Kodėl niekas nenori dirbti Vilniuje?Nes išlaidos būstui didelės, lyginant su atlyginimais

 "„Pajamos iš būsto nuomos yra apie 5 proc. vidutiniškai. Tai jeigu pinigai kainuoja (banko palūkanų marža – Delfi) 2 proc., nuomotojui lieka nemažas skirtumas jam į kišenę.

Taip pat ir nuomininkai, jeigu būstas nuomojamas dėl to, kad tiesiog nėra pinigų pradiniam įnašui arba dažnai keičia būstus ir pastovaus pirkti dar nėra pasiruošę, jie moka nuomotojui tuos 5 proc., nors šalia yra banko pasiūlymas už 2 proc. Matydami tokius skirtumus nuomininkai galbūt irgi nori tapti pirkėjais, nebe nuomininkais. Dėl to ir ta pirkimo rinka yra tokia aktyvi, nes yra tų, kurie perka investicijai, ir tų, kurie perka sau“, – aiškina pašnekovas.

Šiuo metu Vilniuje, kuriame nuomos rinka yra didžiausia, populiariausius 1–2 kambarių butus galima išsinuomoti nuo 300 Eur už senesnės statybos būstą, geriau įrengti butai gali kainuoti virš 450 Eur per mėn. Kalbant apie naują statybą, kainos prasideda nuo 450–500 Eur ir daugiau, priklausomai nuo įvairių faktorių: rajono, įrengimo būklės ir pan.

Ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžia, kad nuomos kainomis sostinėje stebėtis nereikėtų, nes Vilnius, kaip ir daugelis kitų ES sostinių, yra brangus miestas.

„Pavyzdžiui, ES skaičiavimais nuomos kaina Vilniuje dviejų kambario buto, yra apie 800 eurų, vieno kambario – 600 eurų, kai vidutinis atlyginimas Vilniuje siekia apie 1100 eurų.

Jeigu atlyginimas yra dar mažesnis, tada jau reikia užsiimti kūryba: ieškoti mažesnių butų, nuomotis būstą co-living principo projektuose ar pan. Bet tokia tendencija yra visose ES sostinėse, Vilniaus kainos praktiškai tapo vienodos su Rygos, Talino kainomis, panašios ir į Varšuvos, Bratislavos nuomos kainas. Ir iš tiesų iššūkis pragyventi sostinėje, jeigu pajamos yra nedidelės“, – pabrėžia ekonomistas.

Neatsilieka ir NT pirkimo-pardavimo kainos, būstas visame Vakarų pasaulyje darosi vis sunkiau įperkamas, Lietuva – ne išimtis.

Ž. Mauricas pabrėžia, kad istoriškai Vakaruose 90 kv. m būstas turėjo būti įkandamas 5 metų darbo užmokesčio santaupomis.

Dabar daugelyje ES sostinių nėra tokių rodiklių.

„Vilniuje turi dirbti 12 metų, kad įsigytum būstą.

Berlyne štai bus net referendumas, kurio klausimas yra, ar nusavinti būstus iš tų kompanijų, kurios užsiima būstų nuoma“, – pasakoja ekonomistas. Pašnekovas įspėja, kad ir NT nuomos, ir pirkimo-pardavimo kainų augimas Vilniuje turi stabtelti, antraip galime susidurti su nemenkais sunkumais. „Jeigu mes prisidirbsime ir iškelsime būsto kainas iki nebeįkandamų, galime prarasti tą konkurencinį pranašumą prieš kitų šalių sostines. Jeigu būsto kainos, nuomos kainos bus labai didelės, darbuotojai rinksis kitas valstybes. Taip pat ir Lietuvos verslininkai, jeigu Vilniuje bus per brangu jų darbuotojams, jie savo verslus kurs kituose miestuose“, – pabrėžia Ž. Mauricas."