“Dabartinė Lietuvos valdžia, įskaitant ir Prezidentą, tęsia landzbergų klano pradėtą riejimosi su aplinkiniais praktiką, kuri neša milžiniškus nuostolius Lietuvos ekonomikai ir gyventojų gerbūviui, kiniškas prekes, kurių daug prekyboje, perkam iš lenkų, latvių, estų kur nusėda nemaža dalis pinigų, bet premjerė apie Kiniją jau šneka teisingai: Lietuva pati šoko prieš traukinį ir pralaimėjo”

 

“Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Vilniuje atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę Lietuva „šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, nes nederino veiksmų su Europos Sąjunga (ES) ir JAV.

 

„Manau, kad Lietuva iš tikrųjų pati šoko prieš traukinį ir pralaimėjo“, – interviu BNS antradienį teigė Vyriausybės vadovė.

 

Pasak ministrės pirmininkės, nors ir kitose Europos šalyse yra atidarytos Taivano atstovybės, jos duris atvėrė „normaliai suderinus ir pasirinkus pavadinimą „Taipėjaus atstovybė“.

 

„Ir tie santykiai (kitų valstybių – BNS) kažkaip visiškai išliko su Kinija dalykiniai, bet (...) tai turbūt buvo Lietuvos didžiulė klaida, kad mums taip atrodė, kad jeigu mes kažką pasisiūlysime patys ir pirmi kažką padarysime, tai staiga pasaulis tai įvertins. Na gerai, pabandėme šiuo atveju, turime Taivano atstovybę, bet pasaulis neįvertino, niekas neįvertino“, – kalbėjo I. Ruginienė.

 

Jos nuomone, geriausia taktika santykiuose su Kinija yra vieninga Europos pozicija.

 

„Jeigu mes dėliojamės tam tikrus santykius arba planus, tai turime žiūrėti į mūsų šalies interesus ir tai turėtų būti numeris vienas (prioritetas – BNS), kas mūsų šaliai ir žmonėms yra naudinga. (...) Jeigu mūsų šaliai ir žmonėms nenaudinga, kam reikia bėgti atsiskyrus nuo visos Europos Sąjungos, bėgti takeliu, kuris niekur neveda? Tai va čia tas pavyzdys ir parodė, kad tarptautiniuose santykiuose reikia kitokios taktikos“, – dėstė premjerė.

 

    Tai va čia tas pavyzdys ir parodė, kad tarptautiniuose santykiuose reikia kitokios taktikos.

 

Kaip skelbė BNS, pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

 

Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių.

 

Birželį tuometis premjeras Gintautas Paluckas užsiminė, kad Kinijai yra pateiktas pasiūlymas dėl santykių atkūrimo, tačiau atsakymo į jį negauta iki šiol.

 

Pasikeitus Vyriausybei, I. Ruginienės kabineto programoje įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.

 

„Tas laikrodžio atsukinėjimas yra labai sudėtingas procesas. Jeigu pavyks tam tikrus elementus suderinti, techniniame lygmenyje po truputį, po truputį, kaip ir esame nusimatę savo programoje, matome tikrai galimybę normalizuoti santykius. Tai nereiškia, kad mes čia iš karto į glėbį vienas kitam pulsime“, – kalbėjo I. Ruginienė.

 

Pasak premjerės, šiuo metu Lietuva žengia „pirmus mažus žingsnelius“ kalbėdamasi su Kinija, vyksta susirašinėjimas, tačiau, bandydamas normalizuoti santykius su Pekinu, Vilnius veiksmus turi derinti su ES ir JAV.

 

„Mes save turime matyti didesnio darinio kontekste ir kartu daryti sprendimus, kad būtų naudingi konkrečiai Lietuvai. (...) Taip susigadinus, visiškai nutraukus ryšius ir santykius, juos normalizuoti turi būti nuveiktas labai sudėtingas ir ilgas kelias“, – sakė premjerė.

 

„Tai yra susiję ir su santykių subalansavimu, ir su mūsų strateginiais partneriais Amerika ir Europos Sąjunga. Tai atstatyti, kas yra sugriauta, yra labai sudėtinga, bet mes po truputį einame link to, kad būtume ne priešai, bet bent jau kad turėtume normalesnius techninius dalykinius santykius“, – teigė ji.

 

Kaip rašė BNS, prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu sako, kad atkurti santykiams su Kinija reikia abiejų valstybių noro, tačiau Lietuva mato pernelyg artimo bendradarbiavimo su komunistiniu režimu grėsmes.

 

Antradienį transliuotame interviu „Žinių radijui“ šalies vadovas teigė, kad panašiai kaip Baltarusijos atveju, „Kinijos valdžia yra Rusijos veiksmų Ukrainoje įgalintoja“, o pernelyg didelė priklausomybė nuo Kinijos jau ne kartą kėlė Europai daug problemų.”