Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2021 m. gruodžio 17 d., penktadienis

Rusija reikalauja sudaryti platų naują saugumo susitarimą su NATO

 „Rusija penktadienį pareikalavo, kad JAV ir jos sąjungininkės sustabdytų bet kokią karinę veiklą Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pateikdamos platų pasiūlymą sukurti šaltąjį karą primenantį saugumo susitarimą, keliantį iššūkį diplomatinėms pastangoms sušvelninti Rusijos konfliktus, didėjanti karinei grėsmei Ukrainai.

 

    Rusijos pasiūlymas, kurį NATO pareigūnai iš karto atmetė, buvo pateiktas, kaip sutarties projektas, kuriame teigiama, kad NATO turėtų pateikti rašytines garantijas, kad ji nesiplės toliau į rytus link Rusijos ir sustabdys visą karinę veiklą buvusiose sovietinėse respublikose,  besitęsiančiose nuo Rytų Europos iki Centrinės Azijos.

 

    Šie pasiūlymai kodifikavo daugybę reikalavimų, kuriuos pastarosiomis savaitėmis įvairiomis formomis iškėlė Rusijos pareigūnai, įskaitant prezidentą Vladimirą V. Putiną vaizdo pokalbyje su prezidentu Bidenu. Jie stulbinančiai aiškiai atspindi tikslus, kurių seniai siekė V. Putinas, kuris, anot analitikų, vis labiau nerimauja, kad Ukraina negrįžtamai slenka į Vakarų orbitą, keldama didelę grėsmę Rusijos saugumui.

 

    Reikalavimai taip pat sustiprino nuostatą, kad V. Putinas, atrodo, nori prisiimti vis didesnę riziką, kad priverstų Vakarus rimtai žiūrėti į Rusijos saugumo problemas ir spręsti istorines nuoskaudas, kurios iš esmės buvo ignoruojamos dešimtmečius.

 

    Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus A.Rjabkovas penktadienį Maskvoje surengtoje vaizdo spaudos konferencijoje pirmą kartą viešai išdėstė šio pasiūlymo detales, kai prie Ukrainos sienos gausėja Rusijos kariuomenės, kurią Vakarų pareigūnai aiškino kaip grasinimą invazija.

 

    Reikalavimai gerokai viršijo dabartinį Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų konfliktą Rytų Ukrainoje. Ir dauguma jų yra nukreipti ne į Ukrainą, kuriai gresia Rusijos karių prie sienos gausinimas, o į JAV ir kitus Ukrainos sąjungininkus Vakaruose.

 

    Juose buvo pateiktas prašymas įsipareigoti NATO, kad ji nesiūlytų narystės Ukrainai konkrečiai. Tačiau NATO pareigūnai pabrėžė, kad NATO šalys neatmes galimybės ateities narystės nė vienai Rytų Europos valstybei, įskaitant Ukrainą.

 

    Šis pasiūlymas išryškino labai skirtingus JAV ir Rusijos požiūrius į karinę įtampą dėl Ukrainos. Rusija tvirtino, kad Vakarai kurstė krizę, kurstydami Ukrainoje antirusiškas nuotaikas ir teikdami ginklus. R. Ryabkovas konfrontaciją Ukrainoje išmetė ,kaip kritinę grėsmę Rusijos saugumui.

 

    Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkės, priešingai, teigia, kad Rusija išprovokavo saugumo krizę, neseniai dislokavusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos.

 

    NATO pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Rusijos pasiūlymai yra nepriimtini, reikalaujant veto teisės dabar jau nepriklausomoms šalims. Jie pabrėžė esantys atviri diplomatiniam dialogui dėl Rusijos saugumo problemų, tačiau teigė, kad visos diskusijos apims ir NATO saugumo susirūpinimą dėl Rusijos raketų dislokavimo, palydovų bandymų ir dezinformacijos pastangų.

 

    Pareigūnai taip pat užsiminė, kad jei Rusija, kaip atrodo, planuoja, kad įvyktų didelis naujas karinis įsiveržimas į Ukrainą, NATO primygtinai svarstytų galimybę perkelti daugiau karių į sąjungininkes, besiribojančias su Ukraina, pavyzdžiui, Lenkiją ir Baltijos šalis, nes „strateginis gylis“ prieš Rusiją, kurią dabar teikia Ukraina, būtų sugadintas arba prarastas.

 

    Penktadienį Vašingtone žurnalistus informavęs aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas pareiškė, kad kai kurie Rusijos pasiūlymai buvo nepriimtini Vakarams ir kad Kremlius tai tikrai žinojo. Pareigūnas pridūrė, kad kiti pasiūlymai verti svarstymo, tačiau į bet kokias diskusijas apie Europos saugumą turės dalyvauti pareigūnai iš nukentėjusių Europos valstybių.

 

    Pareigūnas sakė, kad JAV tariasi su savo sąjungininkais ir partneriais ir planuoja atsakyti kitą savaitę. Pareigūnas pridūrė, kad Rusija turi daugiau galimybių, kad jos skundai bus išspręsti, jei ji sumažins karinį bauginimą prie Ukrainos sienos.

 

    Rusijos pasiūlymas buvo pateiktas dviejų sutarčių projektų forma – viena su NATO, o kita su JAV.

 

    „Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos valstybės narės prisiima įsipareigojimą neįtraukti tolesnės NATO plėtros į Ukrainą ir kitas valstybes“, – teigiama tekste. P. Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai, reikalaudami iš NATO rašytinės garantijos, įsiliejo į ankstyvąją istoriją po Šaltojo karo ir apibūdino tai, ką jie laiko Vakarų išdavyste 1990 m.

 

    Jie tvirtina, kad NATO išsiplėtė į rytus, nepaisant žodinio Jameso Bakerio, tuometinio valstybės sekretoriaus, patikinimo sovietų lyderiui Michailui S. Gorbačiovui, kad to neįvyks.

 

    Sutartis niekada nebuvo surašyta raštu, o vėliau J. Bakeris sakė, kad Rusijos pareigūnai neteisingai interpretavo jo komentarą, kuris galioja tik buvusios šalies teritorijai. Rytų Vokietija. Ponas Gorbačiovas duodamas interviu patvirtino, kad žodinis patikinimas kilo tik diskusijose apie Rytų Vokietiją.

 

    Naujasis Rusijos pasiūlymas atskleidė eilę kitų istorinių nuoskaudų.

 

    Jis pareikalavo, kad NATO atšauktų karinę infrastruktūrą, atsiradusią Rytų Europos valstybėse po 1997 m., kai buvo pasirašytas Rusijos ir NATO susitarimas, kurio Maskva dabar nori, kaip naujos saugumo sutarties atspirties taško.

 

    Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareikalavo, kad NATO oficialiai panaikintų 2008 metais duotą pažadą, žinomą kaip Bukarešto deklaracija, kad Ukraina ir Gruzija bus laukiamos įstoti į aljansą. NATO vadovas pasinaudojo šia deklaracija po ketvirtadienio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakydamas, kad pasiūlymas vis dar galioja.

 

    Rusija taip pat primygtinai reikalauja, kad NATO šalys nedislokuotų puolamųjų ginklų Rusijos kaimyninėse valstybėse, įskaitant ir Aljansui nepriklausančias šalis – tai yra nuoroda į Ukrainą. Be to, pasiūlyme pasiūlyta uždrausti karines pratybas, kurių pajėgos yra didesnės, nei brigada, zonoje abiejose Rusijos vakarinės sienos pusėse, o tai būtų problema, kuria būtų sprendžiamas dabartinis kariuomenės padidėjimas netoli Ukrainos.

 

    Užsienio reikalų ministerija taip pat paprašė atnaujinti reguliarų karių dialogą su JAV ir NATO, kuris buvo sustabdytas, 2014 m. prasidėjus Ukrainos krizei. Ji paprašė Jungtinių Valstijų paskelbti moratoriumą vidutinio nuotolio raketų Europoje  dislokavimui.

 

    Analitikai išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos reikalavimų, sakydami, kad jie, atrodo, atves bet kokias derybas tarp Rusijos ir Vakarų dėl šių „saugumo garantijų“ prie nesėkmės, galbūt atvers kelią karui Ukrainoje.

 

    Tačiau jie taip pat gali būti pradinė pozicija, o Rusija gali būti pasirengusi vėliau derybose leistis į kompromisą. Tai, kad tokius reikalavimus iškėlė užsienio reikalų viceministras R. Riabkovas, o ne jo viršininkas Sergejus V. Lavrovas ar pats V. Putinas, paliko svyravimo erdvę, teigia analitikai.

 

    „Visose pusėse vyksta daug šešėlinio bokso, ir neaišku, kuo tai baigsis“, – sakė Londono Karaliaus koledžo Rusijos politikos profesorius Samuelis Greene'as. „Visa ši situacija yra dviprasmiška.

 

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad V. Putinas bandė išgauti panašias nuolaidas iš prezidento D. Trumpo, bet nepavyko.

 

    Ponas Greene'as sakė, kad Rusija dabar gali iš naujo derėtis dėl posovietinio saugumo kraštovaizdžio, kol Ukraina vis dar silpna, bet, greičiausiai, stiprės ateityje, o Vakarų šalis blaško pandemija ir kitos problemos, tuo tarpu JAV labiau susirūpinusi Kinijos grėsme Taivanui.

 

    Neįmanomų reikalavimų kėlimas buvo skirtas apsunkinti diplomatiją dėl Rusijos telkimosi prie Ukrainos sienos, sakė Samuelis Charapas, RAND Corporation Rusijos saugumo analitikas. „Diplomatija reikalauja kompromisų ir lankstumo“, – sakė jis. „Paprastai tai reiškia, kad reikia vengti viešų ultimatumų. Iš esmės tai nėra diplomatija. Tai priešinga diplomatijai“.

 

    Jis pridūrė: „Sunku suprasti, kaip tai veda prie nieko kito, išskyrus tolesnį eskalavimą“.

 

    Ponas Ryabkovas, Rusijos diplomatas, sakė, kad Maskva yra atvira „pagrįstiems“ kompromisams. Tačiau jis taip pat teigė, kad Kremlius įvertino JAV galią kaip silpstančią ir kad naujas susitarimas yra pagrįstas.

 

    „Jūs sakote, kad turėtume suprasti, kad mūsų pasiūlymas yra aiškiai nepriimtinas“, – sakė R. Ryabkovas, tarsi užsimindamas apie Kinijos kilimą ir žeminantį Amerikos pasitraukimą iš Afganistano vasarą.

 

    „Nemanau“, – pasakė jis. „Mūsų kolegos iš kitos pusės turi atsigręžti nuo praeities, pažvelgti į viską naujai ir perrašyti mūsų santykius  tuščiame puslapyje.

 

    Analitikai teigia, kad derybos dėl tokių plataus masto naujų saugumo nuostatų greičiausiai užtruktų daug mėnesių, jei tai apskritai pavyks padaryti. Ponui Putinui gali tekti anksčiau apsispręsti, ar tęsti invaziją, nes dabar laikinose vietose prie Ukrainos sienos dislokuoti kariai negali ten likti neribotą laiką.

 

    Ukrainos pareigūnai teigė, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano rugpjūtį padėjo paspartinti krizę, tai parodo, kad amerikiečiai nesiryžta imtis užsienio įsipareigojimų, o tai sustiprino Kremlių.

 

    Bideno administracija pažadėjo toliau dalyvauti tarptautinėje arenoje ir pareiškė, kad ketina pataisyti santykius, įtemptus, valdant prezidentui Trumpui. Amerikos pareigūnai nuolat kartoja, kad yra įsipareigoję remti Ukrainos suverenitetą.

 

    V. Putinas priartėjo prie atviro pripažinimo, kad naudoja karinę jėgą, jog priverstų Vakarus derėtis, nors jo atstovas tai neigė. V. Putinas yra sakęs, kad Vakarų šalys suprato, kad Rusija rimtai nori ginti „raudonąsias linijas“, susijusias su NATO pajėgomis prie savo sienų.

 

    „Mūsų paskutiniai įspėjimai iš tiesų buvo išgirsti ir turi tam tikrą poveikį“, – lapkritį per Rusijos diplomatų susirinkimą sakė jis. „Įtampa išaugo“."

 

Atskirai susitarimų projektuose yra numatyta vieta Lietuvos gynybos ministrui, sovietiniam ideologui - istorikui, Anušauskui su jo siūlomais šautuvais ir jo ereliams, važinėjantiems su motociklais ir dviračiais.   Prieš Antrąjį pasaulinį karą sakydavo: Wojsko polskie jest zmotoryzowane, wszyscy na rowerach. (Lenkijos armija motorizuota, visi jie ant dviračių. (Lenk.)) Kur jie visi nuvažiavo - tikri istorikai dabar jau žino.

 


Komentarų nėra: