„Rusija penktadienį pareikalavo, kad JAV ir jos sąjungininkės sustabdytų bet
kokią karinę veiklą Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pateikdamos platų
pasiūlymą sukurti šaltąjį karą primenantį saugumo susitarimą, keliantį iššūkį
diplomatinėms pastangoms sušvelninti Rusijos konfliktus, didėjanti karinei
grėsmei Ukrainai.
Rusijos
pasiūlymas, kurį NATO pareigūnai iš karto atmetė, buvo pateiktas, kaip sutarties
projektas, kuriame teigiama, kad NATO turėtų pateikti rašytines garantijas, kad
ji nesiplės toliau į rytus link Rusijos ir sustabdys visą karinę veiklą
buvusiose sovietinėse respublikose, besitęsiančiose nuo Rytų Europos iki Centrinės Azijos.
Šie pasiūlymai
kodifikavo daugybę reikalavimų, kuriuos pastarosiomis savaitėmis įvairiomis
formomis iškėlė Rusijos pareigūnai, įskaitant prezidentą Vladimirą V. Putiną
vaizdo pokalbyje su prezidentu Bidenu. Jie stulbinančiai aiškiai atspindi
tikslus, kurių seniai siekė V. Putinas, kuris, anot analitikų, vis labiau
nerimauja, kad Ukraina negrįžtamai slenka į Vakarų orbitą, keldama didelę
grėsmę Rusijos saugumui.
Reikalavimai taip
pat sustiprino nuostatą, kad V. Putinas, atrodo, nori prisiimti vis didesnę
riziką, kad priverstų Vakarus rimtai žiūrėti į Rusijos saugumo problemas ir
spręsti istorines nuoskaudas, kurios iš esmės buvo ignoruojamos dešimtmečius.
Rusijos užsienio
reikalų viceministras Sergejus A.Rjabkovas penktadienį Maskvoje surengtoje
vaizdo spaudos konferencijoje pirmą kartą viešai išdėstė šio pasiūlymo detales,
kai prie Ukrainos sienos gausėja Rusijos kariuomenės, kurią Vakarų pareigūnai
aiškino kaip grasinimą invazija.
Reikalavimai
gerokai viršijo dabartinį Ukrainos vyriausybės pajėgų ir Rusijos remiamų
separatistų konfliktą Rytų Ukrainoje. Ir dauguma jų yra nukreipti ne į Ukrainą,
kuriai gresia Rusijos karių prie sienos gausinimas, o į JAV ir kitus Ukrainos sąjungininkus
Vakaruose.
Juose buvo
pateiktas prašymas įsipareigoti NATO, kad ji nesiūlytų narystės Ukrainai konkrečiai.
Tačiau NATO pareigūnai pabrėžė, kad NATO šalys neatmes galimybės ateities
narystės nė vienai Rytų Europos valstybei, įskaitant Ukrainą.
Šis pasiūlymas
išryškino labai skirtingus JAV ir Rusijos požiūrius į karinę įtampą dėl
Ukrainos. Rusija tvirtino, kad Vakarai kurstė krizę, kurstydami Ukrainoje
antirusiškas nuotaikas ir teikdami ginklus. R. Ryabkovas konfrontaciją
Ukrainoje išmetė ,kaip kritinę grėsmę Rusijos saugumui.
Jungtinės
Valstijos ir Europos sąjungininkės, priešingai, teigia, kad Rusija išprovokavo
saugumo krizę, neseniai dislokavusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos
sienos.
NATO pareigūnai
penktadienį pareiškė, kad Rusijos pasiūlymai yra nepriimtini, reikalaujant veto
teisės dabar jau nepriklausomoms šalims. Jie pabrėžė esantys atviri
diplomatiniam dialogui dėl Rusijos saugumo problemų, tačiau teigė, kad visos
diskusijos apims ir NATO saugumo susirūpinimą dėl Rusijos raketų dislokavimo,
palydovų bandymų ir dezinformacijos pastangų.
Pareigūnai taip
pat užsiminė, kad jei Rusija, kaip atrodo, planuoja, kad įvyktų didelis naujas
karinis įsiveržimas į Ukrainą, NATO primygtinai svarstytų galimybę perkelti
daugiau karių į sąjungininkes, besiribojančias su Ukraina, pavyzdžiui, Lenkiją
ir Baltijos šalis, nes „strateginis gylis“ prieš Rusiją, kurią dabar teikia
Ukraina, būtų sugadintas arba prarastas.
Penktadienį
Vašingtone žurnalistus informavęs aukšto rango Valstybės departamento
pareigūnas pareiškė, kad kai kurie Rusijos pasiūlymai buvo nepriimtini Vakarams
ir kad Kremlius tai tikrai žinojo. Pareigūnas pridūrė, kad kiti pasiūlymai
verti svarstymo, tačiau į bet kokias diskusijas apie Europos saugumą turės
dalyvauti pareigūnai iš nukentėjusių Europos valstybių.
Pareigūnas sakė,
kad JAV tariasi su savo sąjungininkais ir partneriais ir planuoja atsakyti kitą
savaitę. Pareigūnas pridūrė, kad Rusija turi daugiau galimybių, kad jos skundai
bus išspręsti, jei ji sumažins karinį bauginimą prie Ukrainos sienos.
Rusijos pasiūlymas
buvo pateiktas dviejų sutarčių projektų forma – viena su NATO, o kita su JAV.
„Šiaurės Atlanto
sutarties organizacijos valstybės narės prisiima įsipareigojimą neįtraukti
tolesnės NATO plėtros į Ukrainą ir kitas valstybes“, – teigiama tekste. P.
Putinas ir kiti Rusijos pareigūnai, reikalaudami iš NATO rašytinės garantijos,
įsiliejo į ankstyvąją istoriją po Šaltojo karo ir apibūdino tai, ką jie laiko
Vakarų išdavyste 1990 m.
Jie tvirtina, kad
NATO išsiplėtė į rytus, nepaisant žodinio Jameso Bakerio, tuometinio valstybės
sekretoriaus, patikinimo sovietų lyderiui Michailui S. Gorbačiovui, kad to
neįvyks.
Sutartis niekada
nebuvo surašyta raštu, o vėliau J. Bakeris sakė, kad Rusijos pareigūnai
neteisingai interpretavo jo komentarą, kuris galioja tik buvusios šalies
teritorijai. Rytų Vokietija. Ponas Gorbačiovas duodamas interviu patvirtino,
kad žodinis patikinimas kilo tik diskusijose apie Rytų Vokietiją.
Naujasis Rusijos
pasiūlymas atskleidė eilę kitų istorinių nuoskaudų.
Jis pareikalavo,
kad NATO atšauktų karinę infrastruktūrą, atsiradusią Rytų Europos valstybėse po
1997 m., kai buvo pasirašytas Rusijos ir NATO susitarimas, kurio Maskva dabar
nori, kaip naujos saugumo sutarties atspirties taško.
Rusijos užsienio
reikalų ministerija anksčiau pareikalavo, kad NATO oficialiai panaikintų 2008
metais duotą pažadą, žinomą kaip Bukarešto deklaracija, kad Ukraina ir Gruzija
bus laukiamos įstoti į aljansą. NATO vadovas pasinaudojo šia deklaracija po
ketvirtadienio susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu,
sakydamas, kad pasiūlymas vis dar galioja.
Rusija taip pat
primygtinai reikalauja, kad NATO šalys nedislokuotų puolamųjų ginklų Rusijos
kaimyninėse valstybėse, įskaitant ir Aljansui nepriklausančias šalis – tai yra
nuoroda į Ukrainą. Be to, pasiūlyme pasiūlyta uždrausti karines pratybas,
kurių pajėgos yra didesnės, nei brigada, zonoje abiejose Rusijos vakarinės
sienos pusėse, o tai būtų problema, kuria būtų sprendžiamas dabartinis
kariuomenės padidėjimas netoli Ukrainos.
Užsienio reikalų
ministerija taip pat paprašė atnaujinti reguliarų karių dialogą su JAV ir NATO,
kuris buvo sustabdytas, 2014 m. prasidėjus Ukrainos krizei. Ji paprašė Jungtinių
Valstijų paskelbti moratoriumą vidutinio nuotolio raketų Europoje
dislokavimui.
Analitikai
išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos reikalavimų, sakydami, kad jie, atrodo, atves bet kokias derybas tarp Rusijos ir Vakarų dėl šių „saugumo garantijų“
prie nesėkmės, galbūt atvers kelią karui Ukrainoje.
Tačiau jie taip
pat gali būti pradinė pozicija, o Rusija gali būti pasirengusi vėliau derybose leistis į
kompromisą. Tai, kad tokius reikalavimus iškėlė užsienio reikalų viceministras
R. Riabkovas, o ne jo viršininkas Sergejus V. Lavrovas ar pats V. Putinas, paliko
svyravimo erdvę, teigia analitikai.
„Visose pusėse
vyksta daug šešėlinio bokso, ir neaišku, kuo tai baigsis“, – sakė Londono
Karaliaus koledžo Rusijos politikos profesorius Samuelis Greene'as. „Visa ši
situacija yra dviprasmiška.
Analitikai atkreipė
dėmesį, kad V. Putinas bandė išgauti panašias nuolaidas iš prezidento D.
Trumpo, bet nepavyko.
Ponas Greene'as
sakė, kad Rusija dabar gali iš naujo derėtis dėl posovietinio saugumo
kraštovaizdžio, kol Ukraina vis dar silpna, bet, greičiausiai,
stiprės ateityje, o Vakarų šalis blaško pandemija ir kitos problemos, tuo tarpu JAV labiau
susirūpinusi Kinijos grėsme Taivanui.
Neįmanomų
reikalavimų kėlimas buvo skirtas apsunkinti diplomatiją dėl Rusijos telkimosi
prie Ukrainos sienos, sakė Samuelis Charapas, RAND Corporation Rusijos saugumo
analitikas. „Diplomatija reikalauja kompromisų ir lankstumo“, – sakė jis.
„Paprastai tai reiškia, kad reikia vengti viešų ultimatumų. Iš esmės tai nėra
diplomatija. Tai priešinga diplomatijai“.
Jis pridūrė:
„Sunku suprasti, kaip tai veda prie nieko kito, išskyrus tolesnį eskalavimą“.
Ponas Ryabkovas,
Rusijos diplomatas, sakė, kad Maskva yra atvira „pagrįstiems“ kompromisams.
Tačiau jis taip pat teigė, kad Kremlius įvertino JAV galią kaip silpstančią ir
kad naujas susitarimas yra pagrįstas.
„Jūs sakote, kad
turėtume suprasti, kad mūsų pasiūlymas yra aiškiai nepriimtinas“, – sakė R.
Ryabkovas, tarsi užsimindamas apie Kinijos kilimą ir žeminantį Amerikos
pasitraukimą iš Afganistano vasarą.
„Nemanau“, – pasakė
jis. „Mūsų kolegos iš kitos pusės turi atsigręžti nuo praeities, pažvelgti į
viską naujai ir perrašyti mūsų santykius tuščiame puslapyje.
Analitikai teigia,
kad derybos dėl tokių plataus masto naujų saugumo nuostatų greičiausiai užtruktų
daug mėnesių, jei tai apskritai pavyks padaryti. Ponui Putinui gali tekti
anksčiau apsispręsti, ar tęsti invaziją, nes dabar laikinose vietose prie
Ukrainos sienos dislokuoti kariai negali ten likti neribotą laiką.
Ukrainos
pareigūnai teigė, kad JAV pasitraukimas iš Afganistano rugpjūtį padėjo
paspartinti krizę, tai parodo, kad amerikiečiai nesiryžta imtis užsienio
įsipareigojimų, o tai sustiprino Kremlių.
Bideno
administracija pažadėjo toliau dalyvauti tarptautinėje arenoje ir pareiškė, kad
ketina pataisyti santykius, įtemptus, valdant prezidentui Trumpui. Amerikos
pareigūnai nuolat kartoja, kad yra įsipareigoję remti Ukrainos suverenitetą.
V. Putinas
priartėjo prie atviro pripažinimo, kad naudoja karinę jėgą, jog priverstų
Vakarus derėtis, nors jo atstovas tai neigė. V. Putinas yra sakęs, kad Vakarų
šalys suprato, kad Rusija rimtai nori ginti „raudonąsias linijas“, susijusias
su NATO pajėgomis prie savo sienų.
„Mūsų paskutiniai
įspėjimai iš tiesų buvo išgirsti ir turi tam tikrą poveikį“, – lapkritį per
Rusijos diplomatų susirinkimą sakė jis. „Įtampa išaugo“."
Atskirai susitarimų projektuose yra numatyta vieta Lietuvos gynybos ministrui, sovietiniam ideologui - istorikui, Anušauskui su jo siūlomais šautuvais ir jo ereliams, važinėjantiems su motociklais ir dviračiais. Prieš Antrąjį pasaulinį karą sakydavo: Wojsko polskie jest zmotoryzowane, wszyscy na rowerach. (Lenkijos armija motorizuota, visi jie ant dviračių. (Lenk.)) Kur jie visi nuvažiavo - tikri istorikai dabar jau žino.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą