“Paskutinis likęs branduolinės ginkluotės paktas tarp
Rusijos ir Jungtinių Valstijų ketvirtadienį baigia galioti ir tai reiškia, kad
pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus panaikinami bet kokie apribojimai
dviem didžiausiems branduoliniams arsenalams.
Naujosios START sutarties nutrūkimas sudarytų sąlygas tam,
ko daugelis baiminasi – nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė esantis
pasirengęs dar metus laikytis sutarties apribojimų, jei Vašingtonas pasielgs
taip pat, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas nebuvo linkęs tvirtai
įsipareigoti ją pratęsti.
Trečiadienį kalbėdamas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, V.
Putinas pabrėžė, kad „šioje situacijoje elgsimės apgalvotai ir atsakingai“,
sakė Jurijus Ušakovas, Kremliaus patarėjas.
START sutartis nustos galioti ketvirtadienį, ir taip Maskva
ir Vašingtonas bus oficialiai atleisti nuo daugybės apribojimų jų
branduoliniams arsenalams.
Maskva tebėra „atvira ieškoti būdų dialogui ir strateginio
stabilumo užtikrinimui“, sakė J. Ušakovas žurnalistams.
D. Trumpas ne kartą išreiškė norą išlaikyti branduolinių
ginklų apribojimus ir įtraukti Kiniją į ginklų kontrolės derybas, pirmadienį
sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, kuris nebuvo įgaliotas kalbėti viešai, todėl
komentavo anonimiškai. Pareigūnas teigė, kad D. Trumpas sprendimą dėl
branduolinių ginklų kontrolės priims „pagal savo tvarkaraštį“.
Pekinas nesutinka su jokiais apribojimais savo mažesniam,
bet augančiam branduoliniam arsenalui.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį
sakė, kad pasaulis be JAV ir Rusijos branduolinių ginklų atsargų apribojimų
būtų pavojingesnis.
Į varžybas greičiausiai jungtųsi ir Kinija
Ekspertai jau seniai reiškia susirūpinimą dėl Naujosios
START galiojimo pabaigos, įspėdami, kad tai gali sukelti naujas Rusijos ir JAV
ginklavimosi varžybas, pakurstyti pasaulinį nestabilumą ir padidinti
branduolinio konflikto riziką.
Nesugebėjimas susitarti dėl pakto apribojimų išsaugojimo
greičiausiai paskatins didesnį ginkluotės dislokavimą, sakė Daryllas Kimballas,
Vašingtone įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius.
„Esame taške, kai abi pusės, pasibaigus šiai sutarčiai,
pirmą kartą per maždaug 35 metus galėtų padidinti kiekvienoje pusėje dislokuotų
branduolinių ginklų skaičių, – naujienų agentūrai AP sakė D. Kimballas. – Tai atvertų
galimybę nevaržomoms, pavojingoms trišalėms ginklavimosi varžyboms ne tik tarp
JAV ir Rusijos, bet ir įsitraukiant Kinijai, kuri taip pat didina savo mažesnį,
bet vis tiek mirtiną branduolinį arsenalą.“
Kingstonas Reifas iš JAV veikiančios ne pelno organizacijos
„RAND Corporation“, buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas, taip
pat įspėjo, kad „nesant sutarties nuspėjamumo, kiekviena pusė gali būti
skatinama planuoti blogiausią scenarijų arba didinti savo arsenalą, kad
parodytų tvirtumą ir ryžtą arba ieškotų svertų deryboms“.
V. Putinas ne kartą grasino Rusijos branduoline galia nuo
tada, kai 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, įspėdamas, kad
Maskva yra pasirengusi panaudoti „visas priemones“ savo interesams apsaugoti. 2024
metais jis pasirašė atnaujintą branduolinę doktriną, švelninančią aplinkybes,
kurioms esant branduolinis ginklas gali būti panaudotas.
Kontrolė, kaip laikomasi susitarimo, nutrūko per COVID
pandemiją
Naująja START sutartimi, kurią 2010-aisiais pasirašė
tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus
Medvedevas, buvo nustatyta, kad kiekviena pusė gali turėti ne daugiau kaip
1.550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir ne daugiau kaip 700
dislokuotų ir naudoti paruoštų raketų bei bombonešių. Iš pradžių sutartis
turėjo nustoti galioti 2021-aisiais, tačiau buvo pratęsta dar penkeriems
metams.
Pakte numatyti išsamūs patikrinimai objektuose, siekiant
stebėti, kaip laikomasi reikalavimų, tačiau inspekcijos buvo sustabdytos 2020
metais dėl COVID-19 pandemijos ir niekada nebuvo atnaujintos.
2023 metų vasarį V. Putinas sustabdė Maskvos dalyvavimą
sutartyje, teigdamas, kad Rusija negali leisti amerikiečiams tikrinti jos
objektų tuo metu, kai Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai atvirai deklaruoja
Maskvos pralaimėjimą Ukrainoje kaip siektiną tikslą. Kremlius pabrėžė, kad
visiškai nesitraukia iš pakto, ir pažadėjo laikytis jame nustatytų branduolinių
ginklų apribojimų.
Rugsėjį siūlydamas dar metams laikytis Naujosios START
apribojimų, kad abi pusės turėtų laiko susitarti dėl naujos sutarties, V.
Putinas sakė, kad pakto galiojimo pabaiga būtų destabilizuojantis veiksnys ir
galėtų paskatinti branduolinio ginklo platinimą.
Rose Gottemoelle, vyriausioji JAV derybininkė dėl pakto ir
buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, sakė, kad sutarties
pratęsimas būtų pasitarnavęs JAV interesams.
„Naujosios START apribojimų pratęsimas vieneriems metams
nepakenktų jokiems gyvybiškai svarbiems žingsniams, kurių imasi Jungtinės
Valstijos, reaguodamos į Kinijos branduolinio arsenalo didinimą“, – praėjusį
mėnesį sakė ji vienoje internetinėje diskusijoje.
Ankstesni paktai
Naujoji START sutartis buvo ilgos JAV ir Rusijos
branduolinės ginkluotės mažinimo paktų sekos tęsinys. Ši seka prasidėjo 1972
metais tuometinio JAV prezidento Richardo Nixono ir sovietų lyderio Leonido
Brežnevo pasirašyta SALT I sutartimi – pirmuoju bandymu apriboti šalių
arsenalus.
1972 metų Priešraketinės gynybos sutartimi (ABM) buvo įvesti
apribojimai šalių priešraketinės gynybos sistemoms, kol JAV prezidentas
George'as W. Bushas 2001-aisiais išvedė JAV iš šio pakto, nepaisydamas Maskvos
įspėjimų. Kremlius Vašingtono pastangas sukurti priešraketinį skydą vadino
didele grėsme, teigdamas, kad tai susilpnins Rusijos branduolinį atgrasymą,
suteikiant JAV galimybę numušti jos tarpžemynines balistines raketas.
Reaguodamas į JAV priešraketinį skydą, V. Putinas įsakė
sukurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ su branduoline galvute ir branduoliniu
varikliu bei povandeninį droną „Poseidon“, galintį nešti branduolinį ginklą ir
varomą branduoline energija. Rusija pernai pranešė, kad sėkmingai išbandė
„Poseidon“ ir „Burevestnik“ bei ruošiasi jų dislokavimui.
2019 metais taip pat buvo nutraukta Vidutinio nuotolio
branduolinių pajėgų (INF) sutartis, pasirašyta 1987 metais. Šia sutartimi buvo
uždraustos antžeminės raketos, kurių skrydžio nuotolis yra nuo 500 iki 5.500
kilometrų. Tokios raketos buvo laikomos ypač destabilizuojančiomis dėl trumpo
skrydžio iki taikinių laiko, paliekančio tik kelias minutes nuspręsti dėl
atsakomojo smūgio ir didinančio branduolinio karo grėsmę dėl klaidingo
įspėjimo.
2024 metų lapkritį ir dar kartą praėjusį mėnesį Rusija
atakavo Ukrainą konvencine savo naujos vidutinio nuotolio balistinės raketos
„Orešnik“ versija. Maskva teigia, kad jos skrydžio nuotolis siekia 5.000
kilometrų ir kad ji gali pasiekti bet kurį Europos taikinį su branduolinėmis
arba įprastinėmis galvutėmis.
„Branduolinė konkurencija, kokios per savo gyvenimą
nematėme“
Be susitarimų, ribojančių branduolinius arsenalus, Rusija
„greitai ir tvirtai atrems bet kokias naujas grėsmes mūsų saugumui“, sakė D.
Medvedevas, kuris pasirašė Naująją START sutartį, o dabar eina V. Putino
Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas.
„Jei mūsų negirdi, veikiame proporcingai, siekdami atkurti
paritetą“, – neseniai sakė jis.
D. Medvedevas tarp potencialiai destabilizuojančių žingsnių
paminėjo D. Trumpo siūlomą „Auksinio kupolo“ priešraketinės gynybos sistemą,
pabrėždamas glaudų ryšį tarp puolamųjų ir gynybinių strateginių ginklų.
D. Trumpo planas sukėlė nerimą Rusijai ir Kinijai, sakė D.
Kimballas.
„Tikėtina, jog jie į „Auksinį kupolą“
reaguos didindami puolamųjų ginklų skaičių, kad įveiktų sistemą ir užtikrintų
sau galimybę atsakyti branduoliniais ginklais“, – sakė jis ir pridūrė, kad
puolamuosius pajėgumus galima sukurti greičiau ir pigiau, nei gynybinius.
D. Trumpo spalio pareiškimas apie JAV ketinimus pirmą kartą
nuo 1992 metų atnaujinti branduolinius bandymus taip pat sutrikdė Kremlių,
kuris paskutinį tokį bandymą atliko 1990-aisiais, kai dar egzistavo Sovietų
Sąjunga. V. Putinas pareiškė, kad Rusija atsakys tuo pačiu, jei JAV atnaujins
bandymus, kuriuos draudžia pasaulinė sutartis, pasirašyta ir Maskvos bei
Vašingtono.
Chrisas Wrightas, JAV energetikos sekretorius, lapkritį
sakė, kad tokie bandymai neapimtų branduolinių sprogimų.
D. Kimballo nuomone, JAV bandymų atnaujinimas „išmuštų
didžiulę skylę pasaulinėje branduolinės rizikos mažinimo sistemoje“, paskatintų
Rusiją atsakyti tuo pačiu ir sugundytų kitus, įskaitant Kiniją ir Indiją,
pasekti šiuo pavyzdžiu.
Pasak jo, pasaulis juda paspartėjusios strateginės
konkurencijos link, didėjant išlaidoms ir mažėjant JAV, Rusijos bei Kinijos
santykių branduoliniais klausimais stabilumui.
„Tai žymi galimą lūžio tašką į daug pavojingesnį pasaulinės
branduolinės konkurencijos laikotarpį, tokį, kokio per savo gyvenimą nematėme“,
– pridūrė D. Kimballas.”