Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. rugsėjo 6 d., pirmadienis

Paskutinis „Nord Stream 2“ dujotiekio vamzdis yra suvirintas

  „Kaip ir didele dalimi lygiagretaus dujotiekio „Nord Stream 1“ atveju, Rusija tampa labiau nepriklausoma nuo Ukrainos, kaip tranzitinės šalies, tiekiant dujas į Europą su „Nord Stream 2“. Ukraina ginčijasi su Rusija ir yra priklausoma nuo pajamų iš dujų tranzito. Rusija visada atmetė kaltinimus, kad ji gali netinkamai naudoti dujotiekį, kaip „politinį ginklą“. Vokietijos ir Amerikos susitarime tokiu atveju numatytos sankcijos Rusijai

„Nord Stream 2 AG“ pirmadienį paskelbė, kad vėliau vamzdis bus nuleistas iki jūros dugno Vokietijos vandenyse. Tada jis vis tiek turi būti prijungtas prie sekcijos, ateinančios iš priešingos krypties. Po to, prieš pradedant eksploatuoti, reikėtų atlikti papildomus pasiruošimus. Tikimasi, kad spalio mėnesį Rusijos dujų monopolija „Gazprom“ naujuoju dujotiekiu pradės tiekti dujas Vokietijai, iš pradžių naudodama birželį nutiestą liniją.

Daugiau nei dešimt milijardų eurų

Visų pirma JAV pasipriešinimas, grasinęs vadovybei, o vėliau sankcijos, atidėjo statybas, kurios turėjo būti baigtos 2019 m. JAV vyriausybė kritikuoja, kad Europa yra pernelyg priklausoma nuo Rusijos dėl energijos tiekimo. Rusija kaltina JAV  siekiu savo ekonominių interesų, priešinantis „Nord Stream 2“. JAV kaip alternatyvą ES siūlo savo dujas, kurios gaunamos, skaldant uolienas, o vėliau suskystinamos. 

„Nord Stream 2“ statybos darbai prasidėjo 2018 m. Tikimasi, kad dujotiekis per metus iš Rusijos Baltijos jūra į Vokietiją pristatys 55 milijardus kubinių metrų dujų. Anot eksploatuojančios bendrovės, tai gali aprūpinti 26 milijonus namų ūkių. 1230 kilometrų ilgio dujotiekio statybos išlaidos yra daugiau, nei dešimt milijardų eurų. Pusę šios linijos finansavo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, o pusę - penkios Europos bendrovės OMV, „Wintershall Dea“, „Engie“, „Uniper“ ir „Shell“. 


Komentarų nėra: