„Kijevas, Ukraina. Minint 30-ąsias Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įkūrimo
metines, prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę pasipuošė šalmu, kad apžiūrėtų apkasus ir su didele fanfara paskelbė apie naujų tankų,
šarvuočių ir laivų pristatymą fronto daliniams.
Ginklų sistemos gali padėti išlaikyti lygybę lėtai besitęsiančiame
nusidėvėjimo kare, kuris vyravo daugelį metų. Tačiau nei jų, nei kitų Ukrainos
kariuomenės pajėgų dabar nepakaktų atremti visapusišką Rusijos puolimą, kuriam,
anot Ukrainos režimo ir Vakarų pareigūnų, Maskva ruošiasi.
Beveik 100 000 karių šiuo metu sutelkti per Ukrainos rytines, šiaurines
ir pietines sienas ir dar daugiau, net ir už savo šalies gynybą atsakingi
Ukrainos režimo pareigūnai pripažįsta, kad be didelio išteklių antplūdžio jų pajėgos
neturi daug galimybių.
„Deja, šiuo metu Ukraina turi būti objektyvi“, – sakė Ukrainos karinės
žvalgybos tarnybos vadovas generolas Kyrylo O. Budanovas. „Nėra pakankamai
karinių resursų, kad būtų galima atremti plataus masto Rusijos puolimą, jei jis
prasidės be Vakarų pajėgų paramos“.
Generolas Budanovas apibūdino savo košmarišką Rusijos invazijos viziją,
kuri prasidėtų oro antskrydžiais ir raketų atakomis, pirmiausia nukreiptomis į
amunicijos sandėlius ir į apkasuose esančius karius. Pasak jo, labai greitai
Ukrainos kariuomenė taps nepajėgi, jos vadovybė nesugebės koordinuoti gynybos
ir aprūpinti frontą. Po to, pasak jo, atsakomybė teks fronto vadams tęsti kovą
vieniems.
„Jie atlaikys tol, kol bus kulkų“, – sakė generolas Budanovas. „Jie
galės panaudoti tai, ką turi savo rankose, bet patikėkite manimi be atsargų
pristatymo, pasaulyje nėra armijos, kuri galėtų atsilaikyti“.
Nors Rusija gali būti pasirengusi kariniu požiūriu pradėti invaziją į
Ukrainą jau sausį ar vasarį, Ukraina ir Vakarų žvalgybos tarnybos teigia, kad
nėra jokių požymių, kad Rusijos prezidentas Vladimiras V. Putinas būtų
apsisprendęs, ar tai daryti. Antradienį per vaizdo pokalbį su prezidentu Bidenu
V. Putinas atmetė susirūpinimą dėl karių gausinimo prie Ukrainos sienos, kaltę
perkeldamas JAV ir NATO, kurias jis apkaltino keliant grėsmę Rusijos saugumui,
remiant Ukrainos kariuomenę ginklais ir mokymais.
„Rusijos kariuomenė yra savo teritorijoje“, – po prezidentų pasisakymo
žurnalistams sakė V. Putino patarėjas Jurijus V. Ušakovas. „Ji niekam
negresia“.
Vis dėlto karių ir sunkiosios ginkluotės telkimas pasienyje
pastarosiomis savaitėmis privertė Ukrainos pareigūnus susidurti su kai kuriomis
sunkiomis tiesomis. JAV žvalgybos bendruomenė įvertino, kad Rusija parengė
puolimo planus, kuriuose dalyvautų 175 000 karių.
Anot Gynybos ministerijos, Ukraina turi tik šiek tiek daugiau karių ir
karininkų visoje savo kariuomenėje. Jie gali būti apšaudyti sausumoje, jūroje ir
ore, jų oro pajėgose yra tik apie 200 orlaivių, įskaitant transporto priemones,
o tai yra mažiau, nei naikintuvų, kuriuos Rusija jau dislokavo prie Ukrainos
sienos.
Rusijos pajėgos apima mūšiui paruoštus povandeninius laivus ir fregatas
Juodojoje jūroje, ginkluotus sparnuotinėmis raketomis, ir sausumos dalinius,
aprūpintus balistinėmis raketomis Iskander-M, o Ukrainai trūksta rimtų
priešraketinės gynybos sistemų. Rusijos raketos gali sunaikinti reikšmingą
Ukrainos kariuomenės dalį greičiau, nei per valandą, sakė JAV jūrų pėstininkų
korpuso veteranas ir mokslų daktaras Robertas Lee.
„Jei Rusija tikrai nori atskleisti savo įprastinius pajėgumus, per labai
trumpą laiką jie gali padaryti didžiulę žalą“, – sakė J. Lee. „Jie gali labai
greitai nuniokoti Ukrainos kariuomenę rytuose, per pirmąsias 30–40 minučių“.
Ukrainos kariuomenė nėra tokia, kokia buvo anksčiau. 2014 metais
elitiniai Rusijos kariai be šūvio sugebėjo užimti visą Krymo pusiasalį pietų
Ukrainoje. Kai Rusijos remiami separatistai užvaldė dalį rytinės Ukrainos
Donbaso regiono, Ukraina turėjo pasikliauti savanorių brigadomis žmonių, kurie
paėmė ginklus ir neturėjo karinio pasirengimo, kad padėtų
atremti sukilimą.
Tačiau Ukrainos kariuomenė grįžo atgal, kovodama su separatistais ir nutraukdama rimčiausius karo veiksmus. Tai padarė, padedant Vakarų
sąjungininkams. Vien JAV suteikė 2,5 milijardo dolerių karinę pagalbą, kuri
apėmė aukštųjų technologijų stebėjimo ir ryšių įrangą bei dronus. Lapkričio
mėnesį JAV pristatė apie 88 tonas amunicijos, kuri yra dalis 60 milijonų
dolerių vertės karinės pagalbos paketo, kurį pažadėjo Bideno administracija.
Trečiadienį prezidentas Bidenas atmetė galimybę dislokuoti JAV pajėgas į
Ukrainą, kad atgrasytų Rusiją. Tačiau Ukrainoje yra daugiau nei 150 JAV karinių
patarėjų – JAV specialiųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos, šiuo metu Floridos
nacionalinės gvardijos 53-osios pėstininkų brigados kovinės grupės, junginys,
sakė du JAV Gynybos departamento pareigūnai, norėję likti anonimiški ir aptarti
jautrius klausimus. Pasak pareigūnų, karinių patarėjų
Ukrainoje šiuo metu taip pat turi apie dešimt kitų NATO šalių.
Trumpo administracijos laikais ukrainiečiams pirmą kartą buvo įteiktos
prieštankinės raketos „Javelin“. Ukrainos pajėgos iki šiol susilaikė nuo
šaudymo iš Javelins mūšio lauke, iš dalies dėl noro neerzinti Kremlių.
Bideno administracija ir toliau jas tiekė, spalį pristatydama naują
raketų talpyklą. Pentagono atstovas Johnas F. Kirby trečiadienį sakė, kad
„Javelins“ nėra nustatyta jokių sąlygų ar apribojimų, išskyrus tai, kad
Ukrainos pajėgos jas naudoja „atsakingai“ ir „savigynai“.
Šį mėnesį su separatistais kovojančių Jungtinių operacijų pajėgų vadas
generolas Oleksandras Pavliukas interviu radijo laidai „Laisvės“ sakė, kad
„Javelins“ jau buvo dislokuoti kariniuose daliniuose Rytų Ukrainoje. Aukštas
Ukrainos kariuomenės pareigūnas, norėjęs likti anonimiškas, kad galėtų aptarti
opius karinius klausimus, patvirtino, kad raketos „Javelin“ prieš mėnesį buvo
dislokuotos priešakiniuose kariniuose daliniuose, tačiau dar nebuvo paleistos
mūšyje.
„Javelins yra ten, ir jei mūsų priešai panaudos tankus, jie bus
panaudoti“, – sakė pareigūnas.
Bideno administracija liko neaiški, kaip kitaip ji galėtų ginti Ukrainą
invazijos atveju.
Antradienį per vaizdo pokalbį su V. Putinu prezidentas Bidenas pažvelgė
savo kolegai į akis ir perspėjo, kad Jungtinės Valstijos peržengs ekonomines
bausmes, skirtas Rusijai po 2014 m. Krymo prijungimo, jei V. Putinas nuspręstų
imtis karinių veiksmų. Kokios gali būti tos bausmės, liko neaišku, nors
nedaugelis tikisi, kad Jungtinės Valstijos teiks didesnę karinę pagalbą, nei
jau buvo suteikta.
Tvirtų Ukrainos Vakarų rėmėjų įsipareigojimų trūkumas kelia Ukrainos
pareigūnų nerimą.
„Jie turi nuspręsti, ar mes esame sąjungininkai, kaip jie skelbia, ir
tokiu atveju sąjungininkai padeda vieni kitiems, arba jie turi pasakyti, kad
taip nėra“, – sakė karinės žvalgybos vadas generolas Budanovas. „Jei
civilizuotas pasaulis nori išvengti katastrofos – ir tai bus katastrofa visiems
– mums reikia karinės techninės paramos dabar, o ne rytoj, ne poryt, ne po metų.
Dabar."
Tie, kurie supranta, kad tokio lygio parama vargu ar tikėtina, pradėjo
tamsiai kalbėti apie liaudies ginkluotą pasipriešinimą bet kokiai Rusijos
okupacijai. Interviu generolas Pavliukas pažymėjo, kad Ukrainoje yra iki pusės
milijono žmonių, turinčių karinės patirties. Jei Vakarai nepadės Ukrainai, jis
sakė: „Pradėsime partizaninį karą“.
„Praėjo aštuoneri metai ir yra labai daug žmonių, turinčių karinės
patirties, pasiruošusių kovai su ginklais rankose“, – sakė jis.
Vienas aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas, norėjęs likti
anonimiškas, sakė, kad jei visa kita nepavyks, kariuomenė tiesiog atidarys savo
ginklų sandėlius ir leis Ukrainos žmonėms pasiimti viską, ko reikia, kad
apsigintų save ir savo šeimas."
Kur Saldžiūnas? Kur tas storulis, tariamas istorikas, Anušauskas, vaizduojantis Lietuvos karo vadą? Pasirodo, kad žaislai, kuriems mes karo atvejui išleidžiame milijardą eurų per metus, mūsų aplinkoje yra beverčiai. Gal sugalvokime kitokius žaidimus, vietoje šio, beviltiško?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą