„Ar Kinija gali stabilizuoti savo nekilnojamojo turto rinką ir ekonomiką?
1979 M. SPALIO 6 D. Vašingtone buvo gražus šeštadienis. Tai nebuvo tokia diena, kuri paskatintų žiaurius ekonomikos politikos pokyčius. Tačiau tą dieną Paulius Volckeris, tuometinis Amerikos centrinio banko pirmininkas, paskelbė radikalų planą, kaip panaikinti nuolatinę infliaciją. Prieš laimint mūšį, Amerikos palūkanos siekė 20%, o nedarbas viršijo 10%. Automobilių prekiautojai jam siuntė karstus su raktais nuo transporto priemonių, kurių jie negalėjo parduoti.
Pasak bankininko Ting Lu iš Nomura, Kinija dabar susiduria su savo „Volckerio momentu“. Vyriausybės tikslas yra ne pažaboti infliacijos spiralę (Kinijos vartotojų kainos kyla tik kukliai), bet nutraukti užburtą spekuliacijos nekilnojamuoju turtu ir kredito plėtros ratą. Reguliatoriai apsunkina namų statytojų pinigų surinkimą, o namų ūkiams - įsigyti būstą. Naujos taisyklės jau pastūmėjo prie bedugnės kelias nekilnojamojo turto firmas, įskaitant didžiausią šalies namų statytoją „Evergrande“, ir prisidėjo prie būsto pardavimų mažėjimo.
Bet ar Kinijos valdovai nori ištverti kažką panašaus į ekonominį diskomfortą, kurį Volkeris sukėlė, siekdamas savo tikslų? Pasaulis gali apie tai sužinoti.
Anglo namai yra jo pilis. Kinijoje namai yra daug daugiau. Būstas ne tik suteikia pastogę ir saugumą, bet ir yra užstatas, lizdas, spekuliacinė investicija, nuotakos kaina ir bilietas į gerą mokyklą. Būstas sudaro tris ketvirtadalius namų ūkio turtų, rodo Kinijos namų ūkių finansinė apklausa, kurią sudaro Kinijos mokslininkai. Tai sudaro didžiausią namų ūkių skolos dalį, kuri, praėjusio metų pabaigoje, vienu vertinimu, viršijo 70% BVP. Vietos valdžia gauna 30% savo pajamų, parduodama žemę vystytojams. Ir politikos formuotojai dažnai pasikliauja namų kūrimu, kad atgaivintų ekonomiką nuosmukio metu.
Turtas neapsiriboja tik šiais pavidalais. Didelė būsto kaina dažnai lyginama su „dideliu kalnu“ (greta brangios sveikatos priežiūros ir švietimo) ir „pilku raganosiu“ (akivaizdi, bet nepastebėta rizika). Kovo mėnesį Kinijos bankų ir draudimo reguliuotojo vadovas Guo Shuqingas perspėjo, kad jei sumažės būsto kainos, žmonės, turintys daug nekilnojamojo turto, patirs ne tik „didelių nuostolių“, jie taip pat gali nukentėti dėl hipotekos, keldami pavojų bankams ir „ekonominį chaosą“.
Vyriausybė nori, kad turtas atliktų kuklesnį vaidmenį.
2016 m. gruodžio mėn. prezidentas Xi Jinpingas sakė, kad namai yra skirti „gyventi, o ne spekuliuoti“.
Šią frazę pareigūnai dabar dažnai kartoja. 2019 m. komunistų partija paskelbė, kad nuosavybė nėra trumpalaikio ekonomikos skatinimo priemonė, liepos mėn. valdančiojo politinio biuro posėdyje pakartotas įsipareigojimas.
Valdžios institucijos labiau žiūri į pilkąjį raganosį, bandydamos spręsti ekonomikos finansinį pažeidžiamumą.
Praėjusiais metais reguliavimo institucijos apribojo hipotekos ir su turtu susijusių paskolų dalį, kurią bankai gali turėti. Jie taip pat įvedė „tris raudonas linijas“ žinomiems nekilnojamojo turto vystytojams, apribodami jų skolų dydį, palyginti su jų turtu, nuosavybe ir pinigais.
Dabar, kai „Country Garden“ prezidentas, aukščiausios klasės kūrėjas, kalba apie savo tikslą „tapti žaliam“, jis kalba ne apie aplinką, o apie tai, kad būtų išvengta šių linijų.
Linijų poveikis nekilnojamojo turto rinkai tampa vis ryškesnis. Naujų namų pardavimas 30 miestų, kuriuos stebėjo finansinių duomenų įmonė „Wind“, rugpjūtį sumažėjo 23%, palyginti su ankstesniais metais, liepos ir birželio mėn. Pardavimai taip pat buvo mažesni, nei tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu prieš pandemiją (žr. Diagramą).
„Nomura“ vadovas Lu sako, kad investuotojai turėtų pasiruošti „daug blogesniam nei tikėtasi augimo sulėtėjimui, didesniam paskolų ir obligacijų įsipareigojimų neįvykdymui ir galimam neramumui akcijų rinkoje“.
Ar reguliatoriai mirktelės? Anksčiau politikos formuotojai skubiai palengvindavo nuosmukio metu nekilnojamojo turto apribojimus. Didelis būsto pardavimų ar kainų kritimas per kelis mėnesius tikriausiai „priverstų vyriausybę elgtis žvaliau“, - tvirtina Rosealea Yao iš konsultacinės bendrovės „Gavekal Dragonomics“. Tačiau A. Lu mano, kad lyderiams bus sunku pakeisti kursą. Jie viešai įsipareigojo laikytis griežtesnės politikos ir sukūrė biurokratinį impulsą. Šių metų pradžioje centrinė valdžia atleido pareigūnus pietiniame Šendženo mieste dėl to, kad tie nesugebėjo sutramdyti kainų.
Šie apribojimai gali būti laikomi nauja vyriausybės rūpesčiu kurti „bendrą gerovę“. Neįperkamas būstas prieštarauja šiam tikslui. Trijų Kinijos akademikų-Guanghua Wan, Chen Wang ir Yu Wu-tyrimai parodė, kad būsto kaina sukelia apie 75% Kinijos turto nelygybės. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, kodėl Kinijos šeimos dabar turi tiek mažai vaikų - ši tendencija vis labiau kelia nerimą vyriausybei.
Siekdama paskatinti augimą, Kinija gali pabandyti statyti daugiau subsidijuojamų namų. Šiemet ji įsakė 40 miestų pastatyti beveik 1 mln. mažos nuomos būstų. Tačiau prireiks laiko, kad toks darbas būtų pradėtas pakankamu mastu, tuo tarpu Kinijos augimas susidurs su kitomis grėsmėmis.
Paslaugų pramonės šakos gali nukentėti nuo pandemijų. Atsigaunant gamybai užsienyje, eksportas gali augti lėčiau. O išlaidos infrastruktūrai silpnės, jei vietos valdžia negalės parduoti tiek žemės būsto kūrėjams. Sunku įsivaizduoti, kad Kinija pastūmėtų dalykus beveik taip, kaip tai padarė Volkeris. Bet tada pats Volckeris nenumatė viso ekonominio skausmo, kuris gali kilti tą gražų šeštadienį. Sunkiai besiverčiantys Kinijos būsto kūrėjai ateinančiais mėnesiais gali rasti daug neparduotų objektų. Kur jie siųs raktus?" [1]
Lietuvoje irgi verta prisiminti, kad namai yra skirti „gyventi, o ne spekuliuoti“. Kitaip skandinavų bankų godumas, kurstant šį spekuliacijų laužą, gali visai sunaikinti pigiai ką nors pasamdyti Lietuvos miestuose. O gal tai ir yra skandinavų bankų tikslas - galutinai sunaikinti konkuruojantį su skandinavais Lietuvos ūkį? Kur žiūri Lietuvos reguliuotojai?
1.Red lines, grey rhinos and big mountains; Property. Date: Sept. 4, 2021 From: The Economist
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą