„Maskva – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kinijos Xi Jinpingas susitarė atremti Vakarų kišimąsi į savo šalių vidaus reikalus ir sustiprinti pastangas ginti savo tautų saugumo interesus, stiprindami Maskvos ir Pekino bendradarbiavimą, nes abu patiria spaudimą iš JAV ir Europos.
V. Putinas per vaizdo konferenciją trečiadienį sakė Xi, kad Rusija ir Kinija sukūrė bendradarbiavimo modelį, iš dalies pagrįstą „nesikišimo į vienas kito reikalus principais ir abipusiu pasiryžimu paversti mūsų bendrą sieną amžinos taikos ir gėrio diržu, – sakė Kremlius.
P. Xi apkaltino „tam tikras pasaulio jėgas“ kišantis į abiejų šalių vidaus reikalus, dangstant demokratija ir žmogaus teisėms. Pasak Kinijos užsienio reikalų ministerijos, jis sakė V. Putinui, kad „reikia stengtis tvirtai atmesti hegemoninius veiksmus ir Šaltojo karo mentalitetą, prisidengiant daugiašališkumu ir taisyklėmis“.
Susitikimas leido šalims pabrėžti jų gilėjančius santykius, pristatydamas juos, kaip atsvarą prezidento Bideno nuolatinėms pastangoms suvienyti demokratines šalis. Analitikai teigė, kad Pekine ir Maskvoje sumažėjusios JAV galios suvokimas iš dalies yra už augančio bendradarbiavimo.
Santykiai tebėra toli nuo saugumo aljanso, kuris ilgą laiką buvo JAV užsienio politikos pagrindas. Visų pirma Kinija tebėra susirūpinusi dėl įsitraukimo į užsienio konfliktus, kurie, jos manymu, susilpnino JAV.
Tai ypač aktualu, nes ponas Xi susiduria su įvairiomis problemomis savo namuose, ypač dėl ekonomikos, kuri sulėtėjo dėl besiveržiančios nekilnojamojo turto rinkos, susilpnėjusios vartotojų paklausos ir kitų veiksnių.
Abu lyderiai savo pastabas išsakė dėl Vakarų kritikos. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės neseniai apkaltino Rusiją, telkus kariuomenę prie jos sienos su Ukraina, kaip preliudiją įsiveržti į savo mažesnę kaimynę. Septynių šalių užsienio reikalų ministrai, susidedantys iš didžiausių išsivysčiusių ekonomikų, perspėjo Kremlių dėl rimtų pasekmių, jei Rusija įsiveržs į Ukrainą, o Maskva neigia tai ketinanti.
Tuo tarpu Kinija susilaukė kritikos dėl daugiausia musulmonų mažumos grupės slopinimo ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, kuriuos Pekinas atmeta. Bideno administracija šį mėnesį pareiškė, kad nesiųs JAV pareigūnų dalyvauti 2022 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Pekine vasario mėnesį. Kitos šalys, įskaitant Britaniją ir Australiją, pareiškė prisijungsiančios prie diplomatinio boikoto.
Dėl šių žingsnių Pekinui sunkiau parodyti vietinei auditorijai, kad žiemos žaidynės, o kartu ir Kinija, turi didelę tarptautinę paramą. Tai taip pat gali apsunkinti preliminarias pastangas, kurias ponas Bidenas ir Kinijos lyderis aptarė per savo virtualų susitikimą lapkritį, siekdami rasti bendradarbiavimo sritis santykiuose, kuriems būdinga konkurencija dėl prekybos, technologijų, karinės galios ir pasaulinės įtakos.
Kremlius išreiškė susirūpinimą dėl NATO įtakos Ukrainoje ir karinių dislokacijų kaimyninėse šalyse. Rusija reikalauja teisiškai įpareigojančių saugumo garantijų, kad Vakarų aljansas nesiplės toliau į rytus, ir Maskva teigia, kad tai kėsinasi į jos pačios tradicinę įtakos sferą.
V. Putinas pasakė Xi, kad planuoja dalyvauti žiemos žaidynių atidaryme ir laukia asmeninio susitikimo, sakė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Šalys turėjo priešiškumų, įskaitant mirtinus pasienio konfliktus, kurie 1969 m. atvedė Kiniją ir Sovietų Sąjungą prie karo slenksčio. Rusija pastaraisiais metais garsino stiprėjančius ryšius su Kinija, o V. Putinas šiemet gyrėsi, kad „Rusijos ir Kinijos santykiai pasiekė aukščiausią lygį istorijoje."" [1]
1. World News: Russia, China Affirm Joint Bid to Counter West
Simmons, Ann M; Spegele, Brian. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 16 Dec 2021: A.14.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą