„2018 m. JAV sugriežtinus technologijų eksportą į Kiniją, prezidentas Xi Jinpingas įžūliai pažadėjo Kiniją paversti būsimu pasaulio inovacijų ir pramonės centru. Jo plano raktas buvo Elonas Muskas.
Pasak pareigūnų, dalyvaujančių politikos formavimo veikloje, ponas Xi laikė Pietų Afrikoje gimusį verslininką technologijų utopijų kūrėju, neturinčiu politinės ištikimybės jokiai šaliai, o jo Tesla Inc. ponas Xi matė, kaip smaigalį, galintį paversti Kiniją galinga naujos energijos srityje.
P. Xi perrašė taisyklių sąvadą, leisdamas užsienio įmonėms išimtinai valdyti automobilių įmones, kad p. Muskas atidarytų elektrinių transporto priemonių gamyklą Šanchajuje. Valdžia apdovanojo jį pigia žeme, paskolomis su mažomis palūkanomis ir mokesčių lengvatomis, tikėdamasi, kad „Tesla“ patrauks vietinius tiekėjus ir sustiprins atsiliekančius Kinijos elektrinių transporto priemonių žaidėjus, sako žmonės, žinantys apie Pekino ir bendrovės derybas.
Šiandien „Tesla“, greičiausiai, daugiau nei pusę savo transporto priemonių gamina Kinijoje, pagal skaičiavimus, pagrįstus bendrovės trečiojo ketvirčio gamybos ir pristatymo skaičiais bei Kinijos lengvųjų automobilių asociacijos duomenimis. Kinijos pardavimai padėjo „Tesla“ pasiekti pirmuosius pilnus pelningumo metus 2020 m. ir suteikė maždaug ketvirtadalį „Tesla“ pajamų per pirmuosius devynis 2021 m. mėnesius. Tuo tarpu P. Muskas užsitvirtino, kaip turtingiausias žmogus pasaulyje.
Tačiau „Tesla“ dabar susiduria su vis sudėtingesne verslo aplinka Kinijoje. Ji sukėlė šalies konkurentų pyktį dėl to, ką jie laiko lengvatiniu režimu, sulaukia vairuotojų ir Kinijos pareigūnų kritikos dėl transporto priemonių kokybės, taip pat buvo įkliuvus į vyriausybės masinį susidorojimą su didžiosiomis technologijomis.
Kinija verčia užsienio bendroves laikytis vis griežtesnės duomenų saugumo politikos. Dabar „Tesla“ turi saugoti visus skaitmeninius įrašus, surinktus iš vietinių klientų, ir paprašyti valdžios institucijų patvirtinimo, prieš atnaujindama tam tikrą programinę įrangą automobiliuose Kinijoje.
P. Muskas reagavo į spaudimą tapti aukšto lygio Kinijos valdančiosios komunistų partijos gerbėju, visiškai priešingai, nei jo atskalūniška asmenybė JAV, kur jis susirėmė su Vertybinių popierių ir biržos komisija ir tviteryje tyčiojosi iš prezidento Bideno, kartą jį pavadinęs profesinių sąjungų lėlyte, padaryta iš kojinės.
„Kinijos pasiekta ekonominė gerovė yra tikrai nuostabi, ypač infrastruktūros srityje! " - p. Muskas parašė tviteryje, kai Kinija liepos 1-ąją šventė šimtmetį.
P. Muskas pasveikino sugriežtintus Kinijos duomenų įstatymus, o jo įmonė balandį paskelbė nuolankų atsiprašymą. Vairuotojas automobilių parodoje viešai apkaltino „Tesla“ stabdžius dėl avarijos, po kurios įsikišo aukščiausia Kinijos teisinių reikalų agentūra ir pavadino kompaniją arogantiška. Po kurio laiko „Tesla“ Kinijos „Twitter“ tipo platformoje „Weibo“ pareiškė: „Atsiprašome, kad nepavyko laiku išspręsti automobilio savininko problemos. Stengsimės išmokti šios patirties pamokas“.
Taigi „Tesla“ patenka į pažįstamą istorinį modelį, pagal kurį Pekinas naudojasi prieigos prie savo didžiulės rinkos suteikimu, kad padidintų Kinijos pramonės pajėgumus.
Po to, kai „Apple Inc.“ prieš daug metų pernešė jos „iPhone“ tiekimo grandinę į Kiniją, daugelis „Apple“ parengtų Kinijos įmonių taip pat tapo Kinijos išmaniųjų telefonų gamintojų tiekėjomis, kurios dabar pirmauja pasaulyje pagal pardavimus.
„Apple“ užima 11% rinkos Kinijoje.
Tačiau kita Vakarų technologijų milžinė „Microsoft Corp.“, kuri pirmą kartą atidarė biurą Kinijoje 1992 m., dabar yra suvaržyta dėl šalies nacionalizmo tokiose srityse, kaip saugykla debesyje. „Microsoft“ neseniai paskelbė, kad uždarys lokalizuotą „LinkedIn“ platformos versiją Kinijoje, nurodydama sudėtingą veiklos aplinką.
„Kinijos žaidimas nėra leisti Teslai laimėti“, – sakė Šanchajuje įsikūrusios konsultacijų įmonės „Automobility“ įkūrėjas Billas Russo. „Kinijos žaidimas yra priversti vidaus pramonę konkuruoti“.
Valstybės tarybos, aukščiausios Kinijos vyriausybės institucijos, informacijos biuras neatsakė į šio straipsnio klausimus. P. Muskas ir Tesla į prašymus pakomentuoti neatsakė. „Microsoft“ teigė, kad ji ir toliau stipriai veiks Kinijoje. „Apple“ neatsakė į prašymą pakomentuoti.
Pasak žmonių, žinančių apie šalių 2018 m. derybas, Pekino pareigūnai nuo pat pradžių aiškiai reiškė, kad nori kažko mainais už tai, kad atvertė šalį Teslai.
Kinijos lyderiai buvo nusivylę vietinių elektrinių transporto priemonių įmonių veikla ir matė Teslą, kaip galimybę atkurti šalies automobilių pramonę. Tikimasi, kad „Tesla“ lokalizuos jos tiekimo grandinę ir patrauks Kinijos gamintojus, o tai galėtų paspartinti vidaus pramonę.
Miao Wei, kuris derėjosi dėl sandorio su ponu Musku, atvirai diskutavo, kaip „Tesla“ galėtų paskatinti nepasiekiančius kokybės vietinius elektromobilių startuolius. Jis tai palygino su plėšraus šamo įmetimu į tvenkinį, pilną vangių žuvų. Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos, kuriai tuomet vadovavo ponas Miao, atstovai to nepanoro atsakyti į klausimus.
P. Muskas ilgai reiškė susidomėjimą gamykla Kinijoje, kuri padėtų „Tesla“ pigiau parduoti automobilius didžiausioje pasaulio automobilių rinkoje, tačiau jis nenorėjo imti Kinijos partnerį bendroje įmonėje, kaip tai darė kiti užsienio automobilių gamintojai.
2018 m. liepą Tesla pasirašė gamyklos Šanchajuje statybos sandorį. Kinijos valdžios institucijos gyrė sandorį dėl darbo vietų, kurias jis sukurs, ir už maždaug 345 mln. dolerių metinių mokesčių, kuriuos „Tesla“ turėtų pradėti generuoti 2023 m. Pekino apkabinimas ponui Muskui buvo toks šiltas, kad 2019-ųjų susitikime premjeras Li Keqiangas pasiūlė jam įteikti „Kinijos žaliąją kortelę“. P. Muskas leido premjerui paimti Teslą, kad galėtų pasivažinėti uždarame Zhongnanhai lyderių komplekse.
Kai kurie „Tesla“ darbuotojai nerimavo dėl veržimosi į Kiniją aspektų, susirūpinę dėl problemų, įskaitant intelektinės nuosavybės vagystės riziką, sakė su šiuo klausimu susipažinęs asmuo.
Kaip ir Vakaruose, Teslos atėjimas paskatino žmonių susidomėjimą elektrinėmis transporto priemonėmis. 2019 m. pristatytas Kinijoje pagamintas Tesla Model 3 padėjo vartotojus įtikinti, kad tokios transporto priemonės yra tinkama alternatyva benzininiams automobiliams.
„Tesla“ taip pat pasirodė esąs veiksmingas „šamas“: jos Kinijoje pagaminti automobiliai sugrąžino Kinijos investuotojų pasitikėjimą elektrinių transporto priemonių rinka, padėdami įkrauti sunkumus turėjusius vietinius startuolius.
Pavyzdžiui, „NIO Inc.“ buvo arti žlugimo, bet užsitikrino investicijas 2020 m. balandžio mėn. ir pastebėjo, kad jos akcijų kaina pakilo, todėl buvo toliau kaupiamos lėšos. Ji klestėjo „Tesla“ rinkoje, kaip ir dvi Kinijos kolegos, parduodančios aukščiausios kokybės elektrines transporto priemones – „Li Auto Inc.“ ir „XPeng Inc.“. Tikėtina, kad trijų bendrovių elektromobilių pardavimas šiemet viršys 270 000, pagal konsultacinės įmonės ZoZo Go LLC prognozę.
„Prieš „Teslą“ niekas netikėjo, kad Kinijos prekės ženklas gali sužavėti“, – sakė Michaelas Dunne'as, „ZoZo Go“ generalinis direktorius ir buvęs „General Motors Co.“ vadovas. „ZoZo Go“ tikisi, kad bendras naujos energijos transporto priemonių, įskaitant elektrines ir įkraunamas hibridines transporto priemones, pardavimas Kinijoje šiais metais sudarys maždaug 3,1 mln., ty daugiau, nei dvigubai daugiau nei praėjusiais metais.
NIO atstovė sakė, kad bendrovė vertina Tesla pastangas paskatinti elektrinių transporto priemonių pramonės plėtrą.
Tesla efektas taip pat pakėlė tiekimo grandinę ir pasiekė pagrindinį Kinijos lyderių tikslą. „Tesla“ išsiuntė inžinierius, kad jie mokytų darbuotojus, padėtų projektuoti ir tirti bei perteikti praktinę patirtį įmonėms, pradedant akumuliatorių gamintoju ir baigiant liejimo procesoriais.
2021 m. pradžioje „Tesla“ pranešė, kad Šanchajaus gamykloje pasiekė daugiau nei 90% „vidaus tiekimo santykį“. Tomas Zhu, jos vyriausiasis Kinijos vadovas, teigė, kad „Tesla“ iki metų pabaigos ketina įsigyti visus jos transporto priemonių komponentus vietoje.
„Anksčiau buvo daugybė dalių, pagamintų kitose pasaulio vietose, kurios buvo gabenamos į Šanchajų“, – 2020 m. liepos mėn. „Tiesiogiai tų komponentų įsigijimas iš vietinės transporto priemonių komponentų tiekėjų žymiai sumažina kainas.
„Tesla“ inžinieriai bendradarbiavo su Kinijos baterijų gamintoju „Contemporary Amperex Technology Co. Ltd.“, žinomu kaip CATL, siekdami pritaikyti gaminius pagal „Tesla“ poreikius. 2020 m. tiekimo sutartis su „Tesla“ patvirtino bendrovės, kaip aukščiausios klasės akumuliatorių gamintojo, vietą.
Komponentų ir hidraulinių sistemų korpusų tiekėjas maždaug pusę savo verslo užsakymams pasitiki „Tesla“. „Ningbo Xusheng Auto Technology Co.“ savo 2020 m. metinėje ataskaitoje teigė, kad bendradarbiaudama su „Tesla“ ji „sukaupė technologijas, susijusias su elektrinių transporto priemonių dalių projektavimu, moksliniais tyrimais ir plėtra bei gamyba“, padėdamas jai „užimti aukščiausią poziciją elektros transporto priemonių dalių pramonėje“. „Ningbo“ 2020 m. pajamos trigubai išaugo nuo 2016 m.
Konkuruojančios elektrinių transporto priemonių kompanijos Kinijoje dabar taikosi į „Tesla“, daugelis jų nepatenkintos tuo, ką jie laiko pareigūnų lengvatiniu požiūriu į užsienio automobilių gamintoją. Kai kurie konkurentai tai padarė, pasinaudodami Pekino platesniu apribojimu, kaip technologijų behemotai tvarko duomenis.
Tarp jų yra bendrovė 360, kuri savo veiklą pradėjo, kaip kibernetinio saugumo įmonė, ir valstybinė transporto priemonių milžinė SAIC Motor Corp. Šios dvi bendrovės kovo mėnesį paragino Kinijos įstatymų leidžiamąją valdžią spręsti nacionalinio saugumo problemas, susijusias su užsienio elektrinių transporto priemonių gamintojais. Pasak žmonių, žinančių apie įmonių ir pareigūnų diskusijas, jų taikinys buvo „Tesla“.
Remiantis valstybinės žiniasklaidos pranešimais, 360 bendrovės įkūrėjas Zhou Hongyi pasiūlė Kinijai priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, ribojančius geografinės informacijos rinkimą iš elektromobilių naudotojų. Valstybinė žiniasklaida taip pat sakė, kad Chen Hong, SAIC komunistų partijos sekretorius ir pirmininkas, pasiūlė, kad šių transporto priemonių surinktų duomenų rinkimas, saugojimas ir komercinis naudojimas būtų registruojamas ir valdomas Kinijos vyriausybės.
Žiniasklaidos atstovams telefonu 360 ir SAIC į užklausas neatsakė.
Pekinas apribojo Tesla automobilių naudojimą karinėse bazėse ir kitose jautriose vyriausybės teritorijose. Padedant viešai reakcijai prieš Teslą, kurią sukėlė vairuotojo skundai balandį, vyriausybė gegužę pasiūlė griežtas automobilių duomenų rinkimo taisykles, apribodama, kokius duomenis elektromobilių gamintojai gali rinkti, ir uždrausdama jiems perduoti bet kokią informaciją, surinktą iš Kinijos vartotojų Kinijos keliuose ir greitkeliuose.
Šie pasiūlymai tapo galutiniai rugpjūčio mėn., remiantis oficialiomis Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos tuomet paskelbtomis gairėmis. Lapkričio 1 d. įsigaliojęs asmens duomenų apsaugos įstatymas gali dar labiau apriboti įmonės galimybes rinkti skaitmeninę informaciją iš Kinijos vartotojų.
Pasak analitikų ir esamų bei buvusių pramonės vadovų, dėl naujų reikalavimų „Tesla“ greičiausiai bus sunkiau kurti ir įdiegti autonomines transporto priemones Kinijoje, nes jos priklauso nuo daugybės jutiklių, renkančių daugybę duomenų. Dabartinės „Tesla“ pagalbos vairuotojui funkcijos nepadaro transporto priemonių autonomiškų.
„Šiuo plačių duomenų reglamentu bent iš dalies buvo siekiama spręsti eskaluojamas viešas diskusijas apie „Tesla“, – sakė Paulas Triolo, Niujorke įsikūrusios konsultacinės įmonės „Eurasia Group“ pasaulinės technologijų politikos vadovas, konsultuojantis Kinijos pareigūnus.
Vietiniams „Tesla“ varžovams skaudi problema – vyriausybės politika, kuria siekiama paskatinti automobilių gamintojus gaminti daugiau elektromobilių. Įmonės, kurios stato nepakankamai, turi pirkti kreditus iš tų, kurios tai daro. Tesla buvo viena iš pagrindinių šios taisyklės naudos gavėjų.
„Daugelis Kinijos įmonių yra labai nusiminusios dėl sistemos“, – sakė Vašingtono ekspertų centro Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kinijos ekspertas Scottas Kennedy.
„Tesla“ sutaupė vietinių tiekėjų sąskaita, kad transporto priemonių kainos būtų pakankamai žemos, kad pirkėjai galėtų gauti Kinijos vyriausybės subsidijas. Liepos mėnesį „Tesla“ pristatė kompaktišką „Model Y“ sportinį automobilį, kuris kainuoja mažiau nei 300 000 juanių (apie 47 000 dolerių), todėl pirkėjai gali gauti šias subsidijas.
Šanchajaus gamykla dabar yra pagrindinis Tesla eksporto centras ir padėjo bendrovei pristatyti savo modelį Y Europoje, spalį investuotojams sakė vyriausiasis finansų direktorius Zachary Kirkhorn. Gamykloje gaminama daugiau transporto priemonių, nei Tesla gamykloje Fremonte, Kalifornijoje, spalį sakė p. Muskas, ir tai patvirtino rekordinius bendrovės pristatymus visame pasaulyje trečiąjį ketvirtį.
Pramonės analitikai teigia, kad ilgainiui „Tesla“ greičiausiai praras pozicijas Kinijoje prieš vietinius konkurentus. Anksčiau šiais metais „Morgan Stanley“ analitikai prognozavo, kad šiais metais „Tesla“ sudarys maždaug 15 % Kinijos vien elektrinių transporto priemonių rinkos, tačiau iki 2030 m. šis skaičius nukris žemiau 7 %, nes vietinės įmonės įgaus trauką.
„Tesla padėtis Kinijos vidaus rinkoje laikui bėgant iš esmės susilpnės dėl konkurencijos ir politikos, skatinančios vietos žaidėjus“, – teigė analitikai.
P. Muskas išlieka asmeniškai populiarus Kinijoje, kur žmonės, pripratę prie prisitaikymo, žavisi jo beprotišku elgesiu JAV. Trokštantys Kinijos technologijų verslininkai ieško jame įkvėpimo, sekdami „Silicio slėnio geležinio žmogaus“ veiksmus. Kai kurios Kinijos įmonės netgi pažymėjo produktus prekės ženklu, naudodamos jo vardo vertimą į kinų kalbą Ma Si Ke.
Kai kurie analitikai teigia, kad ponui Muskui gali tekti tenkintis nemaža, nors ir ne dominuojančia padėtimi Kinijos rinkoje. Kinijos keleivinių automobilių asociacijos duomenys rodo, kad „Tesla“ per tris mėnesius, pasibaigusius rugsėjį, Kinijoje pardavė daugiau nei 73 000 transporto priemonių, neįskaitant eksporto – rekordiniai ketvirčio rezultatai. Tačiau neseniai atliktoje apytiksliai 1600 Kinijos vartotojų apklausoje „Tesla“ buvo viena iš geriausių automobilių prekių ženklų, kurių reikėtų vengti, o tai rodo, kad bendrovė gali pasiekti rinkos dalies ribas, teigė „Bernstein Research“ analitikai.
P. Muskas išlaikė pagarbų toną. Rugsėjo mėn., kai Kinija surengė internetinę konferenciją, kurios tikslas buvo pristatyti savo alternatyvią žiniatinklio versiją – tuo metu, kai vyriausybė spaudė reguliacinius susidorojimus su technologijomis – ne daug šalies technologijų žvaigždžių dalyvavo.
P. Muskas kalbėjo vaizdo įrašu, apibūdindamas, kaip Tesla Kinijoje įkūrė duomenų centrą, kuriame saugomi skaitmeniniai įrašai, surinkti iš gamybos, pardavimo, aptarnavimo, apmokestinimo ir kitos veiklos šalyje.
„Tesloje mes džiaugiamės matydami daugybę įstatymų ir reglamentų, kurie buvo išleisti, siekiant sustiprinti duomenų valdymą“, – sakė ponas Muskas." [1]
Kur šioje istorijoje Landsbergio vieta? Turime mes vieną tokį žmogų, klaidžiojantį po Vilnių ir galvojantį, kad jis yra Napoleonas Pirmasis.
1. EXCHANGE --- Elon Musk Needs China. China Needs Him. The Relationship Is Complicated. --- To attract Tesla, the Chinese government rewrote its rules for foreign auto businesses and offered tax incentives and cheap land. Now, the auto giant is entering bumpier terrain.
Wei, Lingling; Elliott, Rebecca; Moss, Trefor. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 04 Dec 2021: B.1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą