„Atidarius langą, koronaviruso kiekis kambaryje gali sumažėti per pusę, teigiama naujame užkrėstų kolegijos studentų stebėjimo tyrime izoliuotame bendrabutyje Oregono universitete.
Tyrimas, kuris buvo paskelbtas internete, yra mažas ir dar nepaskelbtas moksliniame žurnale. Tačiau jis pateikia realių įrodymų, susijusių su keliais svarbiais principais, įrodančiais, kad virusas plinta iš užkrėstų žmonių į orą kambaryje; kad kuo daugiau virusų jie neša, tuo daugiau virusų kaupiasi patalpose; ir atrodo, kad tiek natūrali, tiek mechaninė ventiliacija sumažina šią aplinkos virusinę apkrovą.
„Vėdinimas yra viena iš svarbiausių mūsų turimų švelninimo strategijų“, - sakė Kevinas Van Den Wymelenbergas, vadovavęs tyrimui ir vadovaujantis sukurtos aplinkos sveikatos institutui.
Mokslininkai ištyrė 35 Oregono universiteto studentus, kuriems nuo sausio iki gegužės buvo teigiamas koronaviruso testas. Vėliau visi studentai 10 dienų izoliacijai persikėlė į vienviečius kambarius Covid izoliacijos bendrabutyje.
Mokslininkai kiekviename kambaryje patalpino „Petri“ lėkštes ir panaudojo aktyvų oro mėginių ėmiklį, kad gaudytų aplink orą plūduriuojančius aerozolius. Kelis kartus per dieną jie taip pat tepė įvairius kambario paviršius, taip pat studentų nosis ir burnas.
Tada jie naudojo PCR arba polimerazės grandininę reakciją, kad nustatytų, ar virusas buvo kiekviename mėginyje, ir jei taip, kokiu lygiu.
Duomenys patvirtino, kad yra aiškus ryšys tarp viruso kiekio, kurį nešioja studentai, ir aplinkos viruso apkrovos. Kadangi viruso kiekis moksleivių nosyje ir burnoje per izoliacijos laikotarpį sumažėjo, taip sumažėjo ir viruso kiekis ore.
„Buvo didelis ryšys tarp nosies mėginių ir oro mėginių kambaryje“, - sakė daktaras Van Den Wymelenberg.
Virusų apkrova kambariuose vidutiniškai buvo didesnė, kai studentai buvo simptominiai, nei tada, kai nebuvo simptomų, nors mokslininkai pabrėžė, kad net besimptomiai studentai išskiria daug virusų. Keletas simptomų, apie kuriuos pranešta savarankiškai, įskaitant kosulį, buvo konkrečiai susiję su didesne aplinkos virusine apkrova.
Mokslininkai taip pat apskaičiavo kiekvieno kambario mechaninio vėdinimo greitį ir paprašė studentų pranešti, kaip dažnai langai buvo atidaryti. Jie nustatė, kad kambariuose, kuriuose langas buvo uždarytas daugiau, nei pusę laiko, vidutiniškai virusų kiekis buvo maždaug dvigubai didesnis.
„Ventiliacija yra tikrai svarbi, ir aš manau, kad mes tik pradedame suprasti, kaip tai svarbu“,-sakė Leslie Dietz, tyrimo bendraautorė ir tyrinėtoja Oregono universitete.
Tyrimas turėjo keletą apribojimų, įskaitant tai, kad jame dalyvavo tik jauni suaugusieji, ir kad apie simptomus ir lango duomenis buvo pranešta savarankiškai. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad jie neišmatavo, kiek patalpoje esančio viruso buvo gyvybinga ar galėjo užkrėsti kitus žmones“.
Lietuvoje dabar pilna tų testų ir žmonių, kurie moka juos atlikti. Kartu su epidemiologais galima tikrinti Lietuvos įstaigas ir įmones, bei priversti Lietuvos ūsuotus bebriukus, tapusius milijonieriais po rusų palikto turto pasidalijimų, susimokėti už netinkamą patalpų vėdinimą, sukeliantį pavojų darbuotojų sveikatai bei gyvybei. Galima ir daryti panašius mokslinius darbus Lietuvos ligoninėse, kur guli ir miršta koronavirusu užsikrėtusieji.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą