"Šiandien
pristatytas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis
planas, pagal kurį didiesiems ūkiams siūloma įvesti tiesioginių išmokų lubas.
Tą pajus šimtai didelių ūkių.
Šių lubų įvedimas vienas iš
didžiausių konfliktų žemės ūkyje, nes tam priešinasi didieji ūkiai. Toks
ribojimas prieš keletą metų buvo įvesta – išmokų lubos, kurios negalėjo viršyti
150 tūkst. eurų per metus vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui (vadinamoji
moduliacija). Tačiau šis ES paramos perskirstymas taip ir nenutiko – jo
virtuoziškai buvo išvengta. Lubas panaikino tuometinis ministras
Andrius Palionis.
„Siūlome įvesti tiesioginių išmokų
lubas didiesiems ūkiams, tačiau bus leista išskaičiuoti darbo užmokestį“, – šio
plano pristatymo metu kalbėjo žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas
ir pabrėžė, kad kai kur nori skirti daugiau lėšų nei rekomenduoja ES
reglamentas. Daugiau lėšų gaus jaunieji ūkininkai ir smulkūs bei ekologiniai
ūkiai.
Iš kitos pusės, pripažįstama, kad
nepavyks tiek padidint ekologinių ūkių, kiek reikalauja ES.
Patys stambių ūkių savininkai sako,
kad tai politikavimas, kuris kenkia ekonomikai.
„Išmokų mažinimas palies pačius
moderniausius ir perspektyviausius ūkius. Jie nukentės. ES nereikalavo mažinti
išmokų iki 65 tūkst. eurų. Galėjo palikti ir 100 tūkst. eurų lubas vienam
gavėjui. Matome, kad ši Vyriausybė siekia politinių, bet ne ekonominių tikslų
ir nekuria gerovės valstybės“, – piktinasi Petras Puskunigis, Lietuvos žemės
ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės
vadovus.
P. Puskunigis sako, kad kiek tai
atsilieps jo paties įmonei skaičiuos, tačiau nesiima nieko prognozuoti, nes bet
kada galima sulaukti pokyčių.
„Gerų minčių prieš šv. Kalėdas nėra.
Mes sustabdėme plėtrą ir investicijas ir laukiame, kas bus. Pradedami
pardavinėti stiprūs ūkiai. Pavyzdžiui, vakar gavau patvirtinimą, kad
parduodamas 700 hektarų ūkis, laikantis 400 karvių. Didelis ūkis dabar blogybė.
Matome, kad ekonominiai dalykai nesvarbūs, svarbiausia politika“, – dėlioja P.
Puskunigis.
ES reglamentas leidžia mažinti 60
tūkst. eurų viršijančias išmokas red. past.
Tačiau ministerijos pozicija
kitokia.
„Nenorime nutolti nuo tikslo gaminti
maisto produktus ir pravalgyti visus pinigus. Todėl remsime sektorius, kurie
gamina produktus, kurių mums trūksta, arba tuos, kurie stipriai traukiasi. Be
to, norime pasilikti bent 250 mln. eurų investicijoms į namų valdas ir sutelkti
dėmesį į kooperaciją. Vertybė ne narystė kooperatyve, o bendras veikimas ir
dalinimasis ištekliais. Tik taip smulkūs ir vidutiniai ūkiai gali modernėti.
Kito kelio nematau“, – sakė K. Navickas.
Žemės ūkio ministerija paaiškina:
„Naujajame finansiniame laikotarpyje
numatoma taikyti išmokų lubas atsižvelgiant į Europos Komisijos siūlomus išmokų
ribojimo variantus.
Išmokų suma viena gavėjui virš 65
tūkst. eurų būtų mažinima 85 proc. Ir vienas gavėjas negalės gauti daugiau nei
100 tūkst. eurų išmokų per metus.
Tačiau taikant apribojimus
atsižvelgiama į darbuotojams mokamą darbo užmokestį, kuriuo išmokų suma
mažinama.
Preliminariai skaičiuojama, kad
jeigu tokios išmokų lubos būtų taikomos šiemet, jas pajustų apie 300 ūkių.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą