"Pasaulio inovacijų indekse Lietuva tebėra tarp Europos Sąjungos autsaiderių – nors palypėjo vienu laipteliu aukštyn, ji lenkia tik keturias Bendrijos valstybes. Tarp turtingiausių valstybių inovacijų srityje esame silpni vidutiniokai. Indekso sudarytojai prastą pažymį mūsų šaliai parašė už per mažą švietimo finansavimą, itin žema vieta skirta verslo aplinkai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija viltis sieja su rengiama inovacijų reforma.
Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO), kuri yra Jungtinių Tautų agentūra, kasmet sudaromo indekso viršūnėje šiemet pokyčių buvo nedaug – pirmąjį trejetuką jau kurį laiką sudaro tos pačios valstybės: Šveicarija, Švedija ir JAV, ketvirta liko Jungtinė Karalystė.
Lietuvai teko 39-oji vieta. Lenktynių tarp Baltijos šalių partnerė Estija užima 21-ą vietą. Ji apskritai patenka tarp valstybių, kuriose inovacijos vystosi greičiau, nei tikimasi. Itin aukštus rodiklius Estija pasiekia infrastruktūroje – čia užima 8 vietą pasaulyje. Šalis pasižymi bene geriausiomis pasaulyje elektroninėmis valdžios paslaugomis (2 vieta) ir užima 1 vietą piliečių elektroniniame dalyvavime. Estija išsiskiria labai aukštais mokinių pasiekimais skaitymo, matematikos ir mokslų disciplinose (4 vieta).
Grįžtant prie Lietuvos matome, kad lyginant su kitomis aukščiausių pajamų valstybių kategorijos narėmis mūsų šalis Lietuva taip pat nežibėjo – užimta 36 vieta tarp 51 valstybės.
WIPO verdiktas neguodžiantis: 31 valstybė inovacijų srityje šiemet pasirodė žemiau lūkesčių atsižvelgiant į šalių išsivystymo lygį. Tarp jų yra vos trys ES šalys – Lietuva, Graikija ir Rumunija.
Geriausiai Lietuva pasirodė institucinio palankumo inovacijoms kategorijoje, kurioje užimta 33 vieta. Šios dalies subkategorijose organizacija palankiai įvertino šalies politinį stabilumą (13 vieta), tačiau ne tiek gerai įvertintas valdžios efektyvumas (30 vieta).
Užtat WIPO Lietuvai išrašė pylos už žemą švietimui skiriamą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, pagal kurį likome vos 75-i pasaulyje. Ne viena partija, ne viena valdžia metų metais narsto švietimo reformos dėlionę, tačiau ir šiandien tebetūnome prie „suskilusios geldos“.
Vos 71 vieta skirta verslo aplinkai, kuri taip pat yra institucinio palankumo inovacijoms subkategorija. Šį rodiklį žemyn nusmukdė prasta situacija, susijusi su verslo nemokumo problemų sprendimu.
VŽ primena: dar 2019 m. Virginijus Sinkevičius, tuometinis ekonomikos ir inovacijų ministras, pristatydamas Lietuvos prognozę neseniai nutrauktame „Doing Business“ reitinge sakė, jog šalies reitingą smarkiai kilstels 2020 m. įsigaliojęs Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, anot jo, numatantis verslo poreikius labiau tenkinančius, supaprastintus procesus.
Tačiau ministro prognozės neišsipildė: WIPO šioje srityje progreso nepastebėjo (o gal jo ir nebuvo?) – Lietuva pasiliko 81 vietoje.
Negali Lietuva pasigirti finansavimo verslui prieinamumu (44 vieta) — tai, kad smulkiam ir vidutiniam verslui sunku gauti finansavimą, kalbama seniai, ne vienos valdžios kadencijoje, tačiau situacija negerėja, ką rodo ir WIPO indeksas.
Jonė Kalendienė, „Verslios Lietuvos“ (VL) tyrimų ir analizės skyriaus vadovė, sako, kad pažangą Lietuva inovacijų srityje daro, tačiau ta pažanga nėra spartesnė nei kitų aplink esančių valstybių. Todėl inovacijų indekse reikšmingo proveržio pasiekti nepavyksta – tenka apsiriboti svyravimu ketvirto dešimtuko uodegoje."
user1123 apibendrina situaciją geriausiai:
"Milžiniška korupcija visuose lygiuose varo talentingus žmones is šalies(arba nugesina ju potenciala, neleisdama atsiskleisti) ir kaip vėžys graužia metai is metu. Jokia nauja inovacijos strategija nepakeis esmės, kol vagys ir aferistai nesės į kalėjima. Tik nemokamas, kokybiškas ir lengvai prieinamas švietimas gali užtikrinti ateities kadrus, bet, kaip matome, Lietuva eina atvirkštiniu keliu, kur mokslas tampa prabanga."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą