Lietuvoje nebeliko šiuolaikinių, sudėtingesnių, su daugiau pridėtinės vertės ir geriau apmokamu darbu verslų bei žemės ūkių, todėl gabūs žmonės Lietuvoje nereikalingi. Norint pritaikyti gabumus, verta pagalvoti apie studijas ir darbą Vakaruose.
"Aiškindama tinklaraščiui Euroblogas.lt, viešosios įstaigos „Studijos ir karjera“ vadovė, patyrusi švietimo konsultantė studijoms užsienyje, Žaneta Savickienė vardijo, jog dabar trys populiariausios šalys, kuriose labiausiai pageidauja studijuoti jauni lietuviai, yra Nyderlandai, Danija ir Airija.
Anot Ž. Savickienės, Nyderlandų populiarumą lemia tai, kad šioje šalyje yra didžiausias studijų pasirinkimas anglų kalba neanglakalbėje Europos dalyje. „Net jų Vyriausybė svarsto žengti žingsnį atgal ir pradėti mažinti studijas anglų kalba. Tokių studijų kiekis ir svoris jau pasiekė tokį lygį, kiek yra dėstoma olandų kalba. Studijos anglų kalba realiai reiškia, kad išsilavinimas suteikiamas užsieniečiams.
Studijos Nyderlanduose, dažniausiai vadinamų tiesiog Olandija, nėra nemokamos. Jos visiems kainuoja apie 2000 eurų per metus. Ž. Savickienės minėtą žingsnį atgal prieš kurį laiką jau žengė Danija, kuri sumažino studijų programų ir vietų anglų kalba skaičių. Nepaisant to, Danija išlieka vienu populiariausiu pasirinkimu tarp studijuoti svetur nusprendusių.
„Daniją labai stipriai išpopuliarino mūsų agentūros. Tik problema ta, kad mūsų vaikai, rinkdamiesi universitetus Danijoje, dažnai pasirenka kolegiją, nes tiesiog nežino. Tiek Danijoje, tiek Olandijoje technikos universitetai yra kolegijos. Tačiau vaikai pamato žodį „universitetas“, galvoja, kad mokosi jame, pabaigia, grįžta į Lietuvą studijuoti magistrantūroje ir tada sužino, kad neturi įgiję tinkamo išsilavinimo. Todėl tikrai reikėtų atidžiai išsianalizuoti aukštąją mokyklą, kurią renkatės. Atkreipkite dėmesį, kaip ir kur jos diplomai yra pripažįstami, nes pavadinimas „universitetas“, „koledžas“ ar „mokykla“ dar nieko nereiškia“, − patarė Ž. Savickienė.
Šiuo metu populiariausių tarp lietuvių studijuoti užsienio šalių trejetuką uždaro Airija. Priežastis – tai anglakalbė valstybė, tad ir studijų pasirinkimas anglų kalba yra didelis. Be to, Airijoje studijos yra nemokamos, tik reikia susimokėti universiteto infrastruktūros mokestį.
„Į reitingus reikia atkreipti dėmesį, tačiau jų nereikia suabsoliutinti. Tikrai nereikia išgyventi, kad pasirinktas universitetas yra dešimtas, o ne penktas, manau, jog svarbiausia, kad jis patektų į šimtuką. Tačiau didžiulė reikšmė yra ta, jei reikia konkuruoti dėl pasirinktos studijų vietos. Mūsų agentūros dirba ir su tais universitetais, kurie ima visus, jei tik kas nors pažiūri į jų pusę. Tačiau kas iš to? Turėsite užsienietišką diplomą, jį pasikabinsite ant sienos, bet mokytis tarp nekonkurencingų, akademiškai silpnesnių bendrakursių tikrai nėra didelė nauda. Visada yra geriau būti žemiau tarp labai gerų, nes tada yra impulsas tobulėti. Todėl tikrai patariu rinktis tik tuos universitetus, kuriuose yra konkursai patekti į pasirinktas programas. Tačiau reikia įsivertinti ir savo galimybes. Kai kalbamės su vaikais, kurių pažymių vidurkis yra 8, o jie galvoja apie Oksfordą, Kembridžą ar Stenfordą, tai… Galima pabandyti pateikti dokumentus, bet reikia žinoti ir suprasti, jog tai yra pačių pačių geriausiųjų žaidimo aikštelė“, − pabrėžė konsultantė.
Be to, ji atkreipė dėmesį, jog ir stojimas į gerus užsienio universitetus vyksta kiek kitaip nei Lietuvoje. Visuose juose yra priėmimo komisija, kuri vertina ne tik būsimo studento pažymius, bet ir motyvaciją. „Šioje vietoje mūsų vaikai ir pralaimi. Užsienio universitetų priėmimo komisijos nori matyti vaiko motyvacijos laišką, o mūsų vaikai nėra pamokyti ar patarti, kaip juos parašyti.
Kitas dalykas, dėl kurio pralaimime, yra ir mokytojų rekomendacijos, kurias reikia pateikti. Mūsų mokytojai ne tik nemoka, bet ir nenori mokėti rašyti rekomendacijų. Jei ji parašyta taip, kad pakeitus pavardę galima naudoti pusei klasės, tai ji yra niekinė, tik pliusiukas stojimo paraiškoje. Ir taip mūsų mokytojai nuskriaudžia pačius geriausius moksleivius. Ten, kur didelis konkursas, ten priėmimo komisijos perskaito rekomendaciją nuo iki. Ir mūsų vaikai konkurencijoje į geriausias aukštąsias mokyklas yra palikti kaip nuogi į dilgėles“, − apgailestavo Ž. Savickienė.
Todėl ji konstatavo, jog užsienyje studijuoti apsisprendęs jaunuolis nuo pirmųjų gimnazijos klasių turi tapti savo paties vadybininku – ieškoti karjeros konsultantų, mokytis rašyti motyvacinius laiškus, neįkyriai mokytojams pateikti gaires, kaip parašyti rekomendacijas."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą