"Šiais laikais viešojoje erdvėje populiarus lengvabūdiškas klausimas: ar bus karas? Tačiau lengvabūdiškai atsakyti į jį nevalia. Kalbant rimtai, reikia svarstyti: o ką mes darome, kad jo nebūtų mūsų kieme? Mes vykdome visokeriopą atgrasymo politiką, stebėdami ir atsižvelgdami į potencialių priešininkų pajėgumus, analizuodami jų kiekybę bei galią, pagal tai dėliojame savo pajėgumų dėlionę. Kalbant paprastai, jei kaimynystėje yra daug tankų, mes įsigyjame dar daugiau prieštankinės ginkluotės ir t. t. Bet įsivaizduokite, kas būtų, jei nustotume vystyti savo pajėgumus? Juk potencialus priešininkas taip pat mus stebi ir konstatuoja: jei jie neturi adekvačių užkardų, tuomet važiuojame ir nuvažiuojame, okupuojame per tas 24 ar 72 valandas, kaip šiandien dažnai eskaluojama. Tačiau atgrasymo politika neleidžia egzistuoti jokiems mitams apie 24 ar 72 valandas, nes potencialus priešininkas mato ir suvokia, kad neužteks jokių 24 valandų. Ir 24 dienų neužteks.
Tai būtų ilgas, nuožmus ir kruvinas susirėmimas. Be nugalėtojų."
Tai sako mūsų gynybos ministras. Jis nėra kariškis. Jis yra istorikas. Jis pamiršo Smetonos istoriją. Smetona ir jo kariškiai ilgai išlaikė valdžią Smetonos Lietuvoje. Pinigai kariuomenei buvo geri. Tai nesukėlė laukiamo ilgo, nuožmaus ir kruvino susidūrimo. Atsiprašau, kad pranešiu jums - kai pasirodė priešininkas, niekas neiššovė. Nepopuliarūs persisotinę Smetonos kariškiai pateko į istorijos šiukšlių krūvą. Kas nežino istorijos, privalo ją pakartoti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą