtingi žmonės nori perduoti turtą iš kartos į kartą, tačiau kartu ir motyvuoti savo vaikus

 

„Staigmena! Jūs turite 100 milijonų dolerių vertės pasitikėjimo fondą.“

 

Tokia žinia skelbiama „pasitikėjimo atskleidimo“ susitikimuose, kuriuos visoje šalyje rengia turtingos šeimos ir patarėjai. Šiomis dienomis verslas klesti.

 

Luke'as Jernaganas, episkopalinis ministras, dabar dirbantis „Matter Family Office“, organizuoja šiuos susitikimus įmonės biure arba klientų namuose, kartais keturis ar penkis kartus prieš tai susitikdamas su tėvais ir vaikais, kad padėtų jiems parašyti scenarijus ir palengvintų įpėdinių žinias. Vaikams dažnai pranešama apie laukiantį finansinį atnaujinimą, tačiau jie nežino tikslios informacijos apie jų gyvenimą keičiančias sumas.

 

„Niekada nebuvau tokioje, kur žmonės neašarotų“, – sakė Jernaganas, kurio įmonė per metus rengia daugiau nei 30 atskleidimų.

 

Kūdikių bumo karta, sukaupusi precedento neturintį turtą per dešimtmečius trukusį ekonomikos augimą ir akcijų rinkos augimą, dabar perduoda šiuos pinigus iš kartos į kartą. Daugiau nei 100 trilijonų dolerių pereis iš vyresnių kartų palikuonims ir labdaros organizacijoms iki 2048 m., teigia „Cerulli Associates“.

 

Maždaug 62 trilijonai dolerių bus gauti iš turtingų asmenų, kurie sudaro apie 2 % visų namų ūkių.

 

Šio turto perdavimas ir perdavimas vaikams gali būti keblus uždavinys. Todėl žinios apie tai ilgą laiką buvo perduodamos patikėtiniams ar teisininkams arba vokuose su informacija, kaip gauti pinigų.

 

Nors prabangios atostogos ir privatus mokymasis suteikia vaikams užuominų, kad jie yra turtingi, daugelis šeimų nesidalija savo tikruoju grynuoju turtu, bijodamos juos išlepinti ar pritemdyti jų motyvaciją.

 

„Labai turtingi tėvai turėtų palikti savo vaikams pakankamai, kad jie galėtų daryti bet ką, bet ne tiek, kad jie negalėtų nieko daryti“, – kartą rašė „Berkshire Hathaway“ atstovas Warrenas Buffettas.

 

Bankininkai, turto teisininkai ir superturtingų žmonių pinigų valdytojai teigė, kad vis dažniau steigia sudėtingus patikos fondus paveldėtojams ir padeda šeimoms spręsti keblius pokalbius dėl pinigų. Kai detalės nustatomos, patarėjai padeda milijonierių ir milijardierių vaikams pasakyti, kad jiems niekada nereikės rūpintis pinigais.

 

Tėvai kartais pageidauja, kad jų patarėjų grupė būtų šalia jautrių pokalbių metu, kad parodytų, jog jie pasineria į verslo reikalus, net jei darbotvarkė yra „mamos ir tėčio atnaujinimai“.

 

Pasak pramonės stebėjimo bendrovės „IBISWorld“, JAV patikos fondai ir palikimai šiais metais gavėjams generavo 290 milijardų dolerių pajamų – tai rekordas, skaičiuojant nuo 2003 m.

 

Patikos fonduose gausu visko – nuo ​​akcijų, obligacijų ir grynųjų pinigų iki slidinėjimo namelių ir šeimos relikvijų. Pajamos iš pačių patikos fondų gali padėti apmokėti namus, kad jie išliktų šeimoje. Kiti valdo verslą ar kitą nelikvidų turtą.

 

Sunilas Tolani, 57 metų viešbučių verslininkas iš Orindžo apygardos, Kalifornijoje, į dešimtis milijonų dolerių vertės patikos fondą įtraukė jam priklausantį „Holiday Inn Express“ ir kitus viešbučius kartu su asmeniniais namais, auksiniais papuošalais ir laikrodžiais. Į jį įeina ir jo žmonos prabangi „Hermes“ rankinė, o šis fondas skirtas perduoti dviem sūnums, kai jie sulauks tam tikro amžiaus.

 

Jis tikisi išvengti nesutarimų tarp šeimos narių po jo mirties. „Didžiausia dovana, kurią galite įteikti žmonėms, kuriuos mylite, yra sukurti turto planą“, – sakė Tolani.

 

Šeimos gali pritaikyti turto planus pagal savo pageidavimus. Tėvai kartais prie patikos fondo parašo „norų laišką“, kuriame nurodo, kaip jie tikisi, kad pinigai bus panaudoti.

 

Jen Galvagna, „Bank of America“ patikos fondo, turto ir mokesčių vadovė, dirbo su patikos fondu, kuris specialiai finansavo vaiko jojimo pomėgį. Maždaug 75 milijonų dolerių fondas leido jos kliento dukrai nusipirkti ir apgyvendinti arklius, kurie gali kainuoti daugiau nei 100 000 dolerių, juos mediciniškai prižiūrėti, samdyti instruktorius ir net apdrausti gyvūnus. Tai taip pat leido išmokėti sumas, susietas su dukters išsilavinimu, sveikata ir kitomis išlaidomis.

 

Kita šeima, su kuria dirbo „Bank of America“, pirmenybę teikė kelionėms, nes tėvai aiškiai pareiškė, kad tikisi, jog vaikai gaus lėšų klajoti po pasaulį. Patikos fondas gali numatyti 300 000 dolerių metines išmokas vien atostogoms.

 

Patikos fondai gali atitikti įpėdinių pajamas, kad motyvuotų juos toliau dirbti.

 

Kai kuriuose yra numatytos su pasiekimais susijusios nuostatos, suteikiant pinigines premijas, jei palikuonys bus absolventai, turintys tam tikrą vidurkį, arba leisti įpėdiniams naudoti pinigus tik tuo atveju, jei jie įgyja ketverių metų laipsnį. Patikos fondas gali padėti padengti karjeros pradžios išlaidas, pavyzdžiui, išlaidas drabužių spintai, persikraustymui ir transportui.

 

Patikos fondai taip pat gali suteikti kontrolę turtingiesiems. Šeimos gali reikalauti, kad gavėjai liktų blaivūs arba dirbtų, kad gautų naudos. Patikos dokumentuose gali būti konkrečiai reikalaujama, kad vaikai ar anūkai prieš atsiimdami pinigus atliktų narkotikų testus dėl kokaino ar kitų medžiagų.

 

„Kiekvieną dieną kalbuosi su klientais, kurie sako: „Gerai, gavau didžiulį 250 mln. dolerių čekį. Turiu du vaikus. Kaip užtikrinti, kad jie nebūtų sugadinti?“ – sakė Danielis Griffithas, Huntingtono nacionalinio banko turto strategijos direktorius,  kuris dirba su banko klientais, turinčiais didelį turtą, ir teigė, kad sulaukia vis daugiau užklausų šia tema. „Patikos fondas yra vienas iš būdų nustatyti tam tikrus parametrus“, – sakė jis.

 

Viena populiari struktūra tarp itin turtingųjų: dinastijos patikos fondas.

 

Jis skirtas turtui perduoti iš kelių kartų – potencialiai visam laikui – vengiant paveldėjimo ir kartų perleidimo mokesčių kiekvieno perdavimo metu.

 

Viena iš priežasčių, kodėl šeimos pradeda atskleisti savo turtą vaikams, yra ta, kad įtaria, jog vienas iš jų gali tuoktis. Patikos fondai gali išlaikyti kartų turtą kraujo linijose.

 

Nesugebėjimas suplanuoti pokalbių gali tapti painūs, todėl tėvai kartais vengia pokalbių. Šiais metais atlikta „Fidelity“ apklausa parodė, kad 68 % tėvų nepasakė savo vaikams, ką jie paveldės, arba ar jie apskritai ką nors paveldės. Daugiau nei pusė neaptarė savo grynojo turto su savo vaikais. Kaip ir loterijos laimėtojai, turtingi asmenys bijo, kad jų atžalos gali iššvaistyti pinigus, dėl kurių jiems nereikėjo sunkiai dirbti.

 

Kai kurie vaikai, sužinoję naujienas, yra prislėgti, o kiti jaučia kaltę.

 

Viename atskleidime Galvagna padėjo pasidalyti turtą su penkiais vaikais, ruošdamas palikuonims išmokas, kuriose buvo nurodytos jų dalys. Kiekvienas paveldėjo po vieną iš šeimos namų visame pasaulyje, iš kurių trys buvo verti apie 10 milijonų dolerių. Tėvai stengėsi užtikrinti, kad palikimas būtų lygus. Pavyzdžiui, jei vaikas gaudavo brangesnį namą, likvidaus turto, pavyzdžiui, grynųjų pinigų ir akcijų, dalis mažėjo.

 

 

Vis dėlto įtampa įkaito.

 

 

„Žmonės klausinėjo, kodėl jie įsigijo šį namą, o ne kitą“, – sakė Galvagna, lygindama kiekvieno dvaro artumą prie vandens, vietą visame pasaulyje ir net renovacijos būklę. „Tas buvo negražus atvejis.“ [1]

 

1. Wealthy Families Host Surprise 'Trust Reveals' With Their Heirs --- The superrich want to pass on generational wealth but keep their children motivated. Banerji, Gunjan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A11.  

Wealthy Families Host Surprise 'Trust Reveals' With Their Heirs --- The superrich want to pass on generational wealth but keep their children motivated

 

 

“Surprise! You have a $100 million trust fund.

 

That is the message at "trust reveal" meetings hosted by wealthy families and advisers around the country. These days, business is booming.

 

Luke Jernagan, an Episcopal minister who now works at Matter Family Office, orchestrates these at the firm's office or clients' homes, sometimes meeting with parents and children four or five times beforehand to help them write scripts and ease heirs into the news. Children are often told a financial update is ahead but don't know exact details of their life-changing sums.

 

"I've never been to one of these where people weren't teary," said Jernagan, whose firm holds more than 30 reveals a year.

 

Baby boomers, who accumulated unprecedented wealth during decades of economic expansion and stock-market gains, are now passing this money down. More than $100 trillion will move from older generations to offspring and charities through 2048, according to Cerulli Associates.

 

Around $62 trillion will stem from high-net-worth individuals, who make up around 2% of all households.

 

The task of transferring this wealth, and communicating it with children, can be tricky. That is why delivering the news was long left to trustees or lawyers, or in envelopes with details of how to access cash.

 

While luxe vacations and private schooling give children clues that they are wealthy, many families don't share their true net worths, fearful of spoiling them or dimming their motivation.

 

"Hugely wealthy parents should leave their children enough so they can do anything but not enough that they can do nothing," Berkshire Hathaway's Warren Buffett once wrote.

 

Bankers, estate lawyers and money managers for the superrich said they are increasingly establishing complex trusts for heirs and helping families navigate thorny money conversations. When the details are set, the advisers help tell millionaires' and billionaires' children they will never have to worry about money.

 

Parents sometimes prefer their cadre of advisers be around for the sensitive conversations to signal they are diving into a business matter, even if the agenda is "update from mom and dad."

 

U.S. trusts and estates have generated $290 billion in income for beneficiaries this year, on track for a record in data going back to 2003, according to IBISWorld, an industry tracker.

 

The trusts are stuffed with everything from stocks, bonds and cash to ski lodges and family heirlooms. Income from trusts themselves can help pay for homes to keep them in the family. Others hold businesses or other illiquid assets.

 

Sunil Tolani, a 57-year-old hotel entrepreneur in Orange County, Calif., has put the Holiday Inn Express he owns and other hotels alongside personal homes, gold jewelry and watches in a trust worth tens of millions of dollars. It includes his wife's luxury Hermes handbag and is designed to be passed down to two sons when they reach certain ages.

 

He hopes to prevent infighting between family members upon his passing. "The biggest gift you can give to the people you love is to create an estate plan," Tolani said.

 

Families can tailor estate plans as they please. Parents sometimes write a "letter of wishes" to accompany the trust, indicating how they hope the money will be used.

 

Jen Galvagna, head of trust, estates and tax at Bank of America, worked with a trust that specifically funded a child's equestrian hobby. The roughly $75 million fund allowed her client's daughter to buy and board horses -- which can cost more than $100,000 each -- care for them medically, hire instructors and even insure the animals. It also allowed for distributions tied to the daughter's education, health and other expenses.

 

Another family that Bank of America worked with put a priority on travel, as parents explicitly stated they hoped the children would tap funds to roam the world. A trust might provide for a $300,000 annual disbursement just for vacations.

 

Trusts can match the incomes of heirs to motivate them to keep working.

 

 Some contain achievement-based provisions, giving monetary bonuses if a descendant graduates with a certain grade-point average, or allowing heirs to use the cash only if they earn a four-year degree. A trust might help with startup costs for a career launch, such as expenses for a wardrobe, relocation and transportation.

 

Trusts can also grant control to the wealthy. Families can require beneficiaries to stay sober, or employed, to benefit. Trust documents can specifically require children or grandchildren to take drug tests for cocaine or other substances before withdrawing cash.

 

"Everyday I have a conversation with clients who say, 'OK, I've gotten a massive check for $250 million. I've got two kids. How do I make sure they are not ruined?" said Daniel Griffith, director of wealth strategy at Huntington National Bank, who works with the bank's high-net-worth clients and said he is getting increased inquiries about the topic. "The trust is one way to put on some parameters," he said.

 

One popular structure for the ultrawealthy: the dynasty trust.

 

It is designed to transfer wealth across several generations -- potentially forever -- while avoiding estate and generation-skipping transfer taxes at each handoff.

 

One reason families start to disclose wealth to children is they suspect one of them might be on track to get married. Trusts can keep generational wealth within bloodlines.

 

Failing to plan discussions can get messy, which is why parents sometimes avoid the conversations. A Fidelity survey this year found that 68% of parents hadn't told their children what they would inherit, or if they would inherit anything at all. More than half hadn't discussed their net worths with their children. Like lottery winners, wealthy individuals fear their offspring might blow money they haven't had to toil for.

 

Some children are overwhelmed when they learn the news, while others feel guilt.

 

In one reveal, Galvagna helped share an estate with five children, preparing handouts for descendants outlining their shares. Each inherited one of the family's homes around the world, three of which were individually worth around $10 million. The parents tried to ensure inheritances were equal. For example, if a child received a more expensive home, the share of liquid assets such as cash and stocks dwindled.

 

Still, things grew heated.

 

"People were questioning why they got this house, and not the other house," Galvagna said, comparing each estate's proximity to the water, location around the world and even renovation status. "That one was ugly."” [1]

 

1. Wealthy Families Host Surprise 'Trust Reveals' With Their Heirs --- The superrich want to pass on generational wealth but keep their children motivated. Banerji, Gunjan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A11.  

Lietuvos konservatoriams ir LRT: Kaip šiandien daroma gera politika? Trumpas nepaklūsta demokratų ir žiniasklaidos karteliui

„Prieš keturias savaites artėjo pasaulio pabaiga. Demokratai ir žiniasklaida darniai dainavo iš karantino giesmių knygos: amerikiečiai badauja. Lėktuvai krenta iš dangaus. Sveikatos priežiūros išlaidos tuoj sužlugdys jūsų draugus ir kaimynus. Dėl viso to kalti respublikonai.

 

Tada įvyko rinkimai, demokratai laimėjo, o choras nutilo – tarsi dirigentui nuleidus lazdelę. Būkite atviri: kada paskutinį kartą girdėjote ką nors užsimenant apie gyvybės ar mirties klausimą – pratęsti padidintas „ObamaCare“ subsidijas?

 

Konservatoriai dešimtmečius žino, kas moka muzikantui.

 

Demokratai užduoda melodiją, o žiniasklaida ją groja.

 

Dabar choras dainuoja naują dainą. Ji vadinasi „Pete Hegseth bus teisiamas Hagoje“. Tai kebli maža dainelė, kuriai greičiausiai reikėjo repeticijos.

 

Praėjusią savaitę, regis, iš niekur nieko, būrys demokratų pareigūnų, turinčių karinės ar žvalgybos patirties, sukūrė vaizdo įrašą, kuriame įspėja kariuomenės narius nesilaikyti to, ką jie pavadino „neteisėtais“. „įsakymai.“ Šios diskusijos niekas nevyko prieš vaizdo įrašo išleidimą. Tada, laimei, „Washington Post“ savaitgalį paskelbė skandalingą straipsnį, kuriame ponas Hegsethas beveik apkaltintas neteisėtais įsakymais nužudyti bejėgius, tikriausiai pasiduodančius narkotikų prekeivius, kabančius ant degančių laivų šonų Karibuose.

 

Tai ne žurnalistika. Tai dūžių kamuoliukas. Geriausia dalis, žvelgiant iš demokratų žiniasklaidos kartelio perspektyvos, yra ta, kad kiekvienas, kuris pastebi šį žaidimą ir jį atkreipia dėmesį, skamba šiek tiek pamišęs.

 

Ar suvokiate, kaip neįmanoma būtų sukurti tokią žiniasklaidos gamyklą? Ar sakote, kad didieji laikraščiai, Nacionalinis viešasis radijas, kabelinės televizijos gigantai ir didelės socialinės žiniasklaidos bendrovės susibūrė, kad sustiprintų istoriją? Ar suvokiate, kaip keistai tai jus verčia skambėti?

 

Pasiskolinus ir sulaužius seną posakį apie paranoją, vien todėl, kad skambate pamišęs, dar nereiškia, kad esate. Kartais pasaulis yra nusistatęs prieš jus būtent tokiu ciniškai manipuliuojančiu ir tikslingu būdu, kokį įsivaizduojate.

 

Tiems, kurie vis dar, regis, to nesupranta Supraskite: Donaldo Trumpo patrauklumo konservatoriams esmė yra ta, kad jis yra atsparus naratyvą formuojančiai galiai, kurią turi ilga ir jauki demokratų ir žiniasklaidos sąjunga. Jis atsisako priimti jos prielaidas apie priimtino politinio elgesio ribas. Jis rašo už ribų. Jo negali sugėdinti kolektyvinis žinių vedėjų ir redakcinių kolegijų plepėjimas.

 

Visa tai daro jį didvyriu tiems, kurie jau seniai žino, kad pagrindinė spauda ir kairiųjų partija yra aiškiai susimokę. Kai žmonės per televiziją vėl ir vėl kartoja netikėti savo meluojančiomis akimis, jūs su palengvėjimu bėgate pas vaikiną, kuris sako „ne“, iš tikrųjų jūs nesate išprotėjęs.

 

Galbūt šaliai nėra gerai turėti tokį pasipūtusį prezidentą. Lygiai taip pat nėra puiku turėti vieną politinę partiją, kuri spaudai kalba kaip pilvakalbis. Tačiau nedarykite klaidos manydami, kad Trumpo rėmėjai yra kvailiai. Jie tiesiog mėgaujasi šou.“ [1]

 

1. Trump Defies the Democrat-Media Cartel. Hennessey, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A13.  

How Is Good Politics Done Today? Trump Defies the Democrat-Media Cartel

 

“The world was ending four weeks ago. Democrats and the media were singing in harmony from the shutdown hymnal: Americans were going hungry. Planes were falling from the sky. Healthcare costs were about to bankrupt your friends and neighbors. Republicans were to blame for all of it.

 

Then there was an election, the Democrats won, and the choir went silent -- almost as if orchestrated by a conductor lowering his baton. Be honest: When was the last time you heard someone mention the life-or-death issue of extending enhanced ObamaCare subsidies?

 

Conservatives have known for decades who pays the piper.

 

Democrats call the tune and the media plays it.

 

The choir is singing a new song now. It's called "Pete Hegseth Will Be Tried at the Hague." It's a tricky little ditty that likely required some rehearsal.

 

Last week, seemingly out of nowhere, a bunch of Democratic officeholders with military or intelligence experience made a video warning members of the military not to follow what they called "unlawful orders." This was a discussion that no one was having before the video was released. Then, serendipity be blessed, the Washington Post published a scoopy story over the weekend all but accusing Mr. Hegseth of issuing illegal orders to kill helpless, probably surrendering drug runners hanging off the sides of burning boats in the Caribbean.

 

That isn't journalism. It's tee-ball. The best part about it, from the point of view of the Democratic-media cartel, is that anyone who notices the game and points it out sounds slightly crazy.

 

Do you realize how impossible it would be to pull off a media plant like that? Are you telling me that the major newspapers, National Public Radio, cable giants and big social-media companies got together to amplify a story? Do you realize how kooky that makes you sound?

 

To borrow and butcher the old saying about paranoia, just because you sound crazy doesn't mean you are. Sometimes the world is arrayed against you in exactly the cynically manipulative and purposeful manner you imagine it is.

 

For those who still don't seem to get it: The quintessence of Donald Trump's appeal to conservatives is that he is immune to the narrative-shaping power of the long and cozy alliance between Democrats and the media. He refuses to accept its assumptions about the limits of acceptable political behavior. He scribbles outside the lines. He can't be shamed by the collective tut-tutting of news anchors and editorial boards.

 

All this makes him a hero to those who have long known that the mainstream press and the party of the left are in clear cahoots. When the people on TV tell you over and over again not to believe your lying eyes, you run with relief to the guy who says no, in fact you aren't crazy.

 

It may not be good for the country to have such a bumptious president. Just as it isn't great to have one political party acting as ventriloquists to the press. But don't make the mistake of thinking Trump supporters are the dummies. They're just enjoying the show.” [1]

 

1. Trump Defies the Democrat-Media Cartel. Hennessey, Matthew.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A13.  

Ar JAV gali patikėti dirbtiniam intelektui nacionalinio saugumo užtikrinimą?

 

„Kai branduolinės energetikos strategas Hermanas Kahnas 1962 m. išleido knygą „Mąstymas apie neįsivaizduojamą“, ji privertė amerikiečius susidurti su branduolinio karo ir civilizacijos žlugimo galimybe. Kariniai ir politiniai lyderiai iš pradžių jo darbą vadino pernelyg nerimą keliančiu. Tačiau pagrindinė Kahno įžvalga buvo labai svarbi ir paprasta: viltis, kad padėtis visiškai neišsisuks iš kontrolės, nėra planas.

 

Susidūrėme su panašiu lūžio tašku ir su dirbtiniu intelektu. Lenktyniaujame link sistemų, kurių galimybės dar prieš metus atrodė, kaip mokslinė fantastika. Pentagonas derasi dėl sutarčių su dirbtinio intelekto laboratorijomis, kurių kiekvienos riba siekia iki 200 mln. dolerių, kad integruotų dirbtinį intelektą į nacionalinį saugumą. Tačiau mes perkame neapdorotą dirbtinio intelekto galią be jokių panašių investicijų, kad šios sistemos būtų valdomos ir saugios.

 

Naujausi tyrimai parodė, kad dirbtinio intelekto modeliuose gali būti slapti agentai, kurie tam tikromis sąlygomis gali būti suaktyvinti neaptinkami. Tie patys priešininkai, kurie per „Salt Typhoon“ pakenkė JAV telekomunikacijoms ir per „Volt Typhoon“ taikėsi į ypatingos svarbos infrastruktūrą, gali išnaudoti karinių dirbtinio intelekto sistemų pažeidžiamumus. Žinome, kad Kinijos žvalgyba prasiskverbė į pasienio dirbtinio intelekto laboratorijas: 2024 m. buvęs „Google“ inžinierius buvo apkaltintas dirbtinio intelekto komercinių paslapčių vagyste, slapta dirbdamas Pekinui. (Jis nepripažino savo kaltės, o jo teismo procesas numatytas kitą mėnesį.)

 

Šią problemą galima spręsti, atliekant dirbtinio intelekto derinimo tyrimus – užtikrinant, kad sistemų tikslai ir samprotavimai išliktų stabilūs, nuspėjami ir atitiktų numatytą misiją, nepriklausomai nuo naujų situacijų, ilgalaikių perspektyvų ir priešiškumo.

 

Administracijos neseniai paskelbta, Energetikos departamento „Genesis“ misija pradeda koordinuotas nacionalines pastangas paspartinti dirbtinio intelekto pagrindu atliekamus mokslinius atradimus.

 

Tai yra tinkamos investicijos į pažangiausius pajėgumus, tačiau nesugebėjimas investuoti panašiai į derinimą su mūsų reikalavimais gali leisti priešininkams pakenkti Amerikos dirbtinio intelekto pajėgumams.

 

Nors Amerikos gynybos viešųjų pirkimų srityje šis derinimas laikomas antraeiliu dalyku, Kinija juda sistemingai. Sausio mėnesį Pekinas įsteigė 8,2 mlrd. dolerių vertės Nacionalinį dirbtinio intelekto pramonės investicijų fondą. Nuo 2017 m. paskelbto naujos kartos dirbtinio intelekto plėtros plano Kinijos politika pabrėžė „saugaus, patikimo ir valdomo“ dirbtinio intelekto kūrimą. Kinijos kariniai strategai pabrėžia, kaip svarbu, kad sistemos liktų operatyviai valdomos. Pekinas supranta tai, ko daugelis Amerikos politikos formuotojų nepastebi: derinimo tyrimai spartina dirbtinio intelekto pajėgumus. Kas bebūtų tai pasiekęs, išsprendžia šias technines problemas, sukuria pajėgesnes sistemas ir laimi lenktynes.

 

Daugelyje DI politikos diskusijų instinktyviai suderinimas įvardijamas, kaip atitikties pridėtinė vertė, kuri lėtina plėtrą. Tačiau istoriškai tokie apribojimai dažnai atverdavo galimybes. F-16 tapo sėkmingiausiu naikintuvu istorijoje, ne nepaisant griežtų konstrukcijos apribojimų, o dėl jų. Tas pats principas taikomas ir DI.

 

Suteikus modeliams struktūrizuotas sistemas, kaip jie mano, pasiekiamas dramatiškas pajėgumų pagerėjimas, o metodai, skirti DI labiau suderinti, buvo pritaikyti daugumoje pagrindinių laboratorijų.

 

Vis dėlto perspektyviausios suderinimo kryptys lieka neištirtos. Sistemoms, kurių gynybos planuotojams reikia ilgesnėms autonominėms operacijoms, reikalingos suderinimo savybės, kurias vos pradėjome kurti: stabilūs ilgalaikiai tikslai, interpretuojamas samprotavimas sudėtingose ​​sprendimų grandinėse, patikrinti išjungimo protokolai, kurių negalima apeiti, ir principinis atsparumas priešiškoms manipuliacijoms. Karinio lygio patikimumas reikalauja karinio lygio įsipareigojimo derinimo tyrimams.

 

Skirtingai nuo kibernetinio saugumo, kai esame įstrigę pažeidžiamumų taisymo cikle po to, kai priešininkai jais pasinaudoja, DI suderinimas suteikia galimybę sukurti saugumą nuo nulio. Galime sukurti patikrintus išjungimo protokolus, interpretuojamas samprotavimo sistemas ir atsparumą priešpriešiniam manipuliavimui, prieš dislokuojant šias sistemas.

 

Tačiau ši galimybė netruks amžinai. Pažangių laboratorijų vadovai tikisi sistemų, kurios per 12–18 mėnesių galės prilygti žmonių ekspertams visose kognityvinėse srityse.

 

Kai modeliai galės savarankiškai kurti įpėdinius modelius ir kai galingos dirbtinio intelekto sistemos bus integruotos į kritinę infrastruktūrą ir karines operacijas, susidursime su ta pačia reaktyvia pozicija, kuri dešimtmečius kamavo kibernetinį saugumą.

 

Trys žingsniai padėtų Amerikai laimėti:

 

Pirma, pradėti plataus masto programas, skirtas apleistiems suderinamumo tyrimams. Privačios laboratorijos optimizuoja komercinį našumą, o tai reiškia, kad kritiniai saugumo iššūkiai lieka neišspręsti. Šios problemos neturi komercinės svarbos, tačiau jos lemia, ar dirbtinio intelekto sistemomis galima pasitikėti, vykdant nacionalinio saugumo operacijas. Vyriausybė turi tiesiogiai finansuoti šiuos tyrimus, kaip ji istoriškai finansavo kriptografiją, puslaidininkių saugumą ir kitas dvejopo naudojimo technologijas, kurioms rinkos paskatos neatitinka gynybos poreikių.

 

Antra, reikalauti karinio lygio suderinamumo tyrimų ir plėtros pagrindinėse Gynybos departamento dirbtinio intelekto sutartyse. Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūros direktorius jau išsikėlė tikslą sukurti karinio lygio dirbtinį intelektą, o Pentagonas jau išleidžia šimtus milijonų pasienio pajėgumams.

 

Šiose sutartyse turėtų būti numatyta, kad skaičiavimo ištekliai būtų skiriami interpretuojamumui, patikrintiems išjungimo protokolams, „miegančių“ agentų pašalinimui ir ilgalaikiam tikslų stabilumui.

 

Toks požiūris paskatintų privačiojo sektoriaus tyrimus, kartu užtikrinant, kad mūsų diegiamos sistemos atitiktų gynybinio lygio saugumo standartus.

 

Trečia, federalinėje žemėje sukurti specialias zonas dirbtinio intelekto tyrimams, nuo pat pradžių įtraukiant suderinamumo reikalavimus.

 

Pentagonas jau reikalauja geriausios įrangos, mokymų ir strateginės doktrinos. Jis turėtų reikalauti to paties ir iš dirbtinio intelekto sistemų: patikimai nukreipiamų Amerikos strateginių tikslų link per svarbius laiko horizontus.

 

Amerika sukūrė atominę bombą, kai fizika atrodė neįmanoma. Mes pasiekėme Mėnulį, kai inžinerija atrodė fantastiška. Mes sukūrėme internetą, kai tinkliniai skaičiavimai atrodė nepraktiški.

 

Amerikiečiai visada priimdavo civilizacijos iššūkius, kai juos aiškiai matėme ir judėdavome įsitikinę. Dabar iššūkis yra sukurti dirbtinio intelekto sistemas, kuriomis galėtume pasitikėti ateityje. Ta ateitis yra arčiau, nei dauguma suvokia, ir langas ją formuoti yra atviras. Tačiau jis neliks atviras amžinai.

 

 

---

 

 

Ponas Rosenblatt yra „AE Studio“ generalinis direktorius, o ponas Berg – tyrimų direktorius.“ [1]

 

1. Can the U.S. Trust AI With National Security? Rosenblatt, Judd; Berg, Cameron.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A15.

Can the U.S. Trust AI With National Security?

“When nuclear strategist Herman Kahn published "Thinking About the Unthinkable" in 1962, it compelled Americans to confront the possibility of nuclear war and civilizational collapse. Military and political leaders initially dismissed his work as alarmist. But Kahn's core insight was crucial and simple: Hoping that things won't get completely out of control isn't a plan.

 

We face a similar inflection point with artificial intelligence. We're racing toward systems with capabilities that seemed like science fiction a year ago. The Pentagon is negotiating contracts with AI labs, each with ceilings up to $200 million, to integrate AI into national security. But we're buying raw AI firepower without any comparable investment in making these systems steerable and secure.

 

Recent research has demonstrated that AI models can harbor sleeper agents that can be triggered under specific conditions without detection. The same adversaries that compromised U.S. telecommunications through Salt Typhoon and targeted critical infrastructure through Volt Typhoon can exploit vulnerabilities in military AI systems. We know that Chinese intelligence has penetrated frontier AI labs: In 2024, a former Google engineer was indicted on charges that he stole AI trade secrets while secretly working for Beijing. (He has pleaded not guilty and his trial is scheduled to begin next month.)

 

The way to address this is with AI alignment research -- ensuring that systems' objectives and reasoning stay stable, predictable and faithful to their intended mission across new situations, long time horizons and adversarial pressures.

 

The administration's newly announced Genesis Mission at the Department of Energy launches a coordinated national effort to accelerate AI-enabled scientific discovery. These are appropriate investments in cutting-edge capability, but a failure to invest comparably in alignment can allow adversaries to compromise American AI capabilities.

 

While American defense procurement treats alignment as an afterthought, China is moving systematically. In January, Beijing launched an $8.2 billion National AI Industry Investment Fund. Since the 2017 New Generation AI Development Plan, Chinese policy has emphasized building AI that is "safe, reliable and controllable." Chinese military strategists stress the importance of systems that remain under operational command. Beijing grasps what many American policymakers miss: Alignment research accelerates AI capabilities. Whoever solves these technical problems builds more capable systems and wins the race.

 

Many AI policy discussions instinctively cast alignment as compliance overhead that slows development. But historically, such constraints have often unlocked capabilities. The F-16 became the most successful fighter in history not despite its strict design constraints, but because of them. The same principle applies to AI.

 

Giving models structured frameworks for how they think produces dramatic capability improvements, and techniques designed to make AI more aligned have been adopted by most major labs.

 

Yet most promising alignment directions remain unexplored. The systems that defense planners need for extended autonomous operations require alignment properties we've barely begun to develop: stable long-term objectives, interpretable reasoning across complex decision chains, verified shutdown protocols that can't be circumvented, and principled resistance to adversarial manipulation. Military-grade reliability demands military-grade commitment to alignment research.

 

Unlike cybersecurity, where we're locked in a cycle of patching vulnerabilities after adversaries exploit them, AI alignment offers a chance to build security from the ground up. We can establish verified shutdown protocols, interpretable reasoning systems, and resistance to adversarial manipulation before these systems are deployed.

 

But this chance won't last forever. Frontier lab leaders expect systems that can match human experts across all cognitive domains within 12 to 18 months.

 

 Once models can autonomously design successor models, and once powerful AI systems are embedded in critical infrastructure and military operations, we'll face the same reactive posture that has plagued cybersecurity for decades.

 

Three steps would position America to win:

 

First, launch broad-scale programs that target neglected alignment research. Private labs optimize for commercial performance, which means critical security challenges go unsolved. These problems lack commercial importance, but they determine whether AI systems can be trusted with national-security operations. The government must fund this research directly, just as it has historically funded cryptography, semiconductor security and other dual-use technologies for which market incentives misalign with defense needs.

 

Second, require military-grade alignment research and development in major Defense Department AI contracts. The director of the Defense Advanced Research Projects Agency has already set a goal to achieve military-grade AI, and the Pentagon is already spending hundreds of millions on frontier capabilities.

 

Those contracts should mandate that computing resources go toward interpretability, verified shutdown protocols, the elimination of sleeper agents and long-term objective stability.

 

This approach would motivate private-sector research while ensuring that the systems we deploy meet defense-grade security standards.

 

Third, build special zones for AI research on federal land with alignment requirements built in from the start.

 

The Pentagon already demands the best equipment, training and strategic doctrine. It should demand the same from AI systems: reliably steerable toward American strategic objectives across time horizons that matter.

 

America built the atomic bomb when the physics seemed impossible. We reached the moon when the engineering seemed fantastical. We created the internet when networked computing seemed impractical.

 

Americans have always risen to civilizational challenges when we've seen them clearly and moved with conviction. The challenge now is to build AI systems we can trust with the future. That future is closer than most realize, and the window for shaping it is open. But it won't stay open forever.

 

---

 

Mr. Rosenblatt is CEO and Mr. Berg a research director of AE Studio.” [1]

 

1. Can the U.S. Trust AI With National Security? Rosenblatt, Judd; Berg, Cameron.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 Dec 2025: A15.