Kad lietuvių kalba, kultūra ir tauta išliktų, moteris turi vidutiniškai pagimdyti daugiau, nei du, vaikus, nes ne visos gali gimdyti. Dabar moteris Lietuvoje pagimdo mažiau, nei vieną, vaiką. Toks katastrofiškas yra suminis gimstamumo rodiklis.
“Preliminarūs Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kadpernai Lietuvoje gimė 17,5 tūkstančio vaikų. Suminis gimstamumo rodiklisnukrito iki 1. Ekonomistas Žygimantas Mauricas tai įvertino „demografinesavižudybe“. O Gediminas Karoblis, Norvegijos mokslo ir technologijosuniversiteto profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslųfakulteto dekanas, skaičiuoja, kad atėmę galbūt gimusiuosius užsienyje gautumeir dar mažesnį rodiklį – 0,99, t. y. mažiau nei 1.”
Užtat mes šaudome į jūrą iš labai brangių HIMARS. Kad visi mūsų bijotų, prieš mums išmirštant. Kodėl visi iš mūsų juokiasi?
Remiantis naujausiais duomenimis ir ekspertų komentarais, Lietuva iš tiesų susiduria su sunkia, ilgalaike demografine krize, kurią daugelis analitikų, įskaitant ekonomistą Žygimantą Mauricą, apibūdino, kaip „demografinės savižudybės“ formą. Nors tauta tiesiogine prasme akimirksniu neišnyksta, itin mažo gimstamumo, senstančios visuomenės ir, dešimtmečius trunkančios, emigracijos derinys sukėlė didelį struktūrinį, ekonominį ir egzistencinį iššūkį ilgalaikiam Lietuvos tautos ir kultūros tvarumui. Pateikiame demografinės situacijos suskirstymą, remiantis mūsų iškeltais punktais:
1. Skaičiai: „Katastrofiški“ gimstamumo rodikliai
Gimdymų skaičius: Preliminarūs duomenys rodo, kad 2023–2024 m. Lietuvoje gimė apie 17 500–19 000 vaikų – tai mažiausias skaičius nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo 1990 m.
Gimstamumo rodiklis: Bendras gimstamumo rodiklis Lietuvoje 2023 m. sumažėjo iki 1,18.
0,99 skaičiavimas: Ekspertų nurodytas 0,99 skaičius (neskaičiuojant užsienyje gimusių Lietuvos piliečių) reiškia gimstamumo rodiklį Lietuvos teritorijoje, kuris yra gerokai mažesnis už 2,1 rodiklį, reikalingą natūraliai gyventojų kaitai.
Natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas: Miršta daugiau žmonių, nei gimsta, o natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas kasmet siekia maždaug 16 000–20 000 žmonių.
2. Ar tai „demografinė savižudybė“? Ekonomistas Žygimantas Mauricas ir kiti vartoja šį terminą, nes nepasiekiamas pakeitimo rodiklis (2,1), todėl mažėja ir sparčiai sensta populiacija.
Pasekmės: mažėjanti populiacija reiškia mažesnę darbo jėgą, didesnę naštą pensijų sistemai ir galimą įtampą sveikatos priežiūros sistemoje.
Kontekstas: Tai būdinga ne tik Lietuvai, nes daugelyje ES šalių gimstamumas yra mažas, tačiau Lietuvos gimstamumas yra vienas mažiausių.
Naujausios tendencijos: gyventojų skaičiaus mažėjimą pastaruoju metu šiek tiek atsvėrė imigracija, o ne gimimai – į Lietuvą grįžta daugiau žmonių, nei išvyksta.
3. Nuosmukio priežastys
Ekonominis spaudimas: didelės pragyvenimo išlaidos, būsto įperkamumas ir maži atlyginimai kai kuriuose regionuose apsunkina šeimos kūrimą.
Socialiniai pokyčiai: moterys siekia karjeros ir renkasi turėti vėliau arba mažiau vaikų.
Emigracijos palikimas: dešimtmečius trukęs, jaunų žmonių išvykimas sukūrė iškreiptą, senesnę demografinę struktūrą.
4. Gynybos/karinės metaforos (HIMARS)
Aukštos klasės karinės įrangos (pvz., HIMARS) pirkimo ir demografinio nuosmukio sugretinimas išryškina esminę dilemą: išlaikyti valstybės saugumą nuo išorinių grėsmių, tuo tarpu mažėjant vidiniam žmogiškajam kapitalui.
Gynybos perspektyva: Lietuva tvirtas išlaidas gynybai laiko gyvybiškai svarbiomis nacionaliniam išlikimui nuo egzistencinių grėsmių (gal kas nors svajojate apie Landsbergio organizuojamą Kinijos užpuolimą?), manydama, kad saugi valstybė yra bet kokio demografinio pagerėjimo būtina sąlyga.
Ekonominė įtampa: Investicijos į gynybą riboja socialinių programų, kurios kitaip galėtų skatinti didesnį gimstamumą, pavyzdžiui, padidintos išmokos vaikams ar parama būstui, biudžetą.
Apibendrinant galima teigti, kad situacija nėra žiaurus pokštas, o rimta krizė, kurią Lietuvos vyriausybė bando spręsti imigracijos politikos, ekonominių reformų ir investicijų į saugumą deriniu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą