Paskutinė JAV ir Rusijos branduolinio pakto diena – kyla grėsmė „branduolinei konkurencijai, kokios dar nematėme“

 

“Paskutinis likęs branduolinės ginkluotės paktas tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų ketvirtadienį baigia galioti ir tai reiškia, kad pirmą kartą per daugiau nei pusę amžiaus panaikinami bet kokie apribojimai dviem didžiausiems branduoliniams arsenalams.

 

Naujosios START sutarties nutrūkimas sudarytų sąlygas tam, ko daugelis baiminasi – nevaržomoms branduolinio ginklavimosi varžyboms.

 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė esantis pasirengęs dar metus laikytis sutarties apribojimų, jei Vašingtonas pasielgs taip pat, tačiau prezidentas Donaldas Trumpas nebuvo linkęs tvirtai įsipareigoti ją pratęsti.

 

Trečiadienį kalbėdamas su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, V. Putinas pabrėžė, kad „šioje situacijoje elgsimės apgalvotai ir atsakingai“, sakė Jurijus Ušakovas, Kremliaus patarėjas.

 

START sutartis nustos galioti ketvirtadienį, ir taip Maskva ir Vašingtonas bus oficialiai atleisti nuo daugybės apribojimų jų branduoliniams arsenalams.

 

Maskva tebėra „atvira ieškoti būdų dialogui ir strateginio stabilumo užtikrinimui“, sakė J. Ušakovas žurnalistams.

 

D. Trumpas ne kartą išreiškė norą išlaikyti branduolinių ginklų apribojimus ir įtraukti Kiniją į ginklų kontrolės derybas, pirmadienį sakė Baltųjų rūmų pareigūnas, kuris nebuvo įgaliotas kalbėti viešai, todėl komentavo anonimiškai. Pareigūnas teigė, kad D. Trumpas sprendimą dėl branduolinių ginklų kontrolės priims „pagal savo tvarkaraštį“.

 

Pekinas nesutinka su jokiais apribojimais savo mažesniam, bet augančiam branduoliniam arsenalui.

 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad pasaulis be JAV ir Rusijos branduolinių ginklų atsargų apribojimų būtų pavojingesnis.

Į varžybas greičiausiai jungtųsi ir Kinija

 

Ekspertai jau seniai reiškia susirūpinimą dėl Naujosios START galiojimo pabaigos, įspėdami, kad tai gali sukelti naujas Rusijos ir JAV ginklavimosi varžybas, pakurstyti pasaulinį nestabilumą ir padidinti branduolinio konflikto riziką.

 

Nesugebėjimas susitarti dėl pakto apribojimų išsaugojimo greičiausiai paskatins didesnį ginkluotės dislokavimą, sakė Daryllas Kimballas, Vašingtone įsikūrusios Ginklų kontrolės asociacijos vykdomasis direktorius.

 

„Esame taške, kai abi pusės, pasibaigus šiai sutarčiai, pirmą kartą per maždaug 35 metus galėtų padidinti kiekvienoje pusėje dislokuotų branduolinių ginklų skaičių, – naujienų agentūrai AP sakė D. Kimballas. – Tai atvertų galimybę nevaržomoms, pavojingoms trišalėms ginklavimosi varžyboms ne tik tarp JAV ir Rusijos, bet ir įsitraukiant Kinijai, kuri taip pat didina savo mažesnį, bet vis tiek mirtiną branduolinį arsenalą.“

 

Kingstonas Reifas iš JAV veikiančios ne pelno organizacijos „RAND Corporation“, buvęs JAV gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas, taip pat įspėjo, kad „nesant sutarties nuspėjamumo, kiekviena pusė gali būti skatinama planuoti blogiausią scenarijų arba didinti savo arsenalą, kad parodytų tvirtumą ir ryžtą arba ieškotų svertų deryboms“.

 

V. Putinas ne kartą grasino Rusijos branduoline galia nuo tada, kai 2022-ųjų vasarį pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, įspėdamas, kad Maskva yra pasirengusi panaudoti „visas priemones“ savo interesams apsaugoti. 2024 metais jis pasirašė atnaujintą branduolinę doktriną, švelninančią aplinkybes, kurioms esant branduolinis ginklas gali būti panaudotas.

Kontrolė, kaip laikomasi susitarimo, nutrūko per COVID pandemiją

 

Naująja START sutartimi, kurią 2010-aisiais pasirašė tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, buvo nustatyta, kad kiekviena pusė gali turėti ne daugiau kaip 1.550 dislokuotų strateginių branduolinių galvučių ir ne daugiau kaip 700 dislokuotų ir naudoti paruoštų raketų bei bombonešių. Iš pradžių sutartis turėjo nustoti galioti 2021-aisiais, tačiau buvo pratęsta dar penkeriems metams.

 

Pakte numatyti išsamūs patikrinimai objektuose, siekiant stebėti, kaip laikomasi reikalavimų, tačiau inspekcijos buvo sustabdytos 2020 metais dėl COVID-19 pandemijos ir niekada nebuvo atnaujintos.

 

2023 metų vasarį V. Putinas sustabdė Maskvos dalyvavimą sutartyje, teigdamas, kad Rusija negali leisti amerikiečiams tikrinti jos objektų tuo metu, kai Vašingtonas ir jo NATO sąjungininkai atvirai deklaruoja Maskvos pralaimėjimą Ukrainoje kaip siektiną tikslą. Kremlius pabrėžė, kad visiškai nesitraukia iš pakto, ir pažadėjo laikytis jame nustatytų branduolinių ginklų apribojimų.

 

Rugsėjį siūlydamas dar metams laikytis Naujosios START apribojimų, kad abi pusės turėtų laiko susitarti dėl naujos sutarties, V. Putinas sakė, kad pakto galiojimo pabaiga būtų destabilizuojantis veiksnys ir galėtų paskatinti branduolinio ginklo platinimą.

 

Rose Gottemoelle, vyriausioji JAV derybininkė dėl pakto ir buvusi NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoja, sakė, kad sutarties pratęsimas būtų pasitarnavęs JAV interesams.

 

„Naujosios START apribojimų pratęsimas vieneriems metams nepakenktų jokiems gyvybiškai svarbiems žingsniams, kurių imasi Jungtinės Valstijos, reaguodamos į Kinijos branduolinio arsenalo didinimą“, – praėjusį mėnesį sakė ji vienoje internetinėje diskusijoje.

Ankstesni paktai

 

Naujoji START sutartis buvo ilgos JAV ir Rusijos branduolinės ginkluotės mažinimo paktų sekos tęsinys. Ši seka prasidėjo 1972 metais tuometinio JAV prezidento Richardo Nixono ir sovietų lyderio Leonido Brežnevo pasirašyta SALT I sutartimi – pirmuoju bandymu apriboti šalių arsenalus.

 

1972 metų Priešraketinės gynybos sutartimi (ABM) buvo įvesti apribojimai šalių priešraketinės gynybos sistemoms, kol JAV prezidentas George'as W. Bushas 2001-aisiais išvedė JAV iš šio pakto, nepaisydamas Maskvos įspėjimų. Kremlius Vašingtono pastangas sukurti priešraketinį skydą vadino didele grėsme, teigdamas, kad tai susilpnins Rusijos branduolinį atgrasymą, suteikiant JAV galimybę numušti jos tarpžemynines balistines raketas.

 

Reaguodamas į JAV priešraketinį skydą, V. Putinas įsakė sukurti sparnuotąją raketą „Burevestnik“ su branduoline galvute ir branduoliniu varikliu bei povandeninį droną „Poseidon“, galintį nešti branduolinį ginklą ir varomą branduoline energija. Rusija pernai pranešė, kad sėkmingai išbandė „Poseidon“ ir „Burevestnik“ bei ruošiasi jų dislokavimui.

 

2019 metais taip pat buvo nutraukta Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, pasirašyta 1987 metais. Šia sutartimi buvo uždraustos antžeminės raketos, kurių skrydžio nuotolis yra nuo 500 iki 5.500 kilometrų. Tokios raketos buvo laikomos ypač destabilizuojančiomis dėl trumpo skrydžio iki taikinių laiko, paliekančio tik kelias minutes nuspręsti dėl atsakomojo smūgio ir didinančio branduolinio karo grėsmę dėl klaidingo įspėjimo.

 

2024 metų lapkritį ir dar kartą praėjusį mėnesį Rusija atakavo Ukrainą konvencine savo naujos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ versija. Maskva teigia, kad jos skrydžio nuotolis siekia 5.000 kilometrų ir kad ji gali pasiekti bet kurį Europos taikinį su branduolinėmis arba įprastinėmis galvutėmis.

„Branduolinė konkurencija, kokios per savo gyvenimą nematėme“

 

Be susitarimų, ribojančių branduolinius arsenalus, Rusija „greitai ir tvirtai atrems bet kokias naujas grėsmes mūsų saugumui“, sakė D. Medvedevas, kuris pasirašė Naująją START sutartį, o dabar eina V. Putino Saugumo tarybos vadovo pavaduotojo pareigas.

 

„Jei mūsų negirdi, veikiame proporcingai, siekdami atkurti paritetą“, – neseniai sakė jis.

 

D. Medvedevas tarp potencialiai destabilizuojančių žingsnių paminėjo D. Trumpo siūlomą „Auksinio kupolo“ priešraketinės gynybos sistemą, pabrėždamas glaudų ryšį tarp puolamųjų ir gynybinių strateginių ginklų.

 

D. Trumpo planas sukėlė nerimą Rusijai ir Kinijai, sakė D. Kimballas.

 

„Tikėtina, jog jie į „Auksinį kupolą“ reaguos didindami puolamųjų ginklų skaičių, kad įveiktų sistemą ir užtikrintų sau galimybę atsakyti branduoliniais ginklais“, – sakė jis ir pridūrė, kad puolamuosius pajėgumus galima sukurti greičiau ir pigiau, nei gynybinius.

 

D. Trumpo spalio pareiškimas apie JAV ketinimus pirmą kartą nuo 1992 metų atnaujinti branduolinius bandymus taip pat sutrikdė Kremlių, kuris paskutinį tokį bandymą atliko 1990-aisiais, kai dar egzistavo Sovietų Sąjunga. V. Putinas pareiškė, kad Rusija atsakys tuo pačiu, jei JAV atnaujins bandymus, kuriuos draudžia pasaulinė sutartis, pasirašyta ir Maskvos bei Vašingtono.

 

Chrisas Wrightas, JAV energetikos sekretorius, lapkritį sakė, kad tokie bandymai neapimtų branduolinių sprogimų.

 

D. Kimballo nuomone, JAV bandymų atnaujinimas „išmuštų didžiulę skylę pasaulinėje branduolinės rizikos mažinimo sistemoje“, paskatintų Rusiją atsakyti tuo pačiu ir sugundytų kitus, įskaitant Kiniją ir Indiją, pasekti šiuo pavyzdžiu.

 

Pasak jo, pasaulis juda paspartėjusios strateginės konkurencijos link, didėjant išlaidoms ir mažėjant JAV, Rusijos bei Kinijos santykių branduoliniais klausimais stabilumui.

 

„Tai žymi galimą lūžio tašką į daug pavojingesnį pasaulinės branduolinės konkurencijos laikotarpį, tokį, kokio per savo gyvenimą nematėme“, – pridūrė D. Kimballas.”