Vokietijos verslas kreipėsi į Kinijos ir Lietuvos vyriausybes: neigiamos pasekmės jau jaučiamos, gamyba Lietuvoje gali užsidaryti

 

"Įspėjo dėl užsidarymo

Lietuvos ir Kinijos santykiams prastėjant, o verslui patiriant vis daugiau nesklandumų, Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai kreipėsi į mūsų šalies Vyriausybę su įspėjimu. Buvo teigiama, kad dėl Kinijos Lietuvai įvestų ribojimų Vokietijos investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, o investuotojams išsikelti ir čia, kaip teigiama, jokia finansinė pagalba įmonėms nepadės.

Laiškas užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ir ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei buvo išsiųstas gruodžio 14 dieną, dar prieš paaiškėjant, kad Kinija Lietuvai galimai ruošiasi įvesti ekonomines sankcijas.

„Pastarojo meto įvykiai, lėmę Lietuvos ir Kinijos ekonominių santykių pablogėjimą, mums kelia didelį susirūpinimą. Suprantame, kad tai nėra tik dvišalė Lietuvos ir Kinijos problema. Tikimės, kad Europos Sąjunga, solidarizuodamasi su Lietuva, sugebės įtikinti Kiniją ir toliau laikytis bendros prekybos taisyklių tiek tarp ES ir Kinijos, tiek su Kinija PPO sistemoje.

Norėtųsi, kad visi šios situacijos dalyviai rastų konstruktyvų sprendimą kuo greičiau atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius", - buvo pradedamas laiškas.

Laiške aiškinama, kad su didžiausiomis problemomis susiduria įmonės, užsiimančios substratais ir durpėmis, lazeriais, automobilių detalėmis ir kt. Teigiama, kad nebegalima vykdyti produkcijos plėtros, iš Kinijos gauti gamybai reikalingų detalių, o užbaigtų produktų eksportuoti į Kiniją.

Įspėjama, kad jei nebus rastas sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius, gali tekti uždaryti gamyklas.

„Dėl to kyla abejonių dėl pagrindinio šių įmonių verslo modelio, taigi kai kurios įmonės neturės kito pasirinkimo, kaip nutraukti gamybą Lietuvoje.

Kai kurios įmonės jau jaučia neigiamą poveikį, kitos jo sulauks artimiausiomis dienomis ar savaitėmis. Finansinė pagalba arba finansinės vyriausybės kompensacijos (kaip buvo aptarta susitikimuose su Ekonomikos ministerija) negalės nei atkurti verslo modelio, nei išspręsti tiekimo grandinės ar eksporto problemų.

Savo įmonių narių vardu norėtume dar kartą palinkėti, kad visos suinteresuotos šalys greitai rastų konstruktyvų sprendimą, kaip atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“, – buvo rašome laiške.

Laišką pasirašė prekybos rūmų vadovai Kęstutis Bagdonavičius ir Florianas Schroderis.

ELTA primena, kad Taivanui atidarius atstovybę Vilniuje, Kinija apribojo savo diplomatinius santykius su Lietuva. Taip pat suintensyvėjo Kinijos ekonominis spaudimas, Lietuvos įmonėms yra sudaromos kliūtys vykdyti veiklą Kinijos rinkoje. Gruodžio pradžioje Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitų sistemos, todėl sutriko Lietuvos produkcijos importas į Kiniją.

Prašė nenaudoti komponentų

„Delfi“ primena, kad Lietuvoje yra įsikūrusi Vokietijos automobilių dalių milžinė „Continental“, kurią, kaip buvo teigiama, Kinija spaudžia nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų, penktadienį pranešė „Reuters“.

Buvo teigiama, kad tokie veiksmai esą susiję su Lietuvos ir Kinijos diplomatiniu konfliktu dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje.

„Continental Automotive Lithuania“ atstovė Ieva Koncevičiūtė sako šią informaciją sužinojusi iš spaudos ir jos nekomentuojanti. „Politinių klausimų bendrai korporacijos lygiu nekomentuojame“, – BNS sakė I. Koncevičiūtė."

Klausimas iškyla sudėtingas - iš kur Lietuva surinks mokesčius ir kaip mokės atlyginimus biudžetininkams bei pensijas pagyvenusiems?