"Kiekvienas, kuris manė, kad tarptautinė politika nurims, kai Donaldas Trumpas paliks centrinę sceną, nepatogiai pabudo. Po Aliaskos konfrontacijos tarp aukščiausių JAV ir Kinijos pareigūnų ir prezidentų Bideno ir Vladimiro Putino rungtynių pasaulis yra kaip niekada kupinas pavojų. Amerikos santykiai su Rusija yra žemiausiame atoslūgyje nuo Kenedžio administracijos, o JAV ir Kinijos santykiai yra patys blogiausi, nnuo tų laikų, kai Henris Kissingeris išvyko į Kiniją 1971 m., tuo tarpu Pekinas ir Maskva yra glaudžiau, nei bet kada, nuo Stalino mirties.
Bideno komandą išbando ne tik dideli berniukai. Vašingtono forto McNairo pareigūnai sugriežtino saugumą po pranešimų apie Irano grasinimus šiam objektui. Teigiama, kad Šiaurės Korėja eina link naujų tolimojo nuotolio raketų bandymų. Talibanas paskelbė planuojantis įvesti „islamo valdžią“ Afganistanui, kai išeis Amerikos pajėgos. Tuo tarpu JAV specialiosios pajėgos atvyko į Mozambiką mokyti vietos kariuomenės, susidūrusios su dideliu ISIS suderintų partizanų grupių puolimu.
Baltarusijos valdžia iš esmės sutriuškino demokratijos judėjimą toje šalyje, o Birmos kariuomenė, nepaisydama precedento neturinčios opozicijos namuose ir kritikos užsienyje, nerodo jokių požymių, kad būtų sušvelninta valdžia.
Santykiai su sąjungininkais taip pat neramūs. Bideno administracija grasino sankcijomis Europos įmonėms, dalyvaujančioms „Nord Stream 2“ projekte. Neseniai išvykęs į Delį gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo Indiją nepirkti S-400 raketų sistemas iš Rusijos. Dėl blogų santykių su Kinija ir Rusija bei neramios pasaulio padėties negalima kaltinti Bideno komandą, tačiau šios administracijos užsienio politiką skatinančios idėjos laukia sunkių ir rimtų išbandymų.
Bideno požiūrio centre yra įsitikinimas, kad pasaulinio stabilumo kelias apima Amerikos lyderystės stiprinimą tarnaujant „taisyklėmis paremtai tarptautinei tvarkai“ ("rules-based international order", angliškai), kartais sutrumpintai vadinamai Rubio. Parama tarptautinėms institucijoms, žmogaus teisių propagavimas ir revoliucijos galių atsisakymas gali sukelti trumpalaikius sutrikimus, kol priešininkai pripažins JAV pozicijos tvirtumą, tačiau galiausiai nugalės principingas ir į ateitį žvelgiantis Amerikos požiūris. Tai būtų laimingas rezultatas, o pirmadienio pranešimai apie sankcijas Europos Sąjungoje, Kanadoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje Kinijos pareigūnams ir įmonei, dalyvaujančiai vykdant represijas prieš uigurus Sindziange, teikia vilties, kad sąjungininkų bendradarbiavimas augs.
Tačiau šioje strategijoje yra trys didelės problemos, ir JAV administracija turi pasirengti dar didesnei suirutei. Pirmasis yra tas, kad Rusija ir Kinija yra įsitikinę, kad JAV nugrimzdo į negrįžtamą nuosmukį. Nepaisant Rusijos ekonominių problemų, nuo 2008 m. invazijos į Gruziją ponas Putinas linksmai ir sėkmingai priešinosi Vašingtonui. Kinijoje ilgas ekonominės pažangos rekordas, bei apribotas - kaip rodo oficialūs skaičiai - „Covid-19“ plitimas sukėlė triumfo jausmą. Kinijos komunistų partijos ausyse skamba griežtai dėstomos amerikiečių vertybės taip, kaip kai XIX a. Čingų dinastijos pareigūnai užsimiršdami baksnojo į Kinijos pranašumą, kai Vidurio Karalystė bejėgiškai atsiliko nuo Vakarų.
Tai praktiškai reiškia tai, kad abi šalys turės gauti daugybę įtikinimų, kad „Amerika grįžo“. Norint juos įtikinti, gali prireikti daugiau tvirtumo ir prisiimti riziką, nei gali gyventi Bideno komanda su ta rizika.
Antroji problema yra Europa. Vašingtono Azijos sąjungininkai didžiąja dalimi taip jaudinasi dėl Kinijos, kad sveikina visą Amerikos lyderystę, kurią tik gali gauti. Europa yra kitas reikalas. Kinija yra toli, o Rusija kelia nedidelę tiesioginę grėsmę tokioms šalims, kaip Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija. Smalsūs stebėtojai turėtų žinoti daugiau po valstybės sekretoriaus Antonijaus Blinkeno šią savaitę numatytų susitikimų su Europos pareigūnais, tačiau Bideno komandos lažybos dėl tvirto transatlantinio atsako, ginant Rubio atrodo nestabilios. Po to, kai buvo pradėta taikyti koronos vakcina, ES grimzta į dar vieną ekonominio sąstingio ir vidinio susikaupimo etapą, o tai gali būti ne tokia didelė pagalba, išskyrus retkarčiais įvestų simbolinių sankcijų raundą.
Trečia problema yra prekyba. Rubio dalis, kuri labiausiai rūpi užsienio šalims, yra patekimas į JAV rinkas. Šaltojo karo metu Amerikos politikos formuotojai manė, kad JAV rinkų atidarymas, net ir nesant visiško prekybos partnerių abipusiškumo, yra gyvybiškai svarbus Vašingtono kuriamų visame pasaulyje aljansų tinklui. Nei Bideno demokratai, nei D. Trumpo respublikonai nėra suinteresuoti ekonominiu valstybiniu valdymu, kuriuo siekiama užmegzti Amerikos aljansus vykdant abipusį prekybos liberalizavimą. Belieka laukti, kol sužinosime, koks bus patrauklus Rubio be JAV prekybos saldiklių. Perspektyva nėra bloga. Kinijos savisabotažo galimybės užsienio politikoje yra neprilygstamos nuo Wilhelmo II laikų.
Amerika turi daugybę turto, kuriam neprilygsta joks konkurentas. Bet net jei pono Bideno tikslas atkurti pasaulinį stabilumą, atnaujinant JAV vadovavimą, nėra neįmanoma misija, jo įgyvendinimas pareikalaus strateginės įžvalgos, plieninės valios ir ideologinio lankstumo, kurio nuo Šaltojo karo pabaigos neparodė joks prezidentas.“ [1]
JAV yra svarbiausia mūsų saugumą garantujanti jėga, todėl JAV problemos yra ir Lietuvos problemos. Tik bėda, kad mus valdantys kanapių rūkoriai apie tai nieko nežino.
1.America's Back -- Against a Wall
Walter Russell Mead. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]23 Mar 2021: A.13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą